Augančios kainos kelia klausimus apie būsto įperkamumą, galimybes įsigyti pirmąjį būstą ar investuoti į nekilnojamąjį turtą, todėl žmonės vis dažniau ieško pigesnių alternatyvų arba laukia palankesnio meto pirkimui.
Kainos kilo beveik visoje ES
„Eurostat“ duomenys rodo, kad būsto kainos bėgant metams kito įvairiai. Nuo 2015 m. pirmojo ketvirčio iki 2022 m. trečiojo ketvirčio jos reikšmingai didėjo, po to šiek tiek sumažėjo ir stabilizavosi, o nuo 2024 m. vėl pradėjo didėti.
2025 m. pirmąjį ketvirtį būsto kainos, apskaičiuotos pagal būsto kainų indeksą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, euro zonoje padidėjo 5,4 proc., o ES – 5,7 proc.
Tuo metu 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį būsto kainos euro zonoje ir ES padidėjo atitinkamai 4,1 proc. ir 4,9 proc..
Tai reiškia, kad, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, 2025 m. pirmąjį ketvirtį būsto kainos euro zonoje padidėjo 1,3 proc., o ES – 1,4 proc.
2025 m. pirmąjį ketvirtį, remiantis turimais duomenimis, būsto kainos per metus sumažėjo tik vienoje ES valstybėje narėje, o 25-iose – išaugo.
Būsto kainų sumažėjimas užfiksuotas Suomijoje (–1,9 proc.), o didžiausias augimas – Portugalijoje (+16,3 proc.), Bulgarijoje (+15,1 proc.) ir Kroatijoje (+13,1 proc.).
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kainos sumažėjo keturiose valstybėse narėse ir padidėjo 22-ose.
Labiausiai kainos sumažėjo Slovėnijoje (–2,0 proc.), Liuksemburge (–1,2 proc.) ir Suomijoje (–1,0 proc.), o labiausiai padidėjo Vengrijoje (+5,2 proc.), Portugalijoje (+4,8 proc.) ir Kroatijoje (+4,5 proc.).
Lietuva patenka į dešimtuką
Lietuva taip pat buvo tarp šalių, kuriose užfiksuotas nemažas būsto kainų augimas.
2025 m. pirmąjį ketvirtį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, būsto kainos šalyje išaugo 2,4 proc.
Tuo metu žymesnis augimas pastebimas lyginant pirmuosius 2024 m. ir 2025 m. ketvirčius. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva patenka į labiausiai per pastaruosius metus būsto kainų augimą patyrusių šalių dešimtuką.
Per metus Lietuvoje būsto kainos pakilo 8,8 proc., o didesnius kainų pokyčius pajautė tik Bulgarija, Čekija, Ispanija, Kroatija, Vengrija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovakija.
Lietuvos kaimyninė Latvija per metus patyrė 5,8 proc. kainų augimą būsto rinkoje, tuo metu Lenkijoje užfiksuotas 6,6 proc. pokytis.
Nuo 2010 m. būsto kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus (194 proc.) – tai vienas didžiausių augimų ES.
Panaši tendencija fiksuota ir kitose šalyse: Latvijoje kainos padidėjo 154 proc., Čekijoje – 147 proc., Portugalijoje – 130 proc., Bulgarijoje – 125 proc., Austrijoje – 113 proc., Liuksemburge ir Lenkijoje – po 102 proc., o Slovakijoje – 100 proc.
Tuo metu Italija buvo vienintelė ES šalis, kurioje būsto kainos per tą laikotarpį sumažėjo – 4 proc.
Išaugusios kainos negąsdina?
Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius per pirmus penkis 2025 m. mėnesius Lietuvoje buvo net 30 proc. didesnis negu prieš metus.
SEB banko ekonomistas Tada Povilauskas nurodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios staigiai atsigavo sandorių skaičius, yra sumažėjusios palūkanų normos.
„Praėjusių metų pirmas pusmetis buvo labai silpnas, kai sandorių skaičius buvo mažiausias nuo 2015 metų. Sandorių per metus padaugėjo daugelyje Lietuvos savivaldybių, tačiau Vilniuje pokytis išsiskiria.
Čia per metus butų sandorių skaičius padidėjo 45 procentais. Sparčiau augo senos, o ne naujos statybos registruotų sandorių skaičius. Kituose didžiausiuose Lietuvos miestuose metinis pokytis siekė maždaug 30 procentų“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Anot jo, pirminėje būstų rinkoje antras 2025 m. ketvirtis buvo truputį ramesnis negu pirmasis, tačiau istoriškai vis vien stiprus.
Bendrovės „Inreal“ duomenimis, Lietuvos sostinėje per mėnesį vidutiniškai buvo parduota apie 450 butų. Prieš metus antrąjį ketvirtį buvo nupirkta tik maždaug po 200 butų per mėnesį.
„Nepaisant to, kad butų nupirkta gerokai daugiau negu prieš metus, pasiūla per metus nesumažėjo ir tai rodo, kad nekilnojamojo turto vystymo bendrovės turėjo paruoštų projektų, kuriuos, atsigavus paklausai, paleido į rinką. Visa tai neleido būsto kainai pirmąjį pusmetį pernelyg įsibėgėti“, – komentavo T. Povilauskas.
Kas laukia ateityje?
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, būsto kainos ateityje priklausys nuo to, ar pavyks sureguliuoti būsto paklausą ir pasiūlą.
„Esant pakankamai pasiūlai būsto kainos didėjo nuosaikiu tempu. Tolesnė kainų raida labai priklausys nuo to, ar pasiūlai pavyks atliepti padidėjusią paklausą. Todėl itin svarbu (...) užtikrinti tinkamą būstų pasiūlą“, – pirmadienį pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Aktualus ir statytojų, ir savivaldos lankstumas, aktyvesnė renovacija“, – nurodė jis.
Pasak LB vadovo, pernai po maždaug dvejų metų pertraukos vėl šoktelėjo būsto sandorių ir rezervacijų skaičius, daugiau parduota tiek naujos, tiek senos statybos būsto.
G. Šimkaus teigimu, šiuo metu pirminėje būsto rinkoje pasiūlos netrūksta, tačiau nėra ir jo pertekliaus.
Jo teigimu, dėl mažėjusių palūkanų normų atpigus skolinimuisi, padaugėjo žmonių, kurie perka būstą su paskola – jie sudarė apie du trečdalius visų perkančiųjų būstą.
Be to, anot banko vadovo, prislopo investicinio būsto sandorių – tai taip pat padėjo užtikrinti tvarią paklausą: „Būsto kainų korekcijos rizika yra ženkliai sumažėjusi.“
Banko vertinimu, būsto kainos kyla apie 4–5 proc. kasmet, tačiau būstas vis dar yra pervertintas maždaug 5 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!