Konservatoriai skaičiuoja, kad per metus mokestis vidutiniškai siektų 16 eurų, tačiau vyresni žmonės atkerta, kad ir tiek yra daug. Laisvės partija siūlo, kad mokesčio išvis nereikėtų mokėti už pagrindinį būstą, tačiau konservatoriai atkerta, kad tai nuolaidžiavimas milijonieriams.
Šiaulių mieste, pagal naują tvarką, nekilnojamojo turto mokestis būtų skaičiuojamas už būstus, brangesnius nei 55 tūkstančiai eurų, tačiau ponia Virginija įsitikinusi, kad skaičiai dar gali kisti, o mokestį mokėtų ir pensininkai.
„Paskutines kapeikas atimti iš žmogaus, kuris eina su lazdele vos vos, 91-ų metų, žiūri savo žydrom akutėm man į akis ir sako: „Pirmininke, kaip man išgyventi, liko dvi savaitės, o aš turiu 5 eurus, nes reikėjo vaistus nusipirkt?“ – pasakoja šiaulietė Virginija Rimeikienė.
Dabartinių politikų idėjų nesupranta ir prieš ketvirtį amžiaus Seimo nariu buvęs Mindaugas Končius.
„Mokesčius mokame už tai, jeigu gauname pajamų. Kokių pajamų žmonės gauna iš savo gyvenamo būsto? Nebent turi kelis butus“, – sako šiaulietis Mindaugas Končius.
O daugiausia pykčio kelia galimi mokesčio tarifai. Juos nusistatytų kiekviena savivaldybė, tačiau intervalas didžiulis. Šimto tūkstančių eurų vertės butas Vilniuje būtų apmokestintas nuo penkių iki 400 eurų per metus, viskas miesto tarybos valioje.
„Žmonių nuskurdinimo ar pats nesąžiningiausias mokestis, koks gali būti. Mokestis taikomas turtui, kurį įsigyjant tu jau sumokėjai visus mokesčius, antrinis apmokestinimas“, – tvirtina Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis
„Nelabai suprantama, kodėl vienos savivaldybės gyventojai mokės mokestį, o kitoj gal ir už didesnį turtą nemokės“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Nė viena savivaldybių taryba, kuri nori būti perrinkta ir kai patys savivaldybių tarybų nariai turi turto, neužsidės tų tarifų, kurie skirti kraštutiniams atvejams“, – tvirtina biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Mokestį blokuos ir Laisvės partija
Sostinėje mokestį mokėtų brangesniame nei 90 tūkst. eurų kainuojančiame būste gyvenantys žmonės. Mažesniuose miestuose būstas pigesnis, tad kai kur mokestis kapsėti pradėtų vos nuo 6000-ių eurų vertės. Išgirdę kritiką, konservatoriai jau neatmeta, kad įstatyme įrašys gerokai mažesnį tarifą.
„Suprantame, kad tos vertės vis tiek nebus aukščiau procento taikomos gyvenime, tai iki procento“, – sako biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Tai reikštų šimto eurų metinį mokestį už šimto tūkstančio eurų vertės būstą, o vidutinis mokestis esą būtų 16 eurų.
Mindaugas Lingė aiškina, kad mokesčio reikia savivaldybių infrastruktūrai gerinti, nes dabar liūto dalį mokesčio sumoka vilniečiai. Tačiau Raseinių meras tikina, kad naudos miestiečiai beveik negaus.
„Iš surenkamos sumos mes galbūt galėtume padaryti kelis kilometrus asfalto. Tai ta lėšų suma nėra ta, kuri savivaldybėms reikalinga“, – sako Raseinių meras Arvydas Nekrošius.
Mokestį blokuos ir koalicijos partnerė Laisvės partija, ji siūlo išvis neapmokestinti pagrindinio būsto.
„110 tūkst. šeimų, kurios turi būsto paskolas, Lietuvoje 88 proc. žmonių gyvena savo nusipirktame nekilnojamame turte. Pagrindinis gyvenamasis būstas turi būti neapmokestinamas“, – tvirtina Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.
„Būtų labiau padaroma paslauga pačių brangiausių NT savininkams, kurie dabar moka mokestį ir jie būtų nuo jo atleisti. Nežinau, kam to reikėtų“, – sako biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Naujam mokesčio modeliui nepritaria ir Lietuvos bankas, esą geriau išplėsti dabartinį progresinį mokestį. Dabar jį moka brangesnius nei pusantro šimto tūkstančių eurų kainuojančius būstus turintys tautiečiai. Biudžetas per metus iš jų surenka 13 mln. eurų.
Jei savivaldybės pritaikytų beveik vieno procento tarifą, suma padidėtų iki 200-ų mln. eurų. Priiminėti įstatymą konservatoriai Seime bandys lapkritį, įsigaliotų jis nuo 2025-ųjų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
