Kai šeštadienį buvo sugadintas Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis, žvilgsniai nukrypo į Kremlių. Šis įvykis privertė sukrusti mūsų politikus bei valdininkus, kurie iki šiol vis kartojo, kad viskas apsaugota ir nėra ko nerimauti. Šią savaitę vyriausybė skubiai sušaukė jungtinių grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdį.
„Nuspręsta sustiprinti patruliavimą, išplėsti apsaugos zonas, sustiprinti ekipuotę ir matome, kad tikrai situacija aplink infrastruktūrą, ypatingai jūroje, yra pavojinga“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Buvo duotas mano pavedimas, pirmiausia VST tam, kad pakeltų parengties lygį, tas buvo padaryta, taip pat pasitelktos kitos institucijos, šiuo atveju policijos papildomas patruliavimas, taip pat VSAT, jeigu kalbėtume apie suskystintų dujų terminalo apsaugą“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Bet nereikia nė jūros – pasirodo, suskystintų gamtinių dujų terminalas, esantis Klaipėdos uoste, nors ir saugomas, bet klausimas, ar tinkamai.
„Šiandien ryte skambinausi į Tauragės apskritį ir paprašiau paskolinti katerį tam, kad galėtume patruliuoti, nes mes atsakingi už išorės apsaugą, ne už vidaus. Deja, sėdim būdelėje viduje ir taip saugome suskystintų dujų terminalą“, – teigia laikinasis Viešojo saugumo tarnybos vadas Arūnas Paulauskas.
Vidaus reikalų ministrė, paklausta, ar terminalas saugomas ir po vandeniu, atsako štai taip.
„Yra sprendžiami tiek po vandeniu, tiek virš vandens ir į tai yra atsižvelgiama“, – sako A. Bilotaitė.
Paklaustas ir energetikos ministras – ar tarnybos vykdo terminalo apsaugą po vandeniu.
„Šiai dienai, mano žiniomis, nevykdo, bet kaip ir minėjau, mes diegiame specialią sonarinę įrangą, kuri iš karto parodys kokia yra padėtis jūros dugne ir galėsime stebėti jūros dugną“, – teigia D. Kreivys.
Ministras sako, kad įrangos pirkimai jau pradėti. Bet klausimas, kada viskas jau veiks realybėje, lieka atviras.
Dujotiekis domina rusus
Baltijos dugne guli ir mažiausiai 2 Lietuvai itin svarbūs kabeliai – tai elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ ir dar 1997-aisiais taip pat į Švediją nutiestas interneto kabelis. Tiesiant elektros jungtį, 2015-aisiais rusų laivai jau bandė trukdyti darbus.
„Tos informacijos nuolat gauname apie Rusijos laivus, neva mokslinius, besitrinančius apie visą energetinę infrastruktūrą, tiek Baltijos jūroje, tiek Šiaurės jūroje“, – tikina D. Kreivys.
Svarbiausius strateginius objektus, pradedant dujotiekiais, elektros tinklais ir baigiant Ignalinos atomine elektrine, ar suskystintų gamtinių dujų terminalu Klaipėdos uoste, saugo Viešojo saugumo tarnyba. Pati ministrė rugsėjo pabaigoje pripažino, kad apsauga nėra itin gera.
„Akcentuojamasi į tą, aš ją vadinu, būdelinę apsaugos vykdymo sistemą. Taip, turbūt, tai yra kažkiek ir gynyba, nes žmonės yra, jie savaime ginkluoti ir jeigu jau juos užpultų, arba objektą užpultų, ten matyt kažkoks pasipriešinimas galėtų vykti“, – sako A. Paulauskas.
O kad objektai domina neaiškių ketinimų turinčius žmones, patvirtina ir Dainius Kreivys. O ir tie žmonės, sako, dažniausiai turi rusiškas pavardes.
„Ne tik su pavardėm, gal plačiau, net su rusiškais pasais yra, pavyzdžiui, vienas atvejis buvo toks, kad žmogus neva pasiklydęs, važiuojantis į šuniukų parodą, atsiduria prie didžiausio mūsų elektros mazgo, „LitPol Link“ ir ten fotografuoja“, – pasakoja D. Kreivys.
Opozicija pirštu baksnoja į Bilotaitės norą reformuoti Viešojo saugumo tarnybą, kuri ir atsakinga už objektų apsaugą.
„Vietoj to, kad ją stiprintų, toliau tęstų stiprinimą, nes ji būtent tam parengta, specialios funkcijos, technologiškai ją aktyvuoti, atsižvelgiant į dabartinę situaciją“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas.
2016 m. tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas viešai buvo pasakęs, kad rusų diversantai per pratybas galėjo išsilaipinti Lietuvos teritorijoje, Juodkrantėje. Tačiau visas kitas šio įvykio detales valdžia nuo visuomenės nuslėpė, neva tai įslaptinta medžiaga.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
