Stulbinančius skaičius rodo Vokietija, kurios eksportas į pagrindinę Maskvos prekybos partnerę Kirgiziją pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 10 kartų ir siekė 170 mln. eurų.
Viename iš Rusijos prekybos centrų neseniai atsirado sportinių drabužių ir avalynės parduotuvė – „Amazing RED“. Tik prekės joje – vokiško prekinio ženklo „Puma“.
Nepaisant to, kad pernai, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šis ir šimtai kitų vakarietiškų prekių ženklų paskelbė paliekantys Rusijos rinką. Šiandien šimtai ten jau grįžo – tik kitais pavadinimais. Pardavę prekių ženklų franšizes rusams, toliau tiekia prekes į jų parduotuves.
Patys rusai, kuriuos Vakarai ir Europa, prasidėjus karui, gąsdino, kad šie bus atskirti nuo civilizacijos, neturės nei „iPhonų“, nei „Coca-Colos“, nei jiems įprastų parduotuvių – rodo, kad viską, ką pirko anksčiau – perka ir dabar.
„Mano rankose klasikinės „Coca-Colos“ buteliukas, kuris dingo nuo mūsų prekystalių, ir grįžo kaip – „Dobryj Cola“. O štai „Nesquik“ šokoladukas, kuris virto – „Čiudastiku“. Šveicarų „Nesquik“ – priklauso „Nestlei“, kuri sumažino savo prekių tiekimą Rusijai. Tačiau viskas popieriuje. Juk ant prekystalių pasiliko visos prekės“, – socialiniame tinkle „Youtube“ rodė rusas.
Ir tokių pavyzdžių daugybė. Amerikiečių garsieji „Levi's“ Rusijoje parduodami „JNS“ parduotuvėje. Ispanų ZARA virto parduotuve MAAG, „Starbucks“ čia galima rasti kaip „Starcoffee“. Amerikiečių prekių ženklo „Timberland“ produktai parduodami parduotuvėje „Boot wood“.
Tad rusai sankcijų liko praktiškai nepajautę. Išlaidauja, perka prabangius drabužius, telefonus ir mašinas. Rusijai uždėjus sankcijas ir uždraudus prekių eksportą į šią šalį, aplink ją susiformavo didžiulė alternatyvaus eksporto rinka. Paprastai kalbant – įmonės apeina sankcijas, eksportuoja prekes į Vidurio Azijos šalis, o iš jų per tarpininkus prekės keliauja į tą pačią Rusiją.
„Kadangi Rusijai uždrausta, tai Rusija nori apeidinėti sankcijas ir tas importas daromas per aplinkines šalis, ir tas akivaizdžiai matosi duomenyse“, – teigė duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Per sausį ir gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo beveik 7 procentais, bet vis tik sudaro apie 200 milijonų eurų per mėnesį. Tačiau staigiai ūgtelėjo eksportas į Kazachstaną ir Baltarusią. Šioms šalims tenka liūto dalis. Į Baltarusiją eksportuojamų prekių padaugėjo net 2,5 karto. Arba 800 mln. eurų. Į Kazachstaną – 2,2 kartus. Arba 400 mln. eurų.
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius dar žiemą išanalizavęs duomenis, kaip keitėsi Europos šalių eksportas į Rusiją po sankcijų įvedimo, sako, kad ES šalių eksportas į Rusiją, žinoma, sumažėjo. Tačiau eksportas per Rusijos kaimynes išaugo kartais.
„Aš savo tyrimą dariau 2022 metų pabaigoje ir dabar išėjo naujausi duomenys Lietuvos, tai nelabai ta situacija pasikeitė. Į Rusiją eksportas nukrito, bet labai didžiulis eksporto padidėjimas į Baltarusiją, Kazachstaną. Lietuvoje tai didžiausios šalys, tiek padidėjimas, tiek apimtys didelės“, – pridėjo duomenų mokslininkas.
Iškalbingi ir Vokietijos eksporto duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pernai, į Sakartvelą Vokietijos eksportas išaugo 90 proc. ir siekė 190 mln. eurų. Į Armėniją – 170 proc. ir siekė 140 mln. eurų. O į pagrindinę Maskvos prekybos partnerę Kirgiziją – eksportas išaugo 10-kartų, ir siekė 170 mln. eurų.
Dar viena problema, kad dėl tokių sankcijų apėjimų Vakarai ne tik šeria Rusijos ekonomiką, o tiekia ir karinėje pramonėje panaudojamas prekes. Iš to paties Kazachstano – elektronikos ir technikos eksportas į Rusiją padidėjo tūkstančius kartų.
Tad tiek „Apple“, tiek „Samsung“ ir „Huawei“ produkcijos rusai gali nusipirkti savo įprastose elektronikos parduotuvėse.
Lietuva, norėdama pažaboti tokį sankcijų apėjimą, nuo šio mėnesio įvedė nacionalines sankcijas, uždrausdama eksportuoti ir reeksportuoti dvigubos paskirties prekes – mikroschemas, elektroniką, kurią galima panaudoti tiek civiliniame gyvenime, tiek karo srityje, į trečiąsias šalis.
„Kol kas srautus vertinti dar yra anksti. Matysime realius skaičius, jų judėjimą vėliau. Bet jau dabar matome, kad tai yra priemonė, kuri veikia. Kadangi bendraujam su verslais, matom ir užklausų kiekius, ir bendrą tendenciją“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Tačiau anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, vien Lietuvos veiksmų maža. Mat uždraudus čia, prekes įmonės gabens per Latviją, Lenkiją ar kitas šalis.
„Didžioji problema ta, kad regioniškai tas sankcijų apėjimo mechanizmas – labai sudėtingas, ir reikalauja vieningų procedūrų. Nes jei viena šalis pradeda griežčiau spaust, kitos mažiau spaudžia“, – įsitikinęs Laurynas Kasčiūnas.
Problemą tarsi turėtų spręsti griežtesni mūsų muitinės taikomi reikalavimai, kai jau kurį laiką ji reikalauja iš eksportuojančių įmonių galutinį naudos gavėją įrodančius dokumentus. Tačiau, kadangi eksportuojamose šalyse lengvai sukuriamos fiktyvios įmonės – tas neveikia.
Kasčiūnas mano, kad problemą išspręstų, jei EK atsirastų didžiulis biurokratinis padalinys, kuris užsiimtų išimtinai eksportuojamu prekių sekimu. Mat nacionaliniu mastu kurti tokį padalinį neužtektų resursų. Ir tai nebūtų efektyvų, kol tokio mechanizmo neturėtų visos šalys.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
