Retas žino, ką mesti į rūšiavimo konteinerį: kur išmesti naudotą dantų šepetėlį?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vaizdas lyg iš pasakos – žemę nudažė milijonai tulpių ir narcizų

ES atmetė Baltijos šalių prašymą finansuoti „dronų sieną“: „Kas mums skauda, ar mums yra svarbu, Europai nelabai“

Lietuvoje jau yra naujas sraigtasparnis – juo stebės į Kaliningradą vykstančius traukinius

Kad dantų šepetėlį reikia mesti ne į plastiko, o į mišrių atliekų konteinerį, nežino du iš trijų žmonių. Tokias prastas rūšiavimo žinias atskleidė už pakuočių sutvarkymą atsakingo „Žaliojo taško“ apklausa. 

Apklausa parodė ir kiek netikėtą dalyką – jaunesni žmonės rūšiuoja prasčiau nei vyresni. Reguliariai rūšiuoja beveik 70 procentų gyventojų, perkopusių 45 metus, tai yra 30 procentų daugiau nei rūšiuoja jaunimas. 

„Jauni žmonės sako, kad neturi laiko, neturi vietos, ko gero gyvena mažesniuose būstuose, neturi kur laikyti papildomų konteinerių atliekoms“, – sakė „Žaliojo taško“ atstovė Asta Burbaitė. 

Paaiškėjo, kad nuosavų namų ar kotedžų gyventojai rūšiuoja gerokai aktyviau nei gyvenantys daugiabučiuose. Pavyzdžiui, pakuotes rūšiuoja 53 procentų individualių namų gyventojų, tai yra 10 procentų daugiau nei gyvenantys daugiabučiuose. 

Visiškai nerūšiuojantys prisipažįsta tik 2 procentai visų apklaustųjų. 

Aktyviausiai – beveik 70 procentų gyventojų – rūšiuoja Klaipėdos apskrityje, maždaug 10 procentų atsilieka Alytaus ir Panevėžio regionų gyventojai. Vilniaus apskritis uodegoje – reguliariai rūšiuoja tik kas antras. 

Nesutaria, ką galima mesti į konteinerius

Konteineriai yra, o ką į juos galima mesti nesutaria net valdžia su pakuočių tvarkytojais. Pastarieji sako, kad į rūšiavimo konteinerius galima mesti tik pakuotes. 

„Visas finansavimas, kad visos atliekos galėtų būti perdirbtos, ateina iš gamintojų, importuotojų, tai yra iš verslo, dėl to, kad jie privalo sutvarkyti pakuočių atliekas, ne kažkokias kitokias“, – teigė A. Burbaitė. 

Popierius ir perdirbamas plastikas, kuris dažniausiai yra pažymėtas, gali keliauti į tuos konteinerius, kurie skirti pakuotėm. 

„Tie, kas moka už pakuočių konteinerių ištuštinimą be abejo suinteresuoti, kad ten atsirastų tik tos pakuotės ir nieko daugiau. Valstybė suinteresuota šiek tiek kitaip. Ta interesų kova nulemia, kad aiškios komunikacijos žmogui suprantamos jos visą laiką trūko“, – sakė A. Burbaitė. 

Kad į pakuočių konteinerius būtų galima mesti tik pakuotes, pakuočių tvarkytojai teisiasi su Vilniaus valdžia, todėl aplinkos viceministras prisipažįsta, kad gali būti, jog teks atsisakyti minties antrines žaliavas rūšiuoti į pakuočių rūšiavimo konteinerius.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.                

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: