Tarp jaunimo grupėse itin populiarus skysčiai elektroninėms cigaretėms, mat dabar parduotuvėje juos gali nusipirkti tik pilnamečiai. Tačiau tie skysčiai dažnu atveju įvairiose grupėse yra pardavinėjami su narkotinėmis priemaišomis, o nusipirkę paaugliai to net nežino, dažnu atveju apsinuodija ir atsiduria ligoninėse.
„Telegramo“ grupė, skirta prekiauti nelegaliais elektroninių cigarečių skysčiais. Kurie, beje, dažnai būna su narkotinėmis priemaišomis. Tačiau asortimentas čia – platesnis. Anoniminiai prekeiviai čia siūlo nusipirkti pačių įvairiausių narkotikų.
Panorėję, gali nusipirkti ir abejotinos kokybės raminančių vaistų, kuriuos griežtai išrašo tik psichiatras. Be vargo galima įsigyti ir kitų psichiką veikiančių medžiagų – LSD, amfetamino ir pačių įvairiausių narkotikų. Tarp jų, ir naujo, skandalingai pagarsėjusio Smile – narkotinio skysčio elektroninėms cigaretėms, kuriuo pastaruoju metu nuodijasi mokyklose vaikai.
O kaip nusipirkti – yra įvairių variantų. Štai vienas skelbia, kad pirkimas vyksta tokiu būdu: „Paduodat europinius ir einat duotos lokacijos linkme, ir pasiimat prekę.“
TV3 Žinios darė eksperimentą: norėjome išsiaiškinti, ar narkotikų išties nusipirkti taip paprasta. Vienas vartotojas siūlė narkotinės medžiagos. Parašėme jam ir paklausėme, kaip reikėtų tai nusipirkti.
Lapinu pasivadinęs veikėjas išsiuntė instrukcijas, kaip iš jo turėtume nusipirkti narkotikų. Turėtume jam pervesti pinigų, pasakyti patogų rajoną, kur jis paslėptų narkotiką, o tuomet išsiųstų koordinates ir nuotrauką.
Tačiau operacijos pilnai įgyvendinti nepavyko. Iš policijos gavome įspėjimą, kad nepaisant to, kad mūsų narkotikų įsigijimas būtų žurnalistinio tyrimo dalis, jei tą padarytume, pažeistume įstatymą, ir galėtume būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Tiesa, kad susirastume iš ko nusipirkti narkotikų ir susitartume – prireikė vos 10-ties minučių.
O apie tai, kad nusipirkti narkotikų internete yra juokų darbas pasakoja ir patys paaugliai. Jie atvirauja, kad prie tokių grupių yra prisijungę jų pažįstami ir ten nusiperka dažniausiai skysčių elektroninėms cigaretėms su įvairiomis narkotinėmis medžiagomis:
„Mano draugės yra prisijungusios ten, ten paprastai skysčiai būna. Smailas toks narkotikas. Labai atpalaiduoja, gera nuotaika ir viskas, o po to nelabai organizmas veikia.“
„Yra „Telegramo“ kanalai, ten galima parašyti, pasakyti – tau sako, kur atvažiuoti, tu važiuoji ir ten duoda.“
„Žinau, kad tarp jaunimo labai populiaru. Kiek žinau, kad parduoda skysčius nelegalius. Esu girdėjęs, kad yra populiarusis Smile ir kad būna daug priemaišų.“
„Ten Smile ir taip toliau, narkotinės medžiagos, visokiausi skysčiai nelegalūs, kur negali nusipirkti Ecodume.“
„THC, Smile, visos kitos – žolė, heroinas. Amfetaminai, LSD, kiti narkotikai.“
Paaugliai neslepia, kad pavartojus tokių narkotinių medžiagų, dažnas apsinuodija, nesiorientuoja aplinkoje, jiems pasidaro silpna:
„Pas mane buvo draugas, kuris paragavo Smile, ir po to buvo pas jį kaip šizofrenija. Ir dabar visada haliucinacijos, jis negali miegoti. Po vieno karto jam haliucinacijos ir su galva kažkas.“
„Buvo berniukas iš tos mokyklos, jis davė parūkyti to Smile ir išvežė į ligoninę, nes bloga buvo.“
„Galvoja, kad paprasta elektroninė cigaretė, bet taip atsitinka.“
„Klasėjė buvo, kad nuo to skysčio buvo karšta, nusirenginėjo, kad atvėsintų, ir tiesiog neblaivus ir nežino, kas vyksta.“
O viena pagrindinių problemų yra tai, kad jaunimas net nesupranta ką perka ir ką vartoja – sako ir savanoriškos jaunimo organizacijos, orientuotos į narkotikų žalos mažinimą, direktorius.
„Jaunatviškumas ir rizikingas elgesys eina ranka rankon. Tai visada tendencija linksmintis bus. Bet problema yra tokia, kad tiesiog žmonės nelabai žino, kas tai yra, kaip tą daryti saugiau. Tam, kad tai būtų tikrovė, reikia pirma geros švietos. Su švieta turime didelę problemą. <...> Mokyklose apie tai nelabai yra kalbama, o jei yra – dažniausiai tai nėra idealu. Nes, kai tu paaugliam sakai, kad čia yra velnias ir čia yra tragedija, jie supranta, kad tu su jais šneki kaip su vaikais, o ne su žmonėm, kurie turi savo laisvą valią“, – teigia „Jaunos bangos“ direktorius Linas Tamošaitis.
Tad, anot Tamošaičio, tiek tėvai, tiek mokytojai mokyklose vaikams apie narkotikus turėtų pasakoti, juos šviesti.
O jų organizacija esą leidžia ir atsinešti narkotikus bei ištestuoti juos. Kad būtų aišku, ar tikrai nusipirkai tai, ką galvoji.
„Mes teikiame galimybę žmonėm išsitestuoti medžiagas su spalviniais reagentais, kad būtų galima konkrečiai priimti sprendimą – ar aš noriu vartot tai, ką turiu su savim, ar ne“, – aiškina L. Tamošaitis.
O kad narkotikų vartojimas tarp vaikų, paauglių ir jaunimo Lietuvoje auga liudija ir statistika. 2022 tyrimai rodo, kad tarp 15-29 m. jaunimo bent kartą gyvenime narkotikų bandė 24 proc. Kai 2016-aisiais šis skaičius buvo 5 proc. mažesnis.
Anot NTAKD direktorės, populiariausia narkotine medžiaga, kurią renkasi jaunimas, jau eilę metų išlieka kanapė. Tačiau esą auga ir kitokių svaigalų populiarumas.
„Užaugo tų stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip ekstazis, kokainas. Visada kokainas buvo toje antroje vietoje. Aišku, palyginti su kanapėm, jo tikrai mažiau yra vartojama, bet jau tokia tendencija, kur kokaino vartojimas iš esmės pasiekė tą ekstazi vartojimą“, – tvirtina Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento laikinoji direktorė Gražina Belian.
Anot Belian, pagrindinis vaidmuo šios problemos sprendime tenka tėvams, kurie turi stebėti savo vaikus, bei su jais kalbėtis apie narkotikų žalą.
