O tai gali būti tik ledkalnio viršūnė – vidaus reikalų ministrė tvirtina, kad teisėsauga galėtų dirbti dar geriau. O pačios sukčių schemos darosi vis sudėtingesnės ir išradingesnės.
Pavasarį FNTT paviešino vaizdus, kaip vykdė įtariamų sukčių sulaikymą. Pas finansinius sukčius rasta keliasdešimt tūkstančių eurų, ginklų. Sulaikyti sukčiai grobstė europinį finansavimą, apsimetę jaunaisiais ūkininkais. Tokių buvo beveik 30. O pastaruoju metu panašių istorijų ir sulaikymų Lietuvoje tik daugėja.
„Atliekami šiai dienai 26 ikiteisminiai tyrimai, suma tikrai nemaža, mes esame inkriminavę, kad galimai šiuose ikiteisminiuose tyrimuose, neteisėtai veikę asmenys yra galimai pasisavinę daugiau kaip 7,5 mln. eurų“, – tvirtina FNTT vadovas Rolandas Kiškis.
Šiose bylose 76 žmonės yra įtariamieji, FNTT įšaldė jų turtą, kurio vertė siekia 39 milijonus eurų. O įtariami sukčiai apsimetinėja ne vien ūkininkais. Dėl projektinio finansavimo apsimeta ir madingų, gražiai skambančių profesijų atstovais.
„Žemės ūkis, inovacijos, naujos technologijos ir kiti sektoriai“, – sako FNTT vadovas Rolandas Kiškis.
Vien šiemet pradėti 7 nauji tyrimai, o įtarimų sukčiavimu sulaukė ir fiziniai asmenys, ir kelios įmonės. Vienas įtariamasis susidūręs su pareigūnais net ir pats suskubo savanoriškai atlyginti padarytą žalą – sumokėjo 600 tūkstančių eurų, bet tokie tyrimai, panašu, gali būti tik ledkalnio viršūnė.
„Jeigu kalbėti apie Lietuvos biudžetą, mes turime virš 20 mlrd. vertę, tai apie 3 mlrd. sudaro Europos Sąjungos parama“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė
Anot A. Bilotaitės, FNTT galėtų dirbti dar geriau. Bet trūksta įrangos ir gebėjimų: „Veiksmingesnio bei greitesnio duomenų apdorojimo ir analizės srityje, taip pat modernizuojant kriminalinėje žvalgyboje naudojamus įrankius, automatizuojant duomenų apdorojimo ir analizės procesus ir stiprinant valstybės analitinius gebėjimus tiriant šias nusikalstamas veikas.“
Europos kovos su sukčiavimu tarnybos vadovas sako, kad būtina gerinti jo agentūros ir Lietuvos teisėsaugos bendradarbiavimą, mat šiais laikais sukčiavimo schemos darosi vis painesnės.
„Per paskutinius kelerius metus turėjome kovidą, karą Ukrainoje, su tuo atėjusias sankcijas. Mes visada turime prisitaikyti ir kiekvieną kartą, kai kalbame apie prisitaikymą, kyla ir išteklių klausimas, nes ir senieji iššūkiai niekur nedingo, atsiranda tik naujų“, – tvirtina Europos kovos su sukčiavimu tarnybos direktorius Ville Itala.
Anot pareigūnų, europinių pinigų grobstymu dažnai užsiima žmonės, kurie patys anksčiau dirbo agentūrose bei įstaigose, kurios skirsto europinius pinigus. Kitaip tariant, supratę, kaip veikia sistema ir kur yra spragos, vėliau susigundo ir patys tuo pasinaudoti bei neteisėtai pralobti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
