Jeigu diena būtų saulėta, barsukas išlįstų iš migio, išsigąstų savo šešėlio ir eitų miegoti toliau. O tai reikštų, kad žiemos pabaigos dar reiktų laukti.
Miške Aukštadvario ragana, arba kitaip kultūrologė Rita, kartu su Onuškio Donato Malinausko gimnazijos mokiniais ir mokytoja Nijole Česnulevičiene šalia Velnio duobės dairėsi barsuko olos. Juk reikia išsiaiškinti – barsukas dar miega, ar jau dairosi maisto.
„Nematėt barsuko pėdų? Čia va yra kažkokios kanopos. Bet čia ne barsuko ir ne velnio, čia gal kokio briedžio kanopos. O gal ir vilko rasim, nes vilkas jau ruošiasi vestuvėms“, – svarstė kultūrologė.
Barsukas – ateities pranašas
Bet nei vilko, nei barsuko. Belieka tik patiems dainomis ir šmaikščiais žaidimais prikelti miško gyventoją, senovėje dar ir orų žinovu pramintą barsuką. Prikelti ir trankiai atšvęsti sausio 25 d. minimą pusiaužiemį, arba kitaip dar barsuko dieną, dar ir kirmėline vadintą.
„O seni žmonės apie barsuką sako: nutukęs kaip barsukas, „mainos“, kaip barsukas vidury žiemos, insikabins, kap barsukas tešmenin, lakia, kap barsukas arimu, nugara kaip barsuko šikna“, – senovinius posakius kartu su mokiniais prisiminė mokytoja N. Česnulevičienė.
Mūsų bočiai barsuką stebėdavo ne šiaip sau. Tikėta, esą jis išpranašauja, kokia bus antra žiemos pusė.
„Mūsų senoliai tą viduržiemį švęsdavo sulaukę trečios jaunaties. Ir gyvūnai, barsukas jau rodo pirmuosius ženklus, kad pavasaris arti. O kadangi buvo apsiniaukę, tai jis savo šešėlio nemato ir grįžta, ne taip smarkiai įminga“, – kalbėjo Aukštadvario ragana.
Jeigu antra dienos pusė saulėta, barsukas nubunda, išlenda, išsigąsta savo šešėlio ir grįžta ilgam miegui, o tai senovėje reikšdavo, kad žiema dar bus ilga ir pavasario teks palūkėti.
Užfiksavo barsuką
Miškininkai pajuokavo – barsukas nemiega ir dalijasi įrodymais. Šalia Velnio duobės, kur buvo minima barsuko diena, lietuvišku meškinu pramintas barsukas užfiksuotas jau prieš daugiau nei savaitę.
„Matėm sausio 11 dieną, kad barsukas jau vaikščiojo, buvo palikęs šviežių pėdsakų“, – tikino Aukštadvario girininkijos specialistė Gabrielė Mincevičiūtė.
„Jau bando išeiti pasižiūrėti, kas čia darosi. Jam žiema irgi atsibodo, kaip ir mums. Labai ankstyva žiema šiemet buvo, kiek galima, jau norisi pavasario“, – sakė Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjas Talvydas Špiliauskas.
Barsuko dieną senovėje žmonės ne tik stebėjo miško gyventoją. Paisė ir visokių papročių, bandydami po truputį ruoštis pavasariui.
Pavyzdžiui, šią dieną senovėje žmonės nevalgydavo mėsos. Tikėta, kad ji tiesiog nesilaikys. Šią dieną senovėje niekas nekapodavo malkų, nes tuomet tikėta, kad kenkėjai užpuls mišką.
„Jaunos merginos, katros netekėjusios, darydavo vaišes. Darydavo kamukus, pyragus iš kanapių ir aguonų, kanapių, šaukdavosi vaikinus, bernai sueidavo ir vaišindavo. Dar darydavo specialių gėrimų, nežinia ko ten primaišydavo. Pagirdydavo bernus ir tikėdavosi ištekėt“, – papročių prasmę paaiškino kultūrologė Rita.
Ir nors tai tik žaidimai, bet nori žiema ar ne, vietą pavasariui po truputį teks užleisti. Juolab nuo Kalėdų diena pailgėjo per avinuko šuolį – valanda ir septyniomis minutėmis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
