Griaunamas tarpukarinis pastatas Vaižganto gatvėje Kaune įaudrino visuomenę, kad taip naikinama istorija. Kauno savivaldybės paveldosaugininkai sako, nors yra Žaliakalnio kultūrinis draustinis, esą šis namas neturėjo vertingųjų savybių.
„Namas buvo įvertintas paveldosauginiu atžvilgiu senokai, gal prieš 10 metų ir jis buvo pripažintas kaip ne itin vertingas. <...> Taip, jis statytas iki 1940 metų, apie 1930 metus, tačiau buvo rekonstruotas ir smarkiai pakitęs“, – tikino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Namą tarpukariu pastatė geografas, enciklopedininkas Kazys Pakštas, garsėjęs neįprastomis idėjomis, viena populiariausių – Afrikos žemyne kurti „atsarginę“ Lietuvą, kad šalis išliktų, jei kiltų neramumai. Esą ir pačiam mokslininkui namas gavosi nevykęs.
„Buvo prastas, šaltas, pats Kazys Pakštas jį pastatė, bet net negyveno, o persikėlė į gretimą namą, ten nuomojosi butą“, – pridūrė S. Rimas.
Pastatas – saugomoje teritorijoje
Namo neapsaugojo ir taip visų džiaugsmingai sutiktas Žaliakalnio ir Naujamiesčio su daugiau kaip pusantro tūkstančio pastatų įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
„UNESCO pasaulio paveldo sąrašo statusas nedaro tiesioginės įtakos mūsų teisės aktams nedaro, mes vadovaujamės galiojančiais nacionaliniais teisės aktais“, – dėstė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Vis dėlto griovimo darbai sustabdyti, nes paaiškėjo, kad pora namo sienų norėjo išsaugoti patys sklypo savininkai, tokį projektą pasitvirtino. Situaciją aiškinasi Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija.
„Gavę pranešimą, nuvykome į patikrinimą ir nustatėme, kad rekonstruojamas vienbutis gyvenamasis namas. Pirminiais duomenimis, šis pastatas nėra saugomas, saugoma teritorija. Projekte numatyta palikti du priekinius fasadus, bet nustatėme, kad jau yra pradėta ardyti“, – teigė Statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.
Tad dabar aiškinasi padarytus pažeidimus.
„Jei bus tik konstruktyviniai [pažeidimai], tai reiks pasikoreguoti projektą, kam bus surašytas privalomasis nurodymas“, – pridėjo E. Danilevičius.
Statybos darbus ten vykdančios įmonės „Daistatus“ vadovas su žurnalistais bendrauti nepanoro, atsakymą pateikė per atstovę.
„Perdaviau aš Dariui Mikalauskui jūsų skambutį, jo atsakymas būtų toks, kad šiuo metu vyksta statybų inspekcijos tyrimas ir kol kas komentarų daugiau nebus“, – konstatavo įmonės „Daistatus“ atstovė.
Įvyko netikėta griūtis
O rekonstruojamo namo architektas Gintautas Natkevičius apgailestavo, kad įvyko griūtis ir paaiškino kodėl.
„Gavosi taip apmaudžiai... Šita siena yra medinė karkasinė, tai ji tokia silpnesnė, o tas kurias norėjom išsaugoti: rąstai medis, balanos ir tinkas. Rangovams pradėjus griauti tą namo dalį, kurią buvo leidžiama griauti, nugriuvo ir tos sienos dalis, nes ji kaip kiaušinio lukštas“, – kalbėjo architektas.
Paveldosaugininkai sakė, kad gyventojai paveldo saugojimu susirūpina pavėluotai, tik išvydę ekskavatorius.
Praeiviai tikino, saugoti istoriją ne per vėlu:
„Man atrodo niekad nebūna per vėlu. Jei nors vienas žmogus pakelia vėją ir žmonės vieningi galima laiku viską atlikti, suspėti.“
„Reikia išlaikyti Kauno paveldą, būtinai.“
Pakšto namo rekonstrukcijos projekto architektas patikino, kad viskas bus atstatyta, kaip numatyta projekte.
„Su tom langų angom, apvadais, karnizais, stogo detalėm – tos dvi sienos bus atstatytos, nes tai buvo pagrindinis projekto sumanymas“, – patikino G. Natkevičius.
Statybos darbų rangovai sankcijų gali ir išvengti.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
