Kaunietis Nerijus skelbimuose internete nusižiūrėjo kepsninę. Tokios su žmona ir norėjo, tad sumanė ją nusipirkti. Dar kiek pasiderėjo.
„Jokio įtarimo nesukėlė, buvo derybos vedamos, asmuo atsakė, ai tegu guli daiktas, tarsi manipuliuodamas... Nebent už tokią kainą, o ta kaina pasirodė ir taip nebloga“, – pasakoja Nerijus.
O kai pervedė pinigus, daugiau apie norimą prekę nieko ir nebegirdėjo – pardavėjas lyg skradžiai žemę prasmego.
„Padarė pavedimą. Sako, gerai, aš vakare išsiųsiu po darbo. O po darbo ragelio niekas nekelia, dar parašė žinutę, kad išsiųsiu ir paskui dingo žmogelis. Ir susirašinėjom, ir kalbėjom telefonu, buvo duoti 3 telefonai, paskui jais nekelia“, – sako kaunietis.
Tada šeima ir suprato, kad susidūrė su sukčiumi. Pasak policijos pareigūnų, sukčiai pastaruoju metu itin suaktyvėję.
„Bent jau Kauno apskrity yra 511 atvejų, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir tai neretas atvejis, kai žmonės daiktus įsigyja arba parduoda ir jie būna apgauti“, – teigia Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenko.
O pranešimų dėl administracinio nusižengimo atvejų – kelis kartus daugiau. Sukčiai bando pasipelnyti fiktyviai parduodami įvairiausius daiktus – nuo kainuojančių keliasdešimt eurų iki keliasdešimt tūkstančių. Pareigūnai sako, nereikia susigundyti pigesniu pasiūlymu, dažnai tai tėra pinklės.
„Kaina dažniausiai būna pigesnė, yra norimas daiktas, kaip telefonai, žaidimų konsolės, siurbliai ir kiti. Juos norisi greičiau įsigyti“, – pasakoja A. Gubenko.
Kartais skelbimai sukurti tokie tikroviški, kad išties nekyla jokių įtarimų. Tačiau pareigūnai primena, kad perkant daiktus nereikia elgtis spontaniškai, geriau patikrinti pardavėją.
„Bendrauji su vienu žmogumi, jo vardas vienas, o pinigus reikia persiųsti į sąskaitą kito žmogaus. Visiems rekomenduoju pasitikrinti prieš perkant, tą akimirką pagautas, ar internete nėra tokių pavyzdžių, kad jau apgauti žmonės iš to pačio telefono numerio arba vardo pavardės tas sukčiavimas arba net įmonės vardu prisidengiama“, – pavyzdžius nurodo A. Gubenko.
Gresia baudos ir laisvės atėmimo bausmės
Nors kartais praradę atrodo nedidelę sumą pinigų – 50 ar 100 eurų, dalis žmonių numoja ranka ir nesikreipia į teisėsaugą, kaunietis, nors neteko 60 eurų, parašė pareiškimą policijai. Pareigūnas sako, toks žingsnis labai teisingas.
Bet sukčiai, dažnai pateikia klaidingus duomenis, suklastotas sąskaitas, pavedimų ruošinius, naudoja įvairias sunkiai atsekamas schemas. Jei apgaviką pavyksta pagauti, viskas priklauso nuo išviliotos sumos – jei ji neviršija 150 eurų – gresia bauda. Jei perkopia – laukia net ilgi metai už grotų.
„Pagal administracinių nusižengimų kodeksą būtų bauda nuo 90 iki 400 eurų, o kitu atveju gali grėsti laisvės atėmimas net iki 8 metų, priklausomai nuo nusikaltimo padarymo sunkumo“, – tikina A. Gubenko.
Kaunietis sako, sukčius gal pažabotų, jei perkantys išankstinio mokėjimo telefono korteles privalėtų pateikti savo asmens duomenis, kaip yra kai kuriose kitose šalyse. Būtent tokias įstatymo pataisas dar gruodį priėmė Seimas. Tiesa, tokia tvarka įsigalios tik nuo 2025 metų. Taip tikimasi greičiau išaiškinti sukčiavimo, pinigų išviliojimo ar melagingų pranešimų atvejus.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
