Paskutiniais prieinamais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, birželio mėnesį šalyje buvo fiksuota 1744 vėjaraupių atvejai, 15 asmenų gydyta ligoninėje, gegužę jų buvo per 2 tūkstančius. Tarp sergančiųjų – ne tik vaikai, bet jauni bei vyresni suaugusieji, kuriems vėjaraupių eiga gali būti dar sudėtingesnė.
Gydytojai įspėja, kad netinkamai prižiūrimos žaizdos gali sukelti rimtas antrines infekcijas, kada prireiks net chirurgo pagalbos. Sergančiuosius vargina ir karščiavimas, galimos ir tokios rimtos komplikacijos kaip smegenų dangalų uždegimas.
Padaugėjo komplikuotų vėjaraupių atvejų
LSMU Kauno ligoninės vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas Darius Varaškevičius pasakojo, kad anksčiau vasarą vėjaraupiais sergančių vaikų išties nematydavo.
„Dažniausiai didesnis sergamumas vėjaraupiais būdavo stebimas pavasarį, vasarą būdavo labai retai, o dabar jų yra – ir nemažai. Be to, dabar jau kurį laiką stebima tendencija, kad po COVID-19 pandemijos žymiai padaugėjo komplikuotų vėjaraupių atvejų.
Tikrai matome, kad sumažėjo lengvai vėjaraupiais sergančių vaikų, daugiau išsivysto kažkokios komplikacijos, dėl ko jie ir patenka į stacionarą“, – komentavo jis.
Vėjaraupių „vizitinė kortelė“ – vadinamas polimorfinis bėrimas, kuris plinta nuo galvos kūnu žemyn, atsiranda ne tik odoje, bet ir gleivinėse, dėl to ypač mažesni vaikai negali gerti, valgyti, kyla dehidratacijos grėsmė.
„Bet dažniausia komplikacija yra antrinė bakterinė infekcija – išbertose vietose, žaizdose įnešama infekcija ir prasideda uždegiminis procesas. Neretai būna, kad dėl to tenka net siųsti chirurgams – žaizdos valomos, tvarkomos“, – komentavo vaikų gydytojas.
Pasak jo, pagrindinė priežastis, kad nėra skiepijamasi nuo šios ligos. „Virusas šiaip labai greitai plinta, juo labiau darželiai vasarą neužsidaro, jaunimas dabar linkęs bendrauti, vyksta įvairios ir paauglių stovyklos, kiti kolektyviniai susibūrimai, taip užkratas ir persiduoda“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Herpes virusas nėra toks nekaltas
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė naujienų portalui tv3.lt taip pat patvirtino, kad šiuo metu stebimas sergamumas vėjaraupiais – užsikrečia tiek vaikai, tiek suaugusieji.
„Tam tikra dalis žmonių, ypač vyresni vaikai ir suaugusieji, praserga sunkiai, ilgai ir labai nemaloniai. Vėjaraupių bėrimai atsiranda visame kūne ir visose gleivinėse – kvėpavimo takų, burnos, lytinių takų, žmogus negali valgyti, labai stipriai karščiuoja, vargina niežulys, po to gali likti randai.
„Dažniausiai didesnis sergamumas vėjaraupiais būdavo stebimas pavasarį, vasarą būdavo labai retai, o dabar jų yra – ir nemažai. Be to, dabar jau kurį laiką stebima tendencija, kad po COVID-19 pandemijos žymiai padaugėjo komplikuotų vėjaraupių atvejų“, – sakė D. Varaškevičius.
Būna, kad tenka atsigulti ir į stacionarą. Visada bijome ir rimtesnių komplikacijų, nes herpes virusas tikrai nėra toks nekaltas – būklė gali būti sunki, išsivystyti meningitas, encefalitas, liga pasibaigti net mirtimi. Rizika ypač didėja tiems žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė“, – kalbėjo gydytoja.
Rizikos grupėje atsiduria ir tie vaikai, kurie dar negali būti paskiepyti, mat tą daryti galima tik nuo vienerių metų. Ypač vėjaraupiai pavojingi nėščiosioms, nes gali sukelti net persileidimą.
„Vėjaraupiai ypač pavojingi besilaukiančioms moterims, tad daug kas skiepija savo mažus vaikus vien tam, kad sumažintų užsikrėtimo riziką, jei dar planuoja daugiau nėštumų. Reikia turėti omenyje, kad suaugusieji, kurie jau buvo prasirgę seniai ir silpnai, gali sirgti pakartotinai“, – įspėjo R. Isevičienė.
Mitai dėl gydymo – kelias į komplikacijas
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad vis dar gajūs mitai ir netinkami net pačių gydytojų patarimai dėl vėjaraupių gydymo. Viena didžiausių klaidų yra vengti prausimosi.
„Tai yra didžiausia problema – būtinai reikia praustis po dušu, higiena labai svarbi komplikacijų profilaktikai. Nežinau kodėl, bet dalis gydytojų atvirkščiai neleidžia maudytis, o taip tik greičiau sudaromos sąlygos infekcijai plisti“, – pastebėjo D. Varaškevičius.
Pasak R. Isevičienės, jau paneigti ir įsitikinimai dėl bėrimams dezinfekuoti naudojamos briliantinės žalumos.
„Buvo galvojama, kad kol išsilaiko žalia spalva, tol išsilaiko ir dezinfekcija. Vėliau buvo nustatyta, kad tik spalva laikosi taip ilgai, o dezinfekcija – labai neilgai. Todėl vienintelis dalykas, dėl ko teoriškai būtų galima pagrįsti briliantinės žalumos naudojimo prasmę, tai vien įsivertinimui, kada jau nustoja rastis naujų bėrimų.
„Atsižvelgiant į pačią ligą yra stebimas tam tikras sergamumo, kuris savaime padidėja kas 3–4 metus, cikliškumas. Panašu, kad šie metai bus tie, kada turime gerokai daugiau vėjaraupių“, – sakė E. Jegelevičienė.
Bet šiaip briliantinė žaluma jokio didesnio dezinfekcinio ar džiovinančio poveikio, palyginus su paprastu antiseptiku, neturi. Esant niežuliui tepti bėrimams vienu metu labai rekomenduodavome tam tikras priemones, jos išties labai geros ir veiksmingos, tik jas naudojant labai yra svarbu kiekvieną vakarą, jei sergančiojo būklė leidžia, nusiprausti po dušu.
Nes tai, ką užtepame, reikėtų nuplauti, netepti sluoksniais. Kitu atveju vaikui pasikasius, jei rankos nešvarios, gali kilti rimtesnė infekcija. Bet jei būklė nesunki, nėra didelio diskomforto, užtenka purkštis paprasčiausiu antiseptiku, užtikrinti higieną, nereikia niekuo tepti“, – patarė gydytoja.
Sergamumas cikliškai padidėja kas kelis metus
Kaip nurodė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė, vertinant pirmo pusmečio duomenis, išties yra stebimas susirgimų vėjaraupiais padidėjimas. Tačiau, jos teigimu, tą galima sieti su natūraliu ciklišku infekcijos pakilimu.
„Jei lygintume su pernai metų tokiu pačiu laikotarpiu, pernai buvo fiksuota apie 9 tūkst. susirgimų, o šiais metais jų jau turime daugiau nei 13 tūkst. Visgi atsižvelgiant į pačią ligą yra stebimas tam tikras sergamumo, kuris savaime padidėja kas 3–4 metus, cikliškumas. Panašu, kad šie metai bus tie, kada turime gerokai daugiau vėjaraupių.
Kalbant apie sergamumą birželio, gegužės mėnesiais, reikėtų nepamiršti, jog vėjaraupių inkubacinis periodas gali trukti iki 3 savaičių, vidutiniškai – 2 savaites. Ir jeigu kalbame apie protrūkius, jie gali tęstis porą mėnesių. Taigi, nors sezoniškai vėjaraupiais dažniausiai sergama žiemą, pavasarį, rudenį, tikrai ne vasarą, bet jei kažkoks protrūkis prasideda kad ir vėlyvą gegužę, tai gali tęstis net iki vasaros vidurio“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, nuo metų pradžios jau yra fiksuota daugiau negu 150 protrūkių, kuriuose sergančiųjų skaičius svyruoja nuo 2 iki 58 asmenų, bet tikslų jų skaičių įvardyti sunku, mat dėl ilgo ligos inkubacinio periodo sunku atsekti visus atvejus, kurie yra susiję su pradiniu atveju.
Dažniausiai yra atsekami tie atvejai, kurie nustatomi ugdymo įstaigose – darželiuose, mokyklose. Pasak specialistės, sergančių suaugusiųjų yra tris kartus mažiau, daugiausiai tai yra vaikai iki 17-os metų.
Tuo metu, pašnekovės aiškinimu, cikliškas infekcijos atvejų padidėjimas labiausiai priklauso nuo gyventojų atsinaujinimo.
„Tiesiog užauga nauja vaikų karta, neturinti imuniteto. Vis tiek vaikų gimstamumas gi ne kiekvienais metais yra vienodas: vienas metais jų gimsta daugiau, kitais – mažiau. Ir kai jie pasiekia tam tikrą imlų amžių ir pradeda lankyti ugdymo įstaigą, jeigu yra nepaskiepyti, susiformuoja kritinė masė imlių žmonių ir virusas sėkmingai plinta“, – komentavo E. Jegelevičienė.
Ragina skiepytis, tačiau kol kas – tik mokamai
Nors mūsų šalyje vėjaraupių vakcina kol kas nėra įtraukta į skiepų kalendorių, NVSC specialistė teigė, kad tą padaryti planuojama. „Kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, Latvijoje, Suomijoje skiepijama nemokamai. Tai rodo, kaip tai yra svarbu.
Vertinant vakcinacijos mastą, pernai skaičiai yra pakritę. Lyginant su užpraeitais metais, 2023 metais buvo paskiepyta beveik 17 tūkst. vaikų, o pernai – tiktai truputį daugiau nei 9000“, – lygino E. Jegelevičienė.
Reikia turėti omenyje, kad suaugusieji, kurie jau buvo prasirgę seniai ir silpnai, gali sirgti pakartotinai.
Pasak jos, kadangi suaugusiems ši „vaikiška“ liga gali būti pavojingesnė, pasiskiepyti niekada nėra vėlu. „Vien tas faktas, kad tai yra liga, kuri iš socialinio gyvenimo tave išmeta beveik trims savaitėms. O kalbame apie šeimą, kurioje yra vaikas ar net keli vaikai, jie serga ne vienu metu, jei neskiepyti, bet paeiliui. Taigi mes kalbame net ilgesnį nei mėnesio laikotarpio iškritimą iš socialinio gyvenimo, ir slaugymą“, – įspėjo pašnekovė.
R. Isevičienė jai antrino, kad savo pacientams būtinai rekomenduoja pasiskiepyti nuo vėjaraupių, dauguma tėvų tam neprieštarauja.
„Numoti ranka į šią ligą tikrai nereikėtų, todėl stengiamės informuoti tėvus apie skiepus. Nemaža dalis bent jau miesto, kuriame dirbu, pacientų noriai skiepija atžalas.
Jei įprastai skiepijimas valstybės kompensuojamomis vakcinomis pasibaigia 18 mėnesį ir dėl skiepų pasimatome tik vaikui suėjus 6–7 metams, visada informuoju, kad dar yra kelios mokamos vakcinos – nuo vėjaraupių ir erkinio encefalito. Daug kas tikrai skiepijasi“, – pastebėjo gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
