Lukas Juozapaitis

Artėjant naujam šildymo sezonui pagrindinio šiluminių elektrinių kuro – biokuro kainos laikosi aukštos, tiekėjai kol kas vengia aktyviau pirkti šią pagrindinę šilumos gamybos žaliavą, teigia rinkos dalyviai.  Šilumos tiekėjai prognozuoja, kad centralizuotas šildymas brangs bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi.

Seimas imasi idėjos stiprinti triukšmo kontrolės prevenciją, ypač kovojant su trumpam nuomojamuose butuose triukšmaujančiais žmonėmis. Parlamentas šią savaitę ėmėsi svarstyti socialdemokratų parlamentarės Vilijos Targamadzės pataisas, kurios įpareigotų nekilnojamojo turto (NT) savininkus imtis priemonių, kad jų patalpose nebūtų perteklinio triukšmo. „Idėją padiktavo realios situacijos ir gyventojų kreipimaisi.

Daliai visuomenės piktinantis pavojingu elektrinių transporto priemonių judėjimu, ypač nepilnamečių, važiavimu viešose erdvėse ar keliuose, susisiekimo ministras Juras Taminskas žada spalį pristatyti naujus saugumo reikalavimus. „Dirbame ties mikrojudumo priemonių klausimu dėl saugumo ir spalį turėtume turėti atitinkamus projektus ir sprendinius, kaip pradėti valdyti tą nevaldomą situaciją dėl mikrojudumo priemonių“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetui šią savaitę sakė J. Taminskas.

Vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo iniciatoriams ir vėl nepavyko pasiūlymo pateikti Seimui. Liberalų frakcijos prašymu parlamentas tai numatančių pataisų pateikimą nukėlė į kitą antradienį. Liberalas Andrius Bagdonas pertraukos iki kito posėdžio paprašė norėdamas daugiau laiko įsigilinti į projektą. „Susipažinę su visais argumentais gal kai kurie Seimo nariai pakeis nuomonę“, – Seimo posėdyje sakė A. Bagdonas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Finansų ministerijos iniciatyva mažinti mokestį loterijų organizatoriams likusią jo dalį skiriant paramai neturi perspektyvos. „Nereikėtų grįžti laiku atgal, į tuos laikus, kada tai buvo daroma. Manau, kad nebus politinės eigos šiam pasiūlymui“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė M. Sinkevičius.

Prezidento siūlymas dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o tų metų pensijų papildomam indeksavimui – galimas saugiklis ateičiai, jei būsimos valdžios nuspręstų pristabdyti pensijų didinimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ingos Ruginienės teigimu, nors ši Gitano Nausėdos iniciatyva yra reikalinga, ji neturės jokios įtakos šios Vyriausybės planams kelti pensijas. „Ji būtų kaip saugos garantas, kad ir toliau pensijos nuosekliai didės.

Saudo Arabijai sumažinus tiekimą Europos klientams, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ yra apsirūpinusi žaliavine nafta. „Saudo Arabijos įvykiai paveikė spalio mėnesio krovą, tačiau, mūsų žiniomis, „Orlen Lietuva“ jau yra apsirūpinusi tiekimu didžiajai daliai savo maksimalios gamybos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Agnė Bagočiutė. Anot jos, bendrovei žaliava tiekiama iš Norvegijos ir Alžyro.

Europos Komisijos (EK) pirmininkei paraginus Bendriją imtis papildomų saugumo priemonių dėl Rusijos grėsmės, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog vieningesnis ES požiūris gynybos klausimais leistų Lietuvai tikėtis papildomo finansavimo oro gynybos stiprinimui.

Bankas „Luminor“ blogina šių metų ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,2 proc. Kovą bankas prognozavo, jog šalies ūkis šiemet augs 3,6 procento. Banko vertinimu, ekonomiką pirmyn stumia stiprus vartojimas bei kol kas nedidelis prekių kainų augimas, o neigiamą įtaką toliau daro dėl krizės Artimuosiuose Rytuose nulemtų aukštų energijos kainų kylanti infliacija.

Konservatorius Mindaugas Lingė teigia sulaukęs asmeninės finansų ministro Taurimo Valio žinutės, kurioje parlamentaro reikalaujama ištrinti įrašą feisbuke apie ministerijos planus keisti loterijų apmokestinimą, antraip bus paduotas į teismą. „Ištrink tą šmeižikišką nesąmonę“, – M. Lingei teigia T. Valys vienoje iš šeštadienio vakarą konservatoriaus paviešintų feisbuko žinučių. „Nes paduosiu į teismą“, – teigiama kitoje.

Kaune šeštadienį prasidėjo „Kaunas Pride“ eitynės, kuriose siekiama palaikyti saviraiškos laisvę ir pasipriešinti neapykantai bei diskriminacijai. Dalyviai žygiuoja nuo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios per Laisvės alėją. Perėję ją jie apsisukę sugrįš atgal prie Soboro, kur bendruomenės atstovai sakys kalbas. Renginio vietoje esančio BNS žurnalisto skaičiavimu, eitynėse dalyvauja apie 500 žmonių.

Seime atgimus idėjai uždrausti vienkartines elektronines cigaretes, o Vyriausybei tai padaryti užsibrėžus iki 2028-ųjų vidurio, sveikatos apsaugos viceministras sako, kad e. rūkalų kontrolės Lietuvoje trūksta. Pasak Igno Rubiko, dabar reguliavimas neskatina pardavėjų atsisakyti draudžiamos praktikos, pavyzdžiui, toliau pardavinėti uždraustas e. cigaretes su skoniais, o verslui taikomos baudos yra simbolinės. Viceministras pabrėžia, kad įstatymas turėtų leisti už pažeidimus atimti licencijas.

Finansų ministras Taurimas Valys paskutinį metų ketvirtį žada svarstyti, kiek kitąmet turėtų didėti degalų akcizai, kad gyventojai ir verslas kuo mažiau pajustų suplanuotą daugiametį jų didinimą. „Šiandien to sprendimo nėra, bet ketvirtame ketvirtyje, kuomet jau bus aiškumas dėl biudžeto (2027 metų – BNS), pereisime prie šitų svarstymų“, – ketvirtadienį Seime parlamentarams sakė T. Valys. „Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimų didinimo lėtinimas.

Seimas supaprastino valstybinės žemės perdavimą dideliems investicijų projektams – ji bus suteikiama be viešo konkurso ar aukciono. Parlamentas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės teiktus Investicijų ir Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais valstybės ar valstybės įmonių valdoma žemė investuotojams būtų suteikiama greičiau ir paprasčiau. Investicijų įstatymo pataisos priimtos 98 Seimo narių balsavus už ir vienam prieš, Žemės įstatymo – pritarus visiems 101 balsavusiems parlamentarams.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį pranešė, kad Vyriausybė pasiūlys ženkliai padidinti pirmojo būsto regionuose programą bei įvesti universalią vaiko pasiruošimo mokyklai išmoką, šiuo metu mokamą skurdžiau gyvenančioms šeimoms. Po susitikimo su valdančiosios koalicijos partneriais Seime M. Sinkevičius teigė, kad pirmojo būsto regionuose programos finansavimas bus didinamas iki 50 mln. eurų per metus.

Praėjus dviem savaitėms po šalį nusiaubusios didelės audros, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako turintis daug priekaištų bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nesiėmusiai tinkamų priemonių po anksčiau buvusių audrų. „Turime daug priekaištų ESO, kadangi iš 2024 metų audros pasekmių ir jų likvidavimo išvados nebuvo reikiamos padarytos“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J. Olekas.

Lietuvos apeliaciniam teismui antradienį tęsiant žlugusio banko „Snoras“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo apklausą baudžiamojoje byloje dėl itin didelės vertės turto iššvaistymo, kaltinamasis teigia, kad banko lėšų naudojimo jam gelbėti schema turėjo būti laikina.

Buvusiai Ingos Ruginienės Vyriausybei siekus susitarimo su Lenkija, kad sausumos elektros jungtis „Harmony Link“ būtų nutiesta iki 2029-ųjų pabaigos, naujo Ministrų kabineto narys Lukas Savickas sako, kad daugiau nei 900 mln. eurų vertės liniją siekiama užbaigti iki 2031-ųjų. „Fiksuojamas tikslas – 2030-ųjų gruodžio 31-oji. Viskas, kas galėtų būti anksčiau, būtų didelis pasiekimas.

Lietuvos apeliaciniam teismui toliau nagrinėjant žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, pirmadienį į posėdį atvesdintas V. Antonovas aiškina, kad banko lėšas leido siekdamas didinti jo kapitalą ir rezervus.

Finansų ministerijai skaičiuojant, kad beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sieks apie 18 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad ieškoma alternatyvų, jog šie kaštai negultų ant vartotojų pečių. „Ieškome visų įmanomų alternatyvų.

Siekiant pagrindines šalies ligonines paruošti be trikdžių veikti įvairių ekstremalių situacijų metu iki 2030 metų į jų operacinių įrengimą po žeme planuojama investuoti apie 300 mln. eurų, o Kauno klinikos, tikėtina, bus pirma tai įgyvendinanti ligoninė, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Šiandien (ketvirtadienį – BNS) buvau susitikęs su didžiausių medicinos įstaigų atstovais.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad sureguliuoti maisto kainas yra neįmanoma užduotis.   „Tikslas sureguliuoti maisto kainas turbūt neįmanomas dalykas, ką mes matome iš realybės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Mažeika. Nuo 2025-ųjų veikusią Gintauto Palucko Vyriausybės įkurtą Maisto tarybą neseniai panaikinęs ministras sako, kad ji nedavė jokio rezultato, o jos darbu buvo nusivylę ir patys tarybos nariai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad iki rugsėjo 11 dienos bus renkama informacija apie audringų orų ūkininkams padarytus nuostolius, o po to – prašoma ES paramos žalai kompensuoti. Pasak ministro, norima į Europos Komisiją (EK) kreiptis skubiai – iki spalio, kad lėšos būtų išmokėtos kitąmet. „Artimiausia galimybė, kai EK skirstys žalą nukentėjusiems dėl ekstremalių oro sąlygų, bus būtent po lapkričio.

Praėjus 11 dienų nuo rugpjūčio 22-ąją praūžusios audros elektros dar neturint apie 8 tūkst. vartotojų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, kad bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tik nedidele apimtimi įgyvendino prieš porą metų reguliuotojo pateiktą rekomendaciją susitarti su savivalda dėl bendro darbo šalinant stichijų padarinius. Anot Renato Pociaus, ESO susitarimus dėl bendradarbiavimo yra sudariusi su mažiau nei trečdaliu šalies savivaldybių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD), dar kartą vertinęs į Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą paskirto, tačiau vėliau atšaukto Oleksandro Laneckio atitiktį nacionaliniam saugumui, nepakeitė savo vertinimo, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.  „Pirminis vertinimas liko nepakitęs pagal VSD“, – žurnalistams pirmadienį sakė J. Taminskas.

Premjeras sako, kad valstybė didelį dėmesį šeimos skatinimo politikai ketina skirti ne tik kitais metais, bet ir iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos 2028-aisiais. Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, parengtas „ambicingas šeimos paketas“, kurį antradienį jam pristatys socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai nebūtų atsakinga investuoti į Latvijos nacionalinę oro vežėją „Air Baltic“, kol finansinių sunkumų patirianti įmonė neužtikrins pelningos veiklos. „Bendrovei reikia atlikti labai radikalius sprendimus tam, kad sumažintų sąnaudų lygį ir padidintų savo pajamingumą.

Kai kurioms europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos rangovėms bylinėjantis su „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrove „LTG Infra“, susisiekimo ministras Juras Taminskas tikina, kad projektas valdomas, o „LTG Infrai“ keliama užduotis nevilkinti ginčų. „Teisminis ginčas nebūtinai reiškia, kad „LTG Infra“ yra neteisi, nebūtinai reiškia, kad rangovas yra neteisus ar teisus.

Statybų bendrovės „Autokausta“ bei dar dviejų susijusių įmonių akcininkai negali atleisti jų direktoriaus, kol nebaigtas ginčas dėl jų akcijų perleidimo sandorių, nusprendė teismas. Kauno apylinkės teismas rupjgūčio 10 dieną tenkino „Autokaustos“, „Autokausta rangos“ ir „Nova Group“ direktoriaus ir vieno akcininkų Juozo Kriaučiūno prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti įmonių akcininkams spręsti dėl jo atleidimo.

Lietuvoje tiesiamos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tilto per Neries upę Jonavos rajone buvusi statytoja restruktūrizuojama Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ pralaimėjo dar vieną ginčą dėl skolos su subrangove. Kauno apygardos teismas liepos 29 dieną preliminariu sprendimu įpareigojo „Rizzani de Eccher“ atlyginti 192 tūkst. eurų skolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis Jurbarko rajono bendrovei „Stumda“ už jos Italijos įmonei išnuomotą sunkiąją techniką ir įrangą.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) sutarus su trimis įmonėmis dėl Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo, viena iš jų – „Ekonovus“ – atliekas rūšiuoja nuomojamoje teritorijoje Naujojoje Vilnioje, BNS patvirtino jos vadovas Romas Draskinis. Dėl to kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, tačiau Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad atliekos ten bus tvarkomos laikinai – jų turėtų nelikti per 5–8 savaites.

Prezidentūrai raginant Vyriausybę pateikti išvadą dėl šalies vadovo siūlymo dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o kitų metų pensijų papildomam indeksavimui, finansų ministras Taurimas Valys teigia negalintis to žadėti. Pasak jo, siūlymas būtų įgyvendinamas jei leis valstybės finansai. „Dėl šitų skaičių nenoriu per daug įvykiams užbėgti už akių. Kalbamės su premjeru kiekvieną dieną, su Prezidentūra taipogi kiekvieną savaitę derinam tas pozicijas.

Vidutinei dyzelino kainai Lietuvoje siekiant 2 eurus už litrą, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad situacija kuro rinkose dar nėra tokia dramatiška, kad reikėtų skubiai imtis priemonių dėl degalų kainų. Jis kartoja, jog jų poreikis atsirastų, jei kelias dienas iš eilės naftos kaina laikytųsi aukštesniame nei 100 JAV dolerių už barelį lygyje. Antradienį „Brent“ naftos kaina rinkoje siekė 79,36 JAV dolerio už barelį. „Jokios kritinės ribos dabar tikrai nesame pasiekę.

Maždaug 10 mln. eurų vertės Radviliškio riedmenų depo modernizavimo projekte baigiamas pirmasis etapas, o galutinė visų darbų pabaiga suplanuota iki 2029 metų pabaigos, teigia „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“. Anot bendrovės, baigus beveik 70 metų senumo pastato atnaujinimą, vagonų remonto pajėgumai galėtų išaugti apie 35 proc. – nuo dabar planuojamų 2,8 tūkst. iki 4,3 tūkst. vagonų kasmet.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įpareigojus naują Inovacijų agentūros vadovę ir valdybą efektyvinti veiklą, įstaigos šiemet laukia pertvarka, kuri turėtų paliesti ir apie penktadalį jos darbuotojų. Viceministro Pauliaus Petrausko teigimu, pokyčiai ruošiami vadovaujantis nauja agentūros veiklos strategija.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pirmąjį metų pusmetį išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 236,1 mln. eurų – 18,8 proc. daugiau nei 2025-ųjų sausį–birželį, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtas 500 daugiausia mokesčių sumokėjusių įmonių sąrašas. Skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo iš šeštos vietos pakilęs Jungtinės Karalystės kapitalo bankas „Revolut Bank“, sumokėjęs 60 mln.

Lietuvos bankui (LB) nusprendus šalies bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio 0,25 proc. punkto padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, ekonomistas sako, kad tai geras ir teisingas sprendimas, kuris padės valstybei geriau pasirengti sunkumams, tuo metu sektorius pakeitimams ruošiasi. Anot Algirdo Bartkaus, sprendimas po trejų metų normą kilstelti iki 1,25 proc. bankų kreditavimo praktikos nepakeis.

Naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis pirmąja iš keturių pagrindinių savo veiklos krypčių vadina šešėlinės ekonomikos mažinimą – jis žada kasmet analizuoti šešėliui jautriausius verslo sektorius, labiau tikrinti apskaitos paslaugas teikiančias buhalterines bendroves. „Pirma kryptis – mažinti šešėlinę ekonomiką. VMI pagrindinis uždavinys yra (...) surinkti mokesčius į biudžetą. Keli prioritetai – tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose.

Vyraujant abejonėms dėl „Ignitis grupės“ pradėto plėtoti 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės pirmojo komercinio jūros vėjo parko projekto likimo, naujasis energetikos ministras Lukas Savickas sako pavedęs ministerijai išanalizuoti bendrovės ataskaitą dėl šio projekto. Jo teigimu, dėl jo ateities reikia apsispręsti skubiai, todėl sprendimas – mėnesių klausimas.

Finansų ministerija ketina siūlyti keisti lengvatas gyventojų pajamoms iš investicijų, įskaitant ir kai kurių panaikinimą. Viceministras Lukas Jakubonis sako, kad dalis lengvatų nedera tarpusavyje, todėl būtina jas peržiūrėti. Jo teigimu, prioritetą reikėtų teikti investicinei sąskaitai, kurią taip pat bus siūloma tobulinti.

Lietuvai derantis su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl maždaug 400 mln. eurų vertės 155 mm artilerijos sviedinių užtaisų kompetencijų centro statybų siekiama išsiderėti ekonomiškai naudingas sąlygas šaliai, sako agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Pasak Elijaus Čivilio, derybos vyksta sunkiai, nes su Vokietijos koncernu norima susitarti, kad projektas atlieptų valstybės interesus.  „Konkretikos pateikti negaliu, bet derybos ir toliau vyksta.

Koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako nematantis problemų pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, kas, pasak jo, padėtų per kelis mėnesius atkurti santykius su Kinija. „Pavadinimą keisti tikrai nematau jokios problemos, juolab, kad tai yra pagrindinė Kinijos keliama sąlyga.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ turės atlyginti apie 0,31 mln. eurų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco“) už per mažą perkrauto metalo laužo kiekį, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas birželio 18 dieną pripažino, jog „Klasco“ teisėtai pritaikė tokias netesybas, nes „Tolmeta“ neįvykdė įsipareigojimo 2024 metais perkrauti beveik 336 tūkst. tonų metalo laužo.

„Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) nutraukus sutartį su „Rail Baltica“ tilto per Nerį Jonavos rajone generaline rangove, Italijos bendrove „Rizzani de Echer“, o šiai žadant bylinėtis dėl žalos atlyginimo, laikinasis LTG vadovas sako, kad šiemet tilto statybos iš esmės buvo sustojusios. Arūnas Rumskas teigia manantis, jog LTG teismuose apgins savo sprendimą, tačiau pripažįsta, kad naujo rangovo paieška gali užtrukti iki devynių mėnesių, per tą laiką projektas nebus įgyvendinamas.

Iki 2050 metų Kauną ir Klaipėdą turėtų sujungti greitojo geležinkelio vėžė, traukiniais bus galima pasiekti Palangą, Alytų bei Druskininkus, rodo valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vizija, kaip šalies geležinkeliai keisis per artimiausius 24 metus. Laikinojo LTG vadovo Arūno Rumsko teigimu, iki 2050 metų reikėtų investuoti 25–28 mlrd. eurų, daugiausiai – į Kauno ir Klaipėdos europinę vėžę.

Gegužę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) itin greitai išdalinus visą milijoninę paramą būstui, ministrė sako, kad svarstoma šią finansinę pagalbą vėl skirstyti pagal eilę. „Ko gero, kalbėsime apie eilių grąžinimą, kad žmogus aiškiai žinotų, kas jo laukia, kada. Bus aiškus eiliškumas ir tada teisėti lūkesčiai bus patenkinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Verslas teigiamai vertina ketvirtadienį planuojamą pasirašyti naujos koalicijos sutartį dėl joje numatytų paskatų įmonėms reinvestuoti į atsinaujinimą ir darbo našumo didinimą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Mums labai svarbūs pokyčiai, kurie įtraukti į koalicijos sutartį – reinvestavimo galimybės, kad kuo daugiau vietinis verslas investuotų į naujus našius įrengimus ir keltų našumą“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė V. Janulevičius.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad praėjusią savaitę bazines palūkanų normas padidinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) jas pakėlė nepakankamai, kad būtų pasiektas 2 proc. euro zonos infliacijos tikslas.  Jo teigimu, tikėtina, kad ECB palūkanų normas padidins dar kartą. „Prieš savaitę palūkanų normos buvo padidintos 25 baziniais punktais.

Seime skinasi kelią idėja apriboti nepriklausomų elektros tiekėjų abonentinį mokestį klientams įvedant dviejų eurų lubas. Tiekėjai tokį pasiūlymą vadina tiesioginiu bandymu reguliuoti laisvoje rinkoje veikiančio verslo kainodarą bei tikina, kad mokestis yra reikalingas. Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas praėjusią savaitę svarstydamas Elektros energetikos įstatymo pataisas pasiūlė nustatyti, kad nepriklausomi tiekėjai negalėtų taikyti didesnio nei dviejų eurų mokesčio.