zoologija

Rekonstrukcija Kaune įsikūrusiame Lietuvos zoologijos sode prasidės kitąmet, darbus planuojama baigti iki 2023 metų vidurio. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, bus pastatyti nauji voljerai stumbrams, lokiams ir vilkams, lūšims, ūdroms, beždžionėms, gepardams ir kitiems gyvūnams. Išlaikant autentiškumą, bus renovuotas senasis pastatas liūtams, bus pastatytas egzotariumas – šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru.

Mažiausiai 292 vilkai ir 97 lūšys gyvena Lietuvos miškuose. Tai rodo vasario pradžioje atlikta šių gyvūnų apskaita, pranešė Aplinkos apsaugos ministerija. Šią apskaitą vykdė miškų urėdijų, valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, joje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, medžiotojai. 2013 m. suskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyveno 208 vilkai.

Etendeką apvaliaausį sengį (lot. Macroscelides micus) arba dramblinį kirstuką atrado Kalifornijos mokslo akademijos mokslininkai – biologijos daktaras Jackas Dumbacheris ir jo komanda. Šis žinduolis yra mažiausias kirstukų būrio atstovas iš 19 iki šiol žinomų jų rūšių. Sengio kailiukas yra rusvos spalvos, o pauodegys plikas, be to, jis visiškai neturi tamsios odos spalvos pigmento. Ši jo keista išvaizda patraukė ekspertų J. Dumbacherio ir Galeno Rathbuno dėmesį.

Jau seniai yra žinoma, kad šimpanzės pasižymi geresne trumpąja atmintimi nei žmonės, tačiau neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad šie primatai mus lenkia ir kitose srityse. Kioto universiteto primatų tyrimų instituto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu išmatavo šimpanzių gebėjimą vystyti sudėtingas užduotis. Paaiškėjo, kad jos už žmones dar ir žymiai geriau strateguoja.

JAV zoologai nustatė, kad giliausiai iš Žemės žinduolių į jūros gelmę pasinerti sugeba tikrasis snapuotis (Ziphius cavirostris). Tai snapuotųjų banginių rūšis, kurios atstovai gyvena visuose pasaulio vandenynuose, išskyrus Arktį. Iki šiol buvo manoma, kad panirimo rekordas priklauso pietiniam jūrų drambliui (Mirounga leonina), ruonių pobūrio jūrų žinduoliui. Anksčiau šios rūšies atstovams priklausė giliausio panirimo ir ilgiausio išbuvimo po vandeniu rekordai.

Fui, berniukai! Paaiškėjo, kad viena primatų genties koatų rūšis gyvena griežtai pagal lytis susiskirsčiusioje visuomenėje, todėl, kad ilgiau laiko praleidę su patelėmis, patinai pradeda jas mušti, rašo „New Scientist“. Tai yra pirmoji primatų, ne žmonių, rūšis, kuri taip elgiasi. Lotyniškai Ateles geoffroyi vadinamos beždžionėlės gyvena paskiromis grupėmis, kurias sudaro po kelis tuzinus individų.

Vilkai ir šunys – genetiškai labai artimi, tačiau jų elgesys ir sugebėjimai skiriasi iš esmės. Vienos Messerli instituto tyrėjai atliko keletą eksperimentų, kurių metų nustatė, kad vilkai stebi savo gentainius ir nuodugniai iš jų mokosi kur kas dažniau nei šunys. Mokslininkai mano, šis atradimas paaiškina išskirtinį žmogaus ir šuns ryšį. Vilkai buvo prijaukinti daugiau nei prieš 15 tūkst. metų. Iki šiol manyta, kad ypatingas šuns ir jo šeimininko ryšys atsirado būtent prijaukinimo proceso metu.

Pietų Amerikoje gyvenanti beždžionė – sakis – kasdien suvalgo iki 50 rūšių vaisų. Ši gyvūnų rūšis – viena iš tų, kurios gali išgyventi maitindamiesi vien vaisiais, rašo bbc.co.uk. Rytų Anglijos universiteto (University of East Anglia) mokslininkų komanda teigia, kad beždžionės dydis ir mityba tarpusavyje labai artimai susiję. Jie atskleidė, kad vidutinio dydžio primatai vaisių suvartoja daugiausiai.

Šiuolaikinių šunų ir senovinių fosilijų DNR lyginimai rodo, kad mūsų dienų augintiniai yra kilę iš Europoje gyvenusių vilkų populiacijų, kurios dabar yra jau išnykusios, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje.