žiniasklaida

Jaunuoliai vis dažniau renkasi socialinius tinklus kaip vieną pagrindinių informacijos šaltinių, o tradicinei žiniasklaidai darosi vis sunkiau patraukti jų dėmesį. Tai atskleidė komunikacijos ir informacijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės Patricijos Lenčiauskienės atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip socialinėje erdvėje gyvena jaunimas ir kokią vietą joje užima žiniasklaida. „Kartais girdime, kad jauni žmonės neskaito naujienų, jie nesidomi.

Socialiniai tinklai tampa vis reikšmingesne gyventojų gyvenimo dalimi. O kai kuriems piliečiams tai tampa ir pagrindiniu naujienų bei aktualijų šaltiniu. Visgi ekspertai pažymi, jog tai žymi ir tam tikrą pavojų dėl socialiniuose tinkluose plintančių nepatikrintų ar melagingų naujienų. Sunkumų kelia ir tai, jog tobulėjant technologijoms dalis gyventojų paprasčiausiai patingi patikrinti informaciją, o tuo naudojasi ir pačios socialinių tinklų platformos.

Trys JAV žiniasklaidos priemonės – CNN, MS NOW ir „Politico“, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė patekti į Baltuosius rūmus, – pirmadienį pateikia ieškinį siekdamos apginti JAV Konstitucijos Pirmąja pataisa garantuojamas teises, pranešė CNN. Skubos tvarka pateiktą prašymą turėtų nagrinėti Kolumbijos apygardos federalinio teismo teisėjas, o teismo posėdžiai ir administracijos teisiniai argumentai gali būti išklausyti jau šią savaitę.

Dauguma gyventojų (82 proc.) galvoja, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems sudėtinga suprasti žiniasklaidoje įprastai pateikiamas naujienas apie politiką, ekonomiką, sveikatą ir kitas temas.  Tyrimo duomenimis, 22 proc. apklaustųjų teigia manantys, kad tokių gyventojų, kuriems sudėtinga suprasti įprastai žiniasklaidoje pateikiamas naujienas, yra labai daug, dar 42 proc. nurodė, jog tokių žmonių gana daug, o 18 proc. mano, kad jų yra, tačiau mažai.

Medijų rėmimo fondas pradės finansuoti naujos Visuomenės atsparumo programos projektus, skirtus stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais sklaidą, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Kaip teigiama išplatintame pranešime, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė įsakymu patvirtino naują Visuomenės atsparumo programą. Jai 2026 metais iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų numatyta skirti 555 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos vadovai pasveikino šalies visuomenę, pabrėždami lietuviškos spaudos reikšmę tautos istorijai ir valstybingumo raidai. Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad lietuviškos spaudos atgavimas XX a. pradžioje buvo išskirtinis įvykis, paklojęs pamatus tolesnei veržliai lietuvių kultūros plėtrai ir tautiniam išsivadavimui.

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus viena pozicija žemiau, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tai aiškina ne konkrečiais valdančiųjų sprendimais, o fonu aplink juos. „Matote, pats fonas toks čia tų sprendimų. Aš nemanau, kad žiniasklaidos laisvė prastėja. Žmonės tikrai daug reiškia savo nuomonę, tai aš galbūt susiečiau ne su pačiais kažkokiais sprendimais, bet su pačia aplinka ir fonu“, – BNS ketvirtadienį sakė K. Vilkauskas.

Socialiniuose tinkluose plintantis dirbtinio intelekto kurtas turinys kelia vis daugiau neramumų – nuo klaidinančių žemėlapių iki išgalvotų faktų. Pasak eksperto, atsakas į tai turi būti ne ribojimai, o kokybiškos, patikimos informacijos kūrimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys.

Medijų rėmimo fondas įvairioms žiniasklaidos priemonėms ir projektams paskirstė daugiau kaip 8 mln. eurų. Pirmadienį fondo tarybos sprendimu patvirtinti projektų finansavimo ir vertinimo rezultatai. Konkurso dalyviai pateikė 400 projektų paraiškų penkiose programose, lėšų sulauks 286 projektai, tarp jų ir dešimt veiklą ne daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjusių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų projektai.

Vyriausybė pritaria Seime pernai pradėtoms svarstyti Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisoms, siūlančioms didinti baudas valdžios institucijų vadovams už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams. Ministrų kabineto nuomone, administracinė atsakomybė už tai gali būti griežtinama, tačiau reikėtų atsisakyti siūlomo itin didelio – vidutiniškai apie 4 kartus siekiančio – baudų didinimo.

Praėjusiais metais 223 Kremliui palankios internetinės žiniasklaidos publikacijas antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva, išnagrinėjęs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ teigia, jog laisvės kovotojams vis dažniau taikoma „nacių“ etiketė.

Lietuva tarptautinėje žiniasklaidoje ir toliau sulaukia daugiausia dėmesio iš Baltijos šalių, rodo duomenų bendrovės „Repsense“ atlikta analizė. Tyrimo duomenimis, pernai Lietuva užsienio žiniasklaidoje buvo paminėta 918 tūkst. kartų. Tuo metu Estija buvo minima 812 tūkst. kartų, o Latvija – 736 tūkst. kartus. Apie 60 proc. visų publikacijų, kuriose minima Lietuva, buvo priskirtos konkretiems naratyvams. Dažniausiai minimos temos – Ukraina ir karo kontekstas (15,4 proc.

Visuomeninė žiniasklaida Europoje susiduria su virtine naujų grėsmių, įskaitant stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų vykdomą priežiūrą, biudžeto mažinimą ir aštrią konkurenciją besikeičiančioje žiniasklaidos aplinkoje. Nuo Lietuvos iki Italijos ir tokiose Europos galybėse kaip Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija, visuomeninėmis lėšomis finansuojama žiniasklaida, anot stebėtojų, susiduria su tokiomis krizėmis, kokių dar nebuvo.

Pernai šalyje iš viso veikė 806 skirtingos žiniasklaidos priemonės, iš kurių 109 valdė 54 politikai arba jų sutuoktiniai, skelbia „Transparency International“. Atnaujintos žiniasklaidos stebėsenos svetainės stirna.info duomenimis, pernai su žiniasklaida buvo susiję du Seimo nariai, devyni tarybos nariai ir 36 anksčiau rinkimuose kandidatavę politikai. Žiniasklaidos priemones pernai taip pat valdė septyni politikų sutuoktiniai.

Į opozicijos klausimus antradienį Seime atsakinėjusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pabrėžia, kad kalbant apie žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, svarbu išlaikyti racionalų toną ir „nekurti dirbtinių grėsmių“. „Labai svarbu išlaikyti racionalų, ramų toną, nekurti dirbtinių grėsmių naratyvų ir kartu ieškoti sprendimų, kaip esamomis sąlygomis užtikrinti žiniasklaidos stabilumą, nepriklausomumą ir ilgalaikį atsparumą“, – prie Seimo tribūnos kalbėjo V. Aleknavičienė.

Žiniasklaidos asociacijos kritikuoja Kultūros ministerijos planą kitais metais 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (MRF) biudžetą iki 9,9 mln. eurų. Kaip BNS teigė Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė, šiais metais MRF biudžetas siekė 10,4 mln. eurų, iš jų 4 mln. eurų skirti kompensuoti medijoms dėl prarastų pajamų, atsiradusių sustabdžius lošimų reklamą.

Reikšdamos susirūpinimą dėl nepakankamo dėmesio visuomenės informavimo bei žiniasklaidos politikai žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijos kreipiasi į Seimą, Vyriausybę ir Kultūros ministeriją ragindamos padidinti 5 mln. eurų Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimą ir užtikrinti jo didėjimą iki 10,7 mln. eurų 2026 metams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujajame Tarptautinės žiniasklaidos laisvės rėmimo (IMFS) indekse Baltijos šalys pirmauja tarptautiniu mastu remiant žiniasklaidos laisvę, o pirmojoje indekso vietoje yra Lietuva. IMFS indeksu šalys vertinamos pagal tai, kaip aktyviai jos remia žiniasklaidos laisvę už savo sienų diplomatinėmis priemonėmis, finansavimu ir saugumo užtikrinimu.

Skirtingoms žiniasklaidos priemonėms konkuruojant dėl visuomenės dėmesio pritraukimo, kiekybe imama rūpintis labiau nei leidžiamų tekstų kokybe, sako portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. Todėl, buvęs Eltos žurnalistas sako pasigendantis redakcijų atsakomybės dėl jų skelbiamo turinio. „Mes gauname informaciją, tai buvo ir keli konkretūs pavyzdžiai, apie veikiančius politikus, ir mes einame ją tikrinti.

Didžiausių Lietuvos žiniasklaidos bendrovių reitinge pirmoje vietoje yra TV3 televiziją valdanti JAV kapitalo įmonė „All Media Lithuania“. Toliau rikiuojasi „MG grupės“ valdoma LNK grupė bei holdingo bendrovės „4 Bees“ valdoma „15min grupė“, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ sudarytas reitingas, skelbia portalas „15min“. ...

„BBC Breakfast“ vedėjai Rachel Burden ir Benas Boulosas sulaukė kritikos po to, kai laidoje nusijuokė per naujienų reportažą apie vandalizmo aktą Italijos muziejuje. Ginčas kilo birželio 15 d., sekmadienį, kai laidoje buvo rodomas vaizdo įrašas iš „Palazzo Maffei“ muziejaus Veronoje, kuriame matyti, kaip turistų pora ima niokoti meno kūrinį – Van Gogo stiliaus kėdę, dekoruotą šimtais kristalų, rašoma mirror.co.uk.

Konkurencijos taryba leido skaitmeninės žiniasklaidos kompanijai „Mediatech“ įsigyti iki 22,18 proc. „15min grupę“ valdančios bendrovės „4 Bees“ akcijų ir tapti jos smulkiąja akcininke.

Maskvos invaziją į Ukrainą kritikuojanti rusų žurnalistė pirmadienį sakė, kad pabėgo į Prancūziją po to, kai organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) nelegaliai išgabeno ją iš Rusijos. „Buvo labai sunku“, – spaudos konferencijoje RSF būstinėje Paryžiuje kalbėjo Ukrainoje gimusi žurnalistė Jekaterina Barabaš, kuriai už Maskvos kariuomenės kritiką gresia iki 10 metų kalėjimo. Jos kelionė truko apie dvi su puse savaitės, pasakojo ji anglų kalba.

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukrito viena pozicija žemiau – iš 13 į 14 vietą, penktadienį paskelbė „Reporteriai be sienų“ (RSF). RSF savo ataskaitoje Lietuvos žiniasklaidos laisvės padėtį įvardino kaip „patenkinamą“, tačiau „nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su valdžia, žurnalistai dirba gana palankioje aplinkoje“. Patenkinamos laisvės kategorijai taip pat priskirta kaimynė Latvija – ji užėmė viena vieta žemiau nei Lietuva.

Beveik iš karto po to, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos Sąjunga uždraudė transliuoti pagrindinius Rusijos propagandinius kanalus, įskaitant „Russia Today“ ir „Sputnik“. Kremlius ir toliau vykdo informacinį karą visoje Europoje, tačiau, remiantis apklausų ir rinkimų duomenimis Baltijos šalyse, panašu, kad Kremliaus propagandos įtaka sumažėjo nuo tada, kai buvo išjungti rusiški kanalai, rašoma „The Insider“. Atsižvelgdamos į tai, kad Baltijos šalys turi bendrą sieną su Rusija, pr...

Su „Nemuno aušra“ į Seimą kandidatavęs Aleksandras Fursas padavė į teismą TV3, po to, kai buvo paskelbtas tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas. Į Seimą bandęs patekti kandidatas supyko už paviešintą informaciją, kad Islandijoje jam skirtas apkaltinamasis nuosprendis kokaino byloje.

Seime po pateikimo pritarta Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko pateiktoms pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti, kad redakcijų sukurtam turiniui būtų taikomas 2 metų senaties terminas. Jei jos bus priimtos, turiniu nepatenkinti gyventojai jį skųsti galėtų tik tuomet, jei informacija paskelbta ne seniau nei prieš 2 metus, o dar seniau publikuotas turinys, pavyzdžiui, prieš 7, 8, 10 m., negalėtų būti skundžiamas.

Medijų rėmimo tarybai beveik 180 tūkst. eurų sumažinus finansavimą kultūros periodiniams leidiniams, jos pirmininkė sako, kad taip siekiama labiau subalansuoti paramą, skiriant lėšų tiems leidiniams, kurie palikus pirmines finansavimo proporcijas jų visai negautų.

Seimo Kultūros komitetas, įvertinęs Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) siūlymus atnaujinti dabartinį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad visuomenės informavimo priemonių sukurtam turiniui būtų taikomas 2 metų senaties terminas, apsisprendė registruoti tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, pranešime spaudai informuoja IŽA.

Konkurencijos tarybai artimiausiu metu žadant paskelbti verdiktą dėl „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdančios Estijos žiniasklaidos grupės „Ekspress Grupp“ dėl įmonės „Lrytas“ įsigijimo, portalui „Verslo žinios“ keli su situacija susipažinę ir tarpusavyje nesusiję šaltiniai patvirtino, kad „Delfi“ savininkė bando parduoti lrytas.

Žurnalistei, visuomenininkei Ritai Miliūtei įteiktas Jono Karolio Chodkevičiaus Aukso medalis už Valstybės stiprinimo veiklą. Sprendimą apdovanojimą suteikti R. Miliūtei fondo steigėjai priėmė vienbalsiai. „Visuomenei yra labai svarbu pažymėti tuos asmenis, kurie daro daugiau. Tuos kasdienybės herojus, kurie patys nesiekia jokio papildomo pripažinimo.

Medijų rėmimo fondas, vadovaudamasis Fondo Tarybos 2024 m. spalio 15 d. sprendimu, skelbia konkursus 2025 m. finansinei paramai gauti. Konkursai vyks iki šių metų lapkričio 13 d. vidurnakčio.

Per pastaruosius du mėnesius labiausiai – 3 ir 4 procentiniais punktais – smuko visuomenės pasitikėjimas teismais, šalies kariuomene bei žiniasklaida. Tuo metu kitų institucijų vertinimai nepakito, rodo naujausios apklausos. Šių metų rugpjūčio 7–19 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Reaguodama į Vašingtono sankcijas Rusijos valstybės finansuojamam kanalui RT, Rusija įves apribojimus JAV žiniasklaidos priemonėms, penktadienį pareiškė Kremlius. Trečiadienį Jungtinės Valstijos pareiškė kaltinimus dviem RT darbuotojams ir pritaikė sankcijas kanalo vyriausiosioms redaktorėms dėl bandymų daryti įtaką artėjantiems 2024 m. JAV prezidento rinkimams. „Simetriškas atsakas neįmanomas.

Šešios dešimtys žiniasklaidos ir teisių organizacijų pirmadienį paragino Europos Sąjungą sustabdyti bendradarbiavimo susitarimą su Izraeliu ir įvesti sankcijas, kaltindamos jį žurnalistų žudymu Gazos Ruože.

Praėjusią savaitę Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, pagal kurį už žurnalisto garbės ar orumo pažeminimą siūloma bausti pinigine bauda. Šis pasiūlymas žurnalistų bendruomenėje vertinamas dviprasmiškai – nors įstatymų projektą palaiko Lietuvos žurnalistų sąjunga, kitiems žurnalistams ši priemonė atrodo nereikalinga. Rugpjūčio 7 d. būtent tokį įstatymų projektą įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, Viktorijos Čmilytės-Nielsen trečiadienį įregistruotas siūlymas teisiškai sustiprinti žurnalistų apsaugą, skiriant 50-300 eurų baudas už įžeidinėjimą, garbės bei orumo žeminimą, visų pirma saugos ne pačius žurnalistus, o visuomenės teisę gauti informaciją. „Čia kalba ne apie tai, kad žurnalistas bus saugomas. Taip bus saugoma žmonių teisė į informaciją“, – Eltai teigė LŽS pirmininkas.

Rusija trečiadienį pranešė, kad naujienų leidinį „The Moscow Times“ paskelbė „nepageidaujama“ organizacija ir uždraudė jame dirbti ar palaikyti su juo ryšius. Nuo 2015 metų Rusijos pareigūnai „nepageidaujamomis“ paskelbė dešimtis žiniasklaidos priemonių, analitinių centrų ir pelno nesiekiančių organizacijų, o teisių gynimo grupės teigia, kad taip siekiama įbauginti kitaminčius.

Daliai žiniasklaidos priemonių keliant klausimus, kodėl Medijų rėmimo fondas (MRF) dar neišdalino maždaug 500 tūkst. eurų iš visų žiniasklaidai numatytų lėšų, fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius pažymi, kad kai kurios paraiškos neatitiko naujai MRF suformuluotų atrankos kriterijų. „Žiniasklaidos priemonės dažnu atveju paramos prašė veikiau kasdienei žurnalistinei veiklai, o ne konkrečiam projektui.

Jungtinėse Valstijose šališkų interneto svetainių, apsimetančių žiniasklaidos priemonėmis, dabar yra daugiau nei amerikiečių laikraščių svetainių, antradienį pranešė dezinformaciją stebinti tyrimų grupė. Tai, anot jos, rodo vietinės žiniasklaidos krizę šaliai itin svarbių prezidento rinkimų metais. Pastaraisiais mėnesiais atsirado šimtai svetainių, imituojančių naujienų portalus, o daugelis jų naudoja dirbtinį intelektą.

Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.

Lietuvai pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus šešiomis pozicijomis iki 13 vietos, ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai sako, jog tai lemia politikų įtaka nacionalinio transliuotojo LRT tarybos sudėčiai, sudėtingas duomenų gavimo iš institucijų procesas.

Žiniasklaidos stebėsenos grupė „Reporteriai be sienų“ (RSF), penktadienį paskelbusi savo metinį pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą, įspėjo apie mažėjančią vyriausybių paramą spaudos laisvei. Šįmet Norvegija išsaugojo lyderės poziciją, o paskutinę vietą užėmė Eritrėja. Pernai paskutinė buvo Šiaurės Korėja. Lietuva šiemet užima 13 vietą, o palyginti su pernykščiu indeksu ji nukrito šešiomis pozicijomis. Daugiausiai pozicijų, palyginus su 2023-iaisiais, prarado Afganistanas.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija jau įvykdė 575 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai per forumą „Deokupuotų teritorijų kultūrinė ir informacinė reintegracija“ pareiškė einantis Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministro pareigas Rostislavas Karandejevas.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius naujienų portalus, pateikė pretenziją visuomeniniam transliuotojui ir LRT Tarybai dėl lygių galimybių neužtikrinimo nušviečiant „Eurovizijos” nacionalinę atranką ir diskriminuojančių darbo sąlygų šio renginio metu žiniasklaidos priemonių atstovams.

JAV technologijų startuolio „OpenAI“ praėjusią savaitę pristatytas naujas dirbtinio intelekto (DI) įrankis, žadantis kurti tikroviškus vaizdo įrašus pagal paprastas tekstines užklausas, sukėlė menininkų ir žiniasklaidos specialistų susirūpinimą bei klausimų.

Žiniasklaidos teisių grupės ir opozicijos aktyvistai šeštadienį smerkė Serbijos apeliacinio teismo sprendimą išteisinti keturis buvusius žvalgybos pareigūnus, įkalintus už garsaus žurnalisto ir laikraščio leidėjo, griežtai kritikuodavusio vyriausybę Belgrade, nužudymą.

Švedijos karališkieji rūmai šokolado gamintoją „Marabou“ išbraukė iš garbingo savo tiekėjų sąrašo, nes jo savininkė – kompanija „Mondelez“ – pateko į Ukrainos Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros juodąjį sąrašą dėl bendrovės veiklos Rusijoje.

Indijos vyriausybė vėl nusitaikė į žymius žurnalistus naudodama šnipinėjimo programą „Pegasus“, ketvirtadienį paskelbtame bendrame tyrime teigia žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir laikraštis „The Washington Post“. Izraelio įmonės „NSO Group“ sukurta „Pegasus“ galima perskaityti telefone esančias žinutes ir el. laiškus, peržiūrėti nuotraukas, slapta klausytis skambučių, sekti buvimo vietą ir net filmuoti savininką naudojant kamerą.