žemynos

Pailginti mokslo metai priešina mokyklų bendruomenes. Nerandama vieno sprendimo, kaip mokiniams rengtis esant karščiams. Lietuvoje neįprasta turėti ir vasarišką uniformą, nes anksčiau mokslo metai tiek ilgai nesitęsdavo. Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi „Žemynos“ gimnazijoje besimokančių moksleivių tėvai. Jie buvo nustebę, kad šios gimnazijos vadovybė neleidžia gimnazistams eiti su šortais. „Lauke karšta, o mokykloje iš viso neįmanoma tverti, juk ten nėra jokių kondicionierių.

Nacionalinio „Eurovizijos“ konkurso nugalėtojas Jurijus Veklenko po sėkmingo pasirodymo surengtoje spaudos konferencijoje savo mamą Svetlaną Veklenko pristatė kaip brangiausią sėkmės talismaną. „Iš mamos paveldėjau muzikinius gabumus ir išvaizdą. Esu jai už tai dėkingas“, – nuoširdžiai prisipažino dainininkas. Svetlana Veklenko gyvena Klaipėdoje, dirba pradinių klasių mokytoja „Vitės“ progimnazijoje ir asmeninį interviu, regis, duoda pirmą kartą.

Išaugus gyventojų sergamumui, gripo epidemiją skelbia jau devynios šalies savivaldybės, dalyje mokyklų gali nevykti pamokos. Be epidemiją jau anksčiau paskelbusių Kauno miesto, Jonavos, Prienų, Ukmergės rajonų, tai padarė ir Raseinių, Švenčionių, Kėdainių rajonų, Panevėžio miesto bei Birštono savivaldybės, kai kuriose jų epidemija skelbiama nuo trečiadienio. Didžiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo Panevėžyje, jis pasiekė 232,59 atvejo 10 tūkst.

Visą Lietuvą sukrėtė itin žiaurus sargo Marijano Siniavskio nužudymas. Dar labiau visi buvo priblokšti, kai sužinojo, kad policija sulaikė tris įtariamuosius, kurių vienas – vos 15 metų paauglys. Savaime suprantama, šiuo metu dar per anksti teigti, kad 15-metis tiesiogiai prisidėjo prie nužudymo. Į šį klausimą atsakys ikiteisminis tyrimas. Bet pasižvalgius po kriminalinius archyvus, galima nesunkiai rasti itin žiaurių nepilnamečių elgesio apraiškų. Pateikiame keletą pavyzdžių.

 Panevėžietis Andrius Šidlauskas Alytuje savo rekordiniais grybšniais skrodė vandenį, o artimiausi jo varžovai atsiliko sekundėmis. 17-metis plaukikas tapo viena didžiausių Lietuvos žiemos plaukimo pirmenybių staigmenų. Jo geri rezultatai stebina Lietuvos plaukimo bendruomenę ir ne veltui iš januolio daug tikimąsi per artėjančias pirmąsias Europos žaidynes.

Ekonomistai prognozavo, kad pereiti prie naujos valiutos, euro, bus bene sudėtingiausia vaikams, nes jie dar neturi finansinių įgūdžių. Tačiau pasirodė, kad būtent vaikai daug lengviau prisijaukina eurą. Mokiniai Mokyklų valgyklų darbuotojos su nerimu laukė sausio pradžios, kai bus galima atsiskaityti dviem valiutomis, tačiau viskas vyko gana sklandžiai. U. Mikaliūno nuotr.

Nors dėl Rusijos paskelbto embargo daržovių ir vaisių augintojai jų neturi kur dėti, o ūkininkai pieną parduoda pusvelčiui, darželiuose ir mokyklose vaikai nemokamų pieno produktų ir vaisių pagal Europos Sąjungos remiamas programas šiemet gauna rečiau. Vaisiai darželių ir mokyklų šiais mokslo metais dar nepasiekė, nors juos numatyta tiekti nuo lapkričio 17 dienos.

Iki savivaldos rinkimų nebelikus nė metams, Panevėžio politikams neužtenka drąsos spręsti, palikti likimo valiai ar uždaryti skurdžiam miestui akmeniu po kaklu virtusias kasmet tuštėjančias mokyklas. Skaičiuojama, kad kitais mokslo metais į mokyklinius suolus susės 550 panevėžiečių mažiau nei šiais. Taigi per metus Aukštaitijos sostinėje mokinių sumažėja tiek, kiek užtektų vienai normaliai mokyklai, netgi didesnei nei kai kurios šiuo metu veikiančios. A. Repšio nuotr.

Vilniaus licėjaus organizuotas pirmasis vidurinių mokyklų protmūšio turnyras jau keliauja didžiojo finalo link. Pusfinaliai ir finalas, kurio metu paaiškės turnyro nugalėtojai, įvyks kovo 23 dieną licėjaus aktų salėje. Dėl protmūšio taurės rungėsi 16 komandų iš 12 Vilniaus mokyklų bei Nacionalinės Moksleivių Akademijos, tačiau į pusfinalius išėjo tik keturios pajėgiausios komandos: Vilniaus licėjus, Mykolo Biržiškos, Radvilų bei Žvėryno gimnazijos.

Po kelerių metų pertraukos pedagogai vėl prakalbo apie galimus streikus – šį kartą dėl kelių Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymų, susijusių tiek su jų pačių, tiek su mokyklų ateitimi. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga jau kurį laiką renka mokytojų parašus dėl dviejų valandų įspėjamojo streiko. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti pedagogų nuomonę dėl tokios drastiškos protesto formos, o sprendimą – bus ar nebus streikas – priims vasario 9 dieną vyksiantis profesinės sąjungos suvažiavimas.

Nuo rugsėjo 1 dienos mieste neliks nė vienos vidurinės mokyklos. Vienos jų tapo gimnazijomis, kitos – pagrindinėmis mokyklomis. Pertvarka miesto mokyklose be darbo paliko ne vieną patyrusį pedagogą. Nuo naujųjų 2011–2012 mokslo metų – rugsėjo 1-osios – „Aušros“, 9-oji, „Žemynos“, „Vilties“, „Vyturio“, „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos taps pagrindinėmis ir jose panevėžiečių vaikai galės baigti dešimt klasių – įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Prasidėjus mokslo metams pedagogai mokosi taupyti. Panevėžio švietimo įstaigų mokytojai jau savaitę nesulaukia vėluojančių avansų. Miesto vadovai be pinigų likusius pedagogus ramina, jog dėl Savivaldybės sunkios finansinės padėties avansai neišmokėti visų biudžetinių įstaigų darbuotojams. Išleidusiems prieš tris mėnesius gautus atostoginius miesto mokytojams belieka pavydžiai žvelgti į rajone dirbančius kolegas. Net ir sunkmečiu rajono Savivaldybė sugebėjo pedagogams pinigus pervesti laiku.

Pavilnių regioniniame parke „Eko karta“ pradėjo Lietuvos vandens telkinių valymo sezoną. Valyti unikalios Vilniaus upės, Vilnelės, susirinko beveik 60 žmonių. Atsakas amžiniems skeptikams – mes keičiame Šalia aktyvistų dalyvaujančių tokiuose ir panašiuose renginiuose, deja nuolat atsiranda skeptikų sakančių – „viena pakelta šiukšlė nieko nepakeis“, „tokios akcijos žemės neišgelbės“, „vienas žmogus negali nieko įtakoti“ ir pan.

Rugsėjo 19 dieną, Pavilnių regioniniame parke, „Eko karta“ pradėjo Lietuvos vandens telkinių  valymo sezoną. Valyti unikalios Vilniaus upės, Vilnelės, susirinko beveik 60 žmonių. Užsakytas oras, gera kompanija, skanus maistas ir dalyvių atsakingas požiūris į savo veiklą ir aplinką – užtikrino renginio sėkmę.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4) kovo 26 d. 18 val. atidaroma Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos IV klasės moksleivių Kristinos Karmanovos ir Sigito Botvyčiaus fotografijų paroda „Arti – Toli“. Kristinos ir Sigito fotografijos − realaus pasaulio vizualūs komentarai, nuspalvinti skaidria melancholija, kuri visuomet užvaldo atsidūrus bekraštėje lygumoje, žvelgiant į vienišą žmogų ar tolumoje blyksintį žiburį.

Antradienį karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione pirmą kartą šalies istorijoje rengiama Krašto apsaugos diena, kurios metu moksleiviams bus pristatyta valstybės gynyba ir kariuomenė.

Antradienį karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione pirmą kartą šalies istorijoje rengiama Krašto apsaugos diena, kurios metu moksleiviams bus pristatyta valstybės gynyba ir kariuomenė.

Kai kam gal nepatiko Klaipėdoje esančios vėjo perpučiamos rinkimų į Seimą išorinei reklamai skirtos trikampės tvoros arba veidai bei šūkiai, kuriuos galima išvysti einant pro šalį.

Praėjusią savaitę vykusiame Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (KŠDPS) forume mokytojai prabilo apie naujas protesto akcijas, jei atlyginimai už neterminuoto streiko dienas jiems nebus išmokėti 100 procentų. Tačiau panašu, kad griebtis kraštutinių priemonių nereikės. Profsąjungos pirmininkė Laima Juknienė teigė, kad streikavusieji Klaipėdos pedagogai - vieninteliai Lietuvoje, kuriems už streiko dienas atlyginimai 100 proc.

Tiek žmogaus, tiek visuomenės, tiek valstybės gyvenime būna tokie ypatingi metai, kai iš esmės pasikeičia gyvenimas, perkainojamos vertybės, uždrausta tampa legalu ir įprasta, sena –  nauja ir panašiai, rašo Antanas Seibutis. Toks žmonių sąmonės pasikeitimas, istorinių įvykių vertinimas įvyko 1988 m., ir ypač įsimintinas tų metų ruduo. Iki tol tarybinė santvarka 1986, 1987 metais dar bandė šiek tiek laikytis, dar skambėjo komunistų partijos nurodymai, agitacija.

Nutriušusioms, kiaurais stogais Panevėžio miesto švietimo ir ugdymo įstaigoms nedelsiant reikia renovacijos. Tačiau valdininkų tempai lėti - įstaigas jie ketina atnaujinti per... 48 metus. Panevėžio miesto savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus duomenimis, net 70 proc.

Vakar šalies mokyklose pagaliau atnaujintas ugdymo procesas. Tiesa, viena mokykla - Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija - nusprendė tęsti streiką, kurio priežastis - jau ne tik kova dėl didesnių mokytojų atlyginimų ateityje. Gimnazijos streiko komiteto pirmininkės Editos Kalninienės teigimu, įstaiga streiko nenutraukė todėl, kad jos steigėja - Klaipėdos apskrities viršininko administracija - atsisakė visiems streikuojantiems mokytojams sumokėti vienodą darbo užmokestį už streiko dienas.

Nežiūrint vieningo opozicijos balsavimo „prieš“, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2008 metų biudžetą.Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pristatytame projekte 2008 m. savivaldybės siūlomo tvirtinti biudžeto apimtis – 356 mln. 859 tūkst. Lt.Daugiausia miesto biudžeto lėšų tenka švietimo įstaigoms – 57,7%. Šiai funkcijai 2008 m. tenkanti lėšų dalis yra 35 mln. 226 tūkst. Lt didesnė nei pernai. Švietimo funkcijai skirtos lėšos didėja, nes 12 mln. 411 tūkst.

Panevėžio autobusų parko bendrovės autobusus trečiadienį papuošė miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių kalėdinė akcija „Sveikinimas panevėžiečiams“.„Šia akcija norime kūrybiškai pasveikinti Panevėžio miesto gyventojus ir svečius su artėjančiomis šventėmis, tad visuose miesto maršrutiniuose autobusuose pakabinome sveikinimus  ir dovanas - Kalėdų žvaigždė“, - sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vaiva Jankauskienė.

Kai kurių mokyklų vadovai spjovė į oficialų įsakymą pradėti šildymo sezoną. Nors vaikai ir skundžiasi, kad jiems šalta, direktoriai atšauna, jog reikia tik šilčiau apsirengti, rašo dienraštis "Klaipėda".Nešildys iki atostogųVakar šildymas dar nebuvo įjungtas beveik penktadalyje uostamiesčio mokyklų.Šildytis dar nepanoro S.Dacho, „Aukuro“ vidurinės, Vitės pagrindinė mokyklos, „Vėtrungės“ gimnazija.Kai kurios mokyklos pasiryžusios šildymo neįjungti iki rudens atostogų.

Kylančios maisto produktų kainos atsiliepia ir mokyklų valgykloms, rašo "Sekundė". Nors jų darbuotojos ir šių švietimo įstaigų vadovai tvirtina, kad, patiekalams pabrangus 10-20 centų, pietus valgančių moksleivių nemažėja, kai kurie jų prisipažįsta nebeturintys galimybės normaliai pietauti mokykloje. Jie tenkinasi tik bandelėmis su arbata arba saldžiaisiais užkandžiais. Pradinukai kartais alkį malšina ir puse porcijos sriubos.

Prie mokyklų gyvenančių klaipėdiečių kantrybė baigėsi. Neapsikentę laiptinėse ir kiemuose nuolat dūmą traukiančių moksleivių jie žada skelbti rūkaliams karą, rašo "Klaipėda". Po langais – smarvė „Mes kovosime iki pergalės“, – pareiškė S.Daukanto gatvės gyventoja Genutė. Ji teigė, kad Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai kasdien įžūliai rūko tiesiog po langais. Dažniausiai jie renkasi S.Daukanto gatvės 23, 25 ir 27 namų vidiniame kieme. „Mums trūko kantrybė. Kiek galime kęsti tą smarvę.

Mokslo metų pradžią - rugsėjo 1-ąją - moksleiviai atšventė uostamiesčio parkuose gurkšnodami alkoholinius gėrimus. Vakar apgirtę paaugliai, daugiausiai gimnazistai, buvo blaivinami visuose Klaipėdos policijos komisariatuose. Pareigūnams nemažai rūpesčių kėlė ne tik švenčiantys moksleiviai, bet ir išsiblaškę vairuotojai, sukėlę avarijas dažniau nei įprasta. Autoįvykiuose neapsieita ir be sužalojimų. Po automobilių ratais papuolė du nepilnamečiai. Abu jie paguldyti į ligoninę.

Protus valdo televizija. Parodė, kad vilniečiai įniko pirkti cukrų, druską, makaronus, kruopas, - suskato ir vienas kitas klaipėdiškis tokiu būdu pasitikti... Europos Sąjungą. Mažose parduotuvėse, kur ne savitarna, pensininkės paprašo penkių pakelių stambios druskos. Po pusvalandžio sugrįžta ir perka dar tiek pat. Teisybės dėlei – pirkimo psichozės Klaipėdoje tikrai nėra. Klaipėdiškiai visada išsiskiria santūrumu ir gilesniu humoro jausmu: jei Europa be druskos, tegu ją.