žemdirbys

Europos Komisija vis nenusprendžia, ar Baltijos šalių pieno ir mėsos gamintojams atlyginti dėl Rusijos embargo patiriamus nuostolius, o Lietuvos žemdirbiai skaičiuoja didėjančius praradimus ir prognozuoja, kad po tokio smūgio daug kas gali neatsitiesti. Vida Tavorienė Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln. Lt). Pieno ir mėsos gamintojai sako, kad jų patirti nuostoliai bus didesni.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kviečia žemdirbius, dėl afrikinio kiaulių nebegalinčius auginti kiaulių, pasinaudoti kaimo plėtros parama veiklai pakeisti. „Mums svarbu, kad žemdirbiai patirtų kuo mažiau nuostolių šioje krizinėje situacijoje, todėl darome viską, kad padėtume jiems rasti išeitį ir imtis kitos veiklos vietoje kiaulių auginimo. Jie galėtų auginti kitus gyvulius ir gauti tam paramą“, – pabrėžia ministrė.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Kai žemdirbiai, Žemės ūkio ministerijos ir Seimo nariai diskutuoja apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d., galima pamanyti, kad jie kalba skirtingomis kalbomis ir vieni kitų nesupranta.

Žemdirbiai dar nepraranda vilčių sustabdyti Lietuvą besidalijančius naujuosius dvarininkus ir rengiasi trenkti per neteisėtai pralobusių turtuolių nagus, dažnai į save lenktus. Raginimų beatodairiškai didinti ir kurti tik stambius pramoninius ūkius nebesigirdi. Dabar visi supranta, kad buvo padaryta klaida, už kurią mokama kaimų tuštėjimu, nedarbu, milžiniškomis emigrantų bangomis. Tačiau dar ne viskas prarasta.

Seniūnijose dar tebevyksta pasėlių deklaravimas. Doras žemdirbys, liejantis prakaitą savo žemės lopinėlyje, bet specialiai deklaruojantis mažesnį plotą, kad neužkliūtų tikrintojams, nė nepagalvoja, kad tą likutį gali deklaruoti koks apsukruolis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme palikta pora spragų. Deklaruojant nereikia pateikti žemės valdymo faktą įrodančių dokumentų. Deklaruoti galima ir namuose, atsisėdus prie kompiuterio.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasėlius draudžiančią bendrovę pasiekė pirmieji ūkininkų pranešimai apie iššalusius žieminius rapsus. Žemdirbiai rengiasi sėti pavasarinius ir skaičiuoja būsimus nuostolius. Mokslininkai prognozuoja, labiausiai žiema bus nuskriaudusi rapsų augintojus pietvakarių Lietuvoje. Jurbarko rajono ūkininkai į ruduojančius rapsų laukus žvelgia neramiai.

Žemdirbiai susirūpinę, kaip bus raikomas naujo laikotarpio europinės paramos pyragas. Šeimos ūkių atstovai nuogąstauja, kad sočiausi kąsneliai vėl gali atitekti stambiesiems ūkiams. Lyderiai kryžiuoja ietis Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis įsitikinęs, kad 2014–2020 m. finansinio laikotarpio parama gali būti paskutinis šansas padėti atsistoti ant tvirtesnių kojų smulkiems ūkiams, vadinasi, ir atsitiesti Lietuvos kaimui.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemdirbių optimizmas, kad šiemet pasėliai peržiemojo be didesnių nuostolių, pamažu blėsta. Pavasarį spustelėję šalčiai galėjo sunaikinti žiemkenčius tuose šalies rajonuose, kuriuose praktiškai buvo nelikę sniego. Praėjęs ruduo žemdirbius džiugino itin gausiais aruodais. Ar gamta bus dosni ir šiemet – belieka spėlioti, tačiau šaltas kovas ūkininkus privertė neramiai žvilgčioti į pasėlius, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Dėl žemės pardavimo užsieniečiams ūkininkai reikalauja skelbti referendumą, nes baiminasi, kad 2014 m. investuotojai supirks didžiąją dirbamos žemės dalį. Žemdirbiai kategoriški – Lietuva privalo pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nes ES neištesėjo pažadų dėl tiesioginių išmokų. Ekspertai teigia, kad kartą jau pratęsus draudimo terminą dar kartą tai padaryti nėra nei galimybių, nei būtinybės.