zaman

Lietuvoje daug kalbama ir diskutuojama apie Maskvos įsivaizduojamą rusų pasaulį ir tai, kaip ši ideologija veikia geopolitinius procesus. Ne išimtis ir turkų numušto Rusijos naikintuvo Sirijoje atvejis. Lietuvoje buvo komentuojami tik Rusijos veiksmai, priežastys ir pasekmės, visai mažai skiriant dėmesio Turkijos pozicijai. Atidžiau žvilgtelėjus į Ankaros vykdomą politiką, matyti, kad konfliktas tarp Maskvos ir Ankaros rusena seniai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį pagyrė jo oponentams pradėtą „švarų ir teisėtą“ teisinį procesą, kurį griežtai kritikavo Europos Sąjunga (ES) ir kuriam vykstant buvo nurodyta suimti jo pagrindinį politinį priešininką Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną). „Atidžiai stebėjau šį procesą kaip šalies prezidentas.

Šiuolaikinis menas, skirtingai nei XIX a, kai buvo iliustruojami tik svarbiausi to meto įvykiai – karališkasis bei religinis gyvenimas, apima pačias įvairiausias temas, nėra įspaustas į jokius rėmus, nedulka muziejuose ir gali būti perduodamas iš kartos į kartą. O dabartiniai menininkai, kitaip nei ankstesniųjų laikotarpių genijai, ieškomi ir atrandami ne po mirties, bet čia ir dabar.

Neseniai Spaudos atgavimo dieną atšventusiai Lietuvai ne vienai tenka spręsti su žiniasklaida susijusias problemas. Didelėse šalyse neretai ir bėdos didesnės. Apie tai iš Stambulo „Europa ir jos žiniasklaida adekvačiai nesupranta į Europos sąjungą (ES) norinčios įstoti Turkijos realijų“,  – mano 1 milijono egzempliorių tiražu išeinančio didžiausio Turkijos dienraščio „Zaman“ („Laikas“ – turkų kalba) užsienio naujienų redaktorius Emrahas Ülkeras.

Šių metų balandžio 23 d. Šveicarijoje Turkijos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai pranešė, kad šalys pritarė vadinamajam „kelio gairių žemėlapiui“, kuris padės galutinai normalizuoti Ankaros ir Jerevano santykius. Abiejų valstybių žiniasklaida spėlioja, kada galėtų įvykti išties istorinis įvykis – sienos tarp Turkijos ir Armėnijos atidarymas: neatmetama tikimybė, kad tai atsitiks iki šių metų spalio 14 dienos.

Vokietijos policija tiria įtarimus, kad sekmadienį Liudvigshafeno mieste kilęs gaisras buvo padegimas, skelbia „Spiegel“. Kaip jau pranešėme, per tą gaisrą žuvo 9 žmonės, tarp jų – ir 5 vaikai. Visi žuvusieji – imigrantai iš Turkijos. Be to, Turkijos žiniasklaida skelbia, kad prieš gaisrą turkai susilaukė rasistinio pobūdžio grasinimų susidoroti. Turkijos dienraščiuose teigiama, kad padegimas gali būti neonacių gaujos darbas.