Galima suprasti azerus,patyrusius genocidą ir priverstus bėgti iš gimtojo Kalnų Karabacho.Sunku buvo patikėti savo akimis,matant krikščionių armenų žiaurumus azerų musulmonų atžvilgiu-nužudyti vaikai ir moterys,senoliai.Teko girdėti ir apie visai afrikietiškus armėnų "karo papročius",kai nėščiai moteriai būdavo išpjaunamas kūdikis,o į pilvą užsiuvama jos vyro nukirsta galva.
Sunku tikėtis greitų permainų šiose derybose.Armėnai taip pat turės pripažinti savo nusikaltimus žmoniškumui,ko jie labai nenori daryti.Labai abejoju,kad Armenijos prezidentui,rudenį pavyks pavyks sausuma patekti į Bursą,esančią vakarų Turkijoje,t.y pervažiuoti visą Turkiją.