ypatinga diena

Tie, kurie atidūs, šiandien jau spėjo pamatyti, kad kalendorius žymi ypatingą datą – 2026 metų birželio 26 dieną. Ši dvejetų ir šešetų kombinacija – neeilinė, o tokios veidrodinės datos visuomet turi paslėptas reikšmes. Ypatingos dienos metu galima pritraukti sau ir savo namams didžiulę sėkmę. Dalijamės su jumis, ką astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė patarė padaryti šią dieną.

Joninės, dar kitaip vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, nuo senų laikų yra žinomos kaip magiškas periodas, per kurį galima prisivilioti laimę ir sėkmę į savo namus. Pasitikrinkite, ar padarėte magiškus veiksmus Joninių išvakarėse, kurie žada sveikatą, meilę ir pinigus. Apie Rasų reikšmę savo žiniomis savo „Youtube“ paskyroje pasidalijo astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė.

Dėmesingi žmonės jau matė, kad birželio mėnesį bus dvi ypatingos datos, kurių metu kartojasi trys skaičiai – 0, 2 ir 6. Pirmoji iš jų bus šį šeštadienį, o kita – birželio 26 dieną, tad pasiaiškinkime, ką reiškia toks skaičių sutapimas. 2026.06.06 ir 2026.06.26 – tai dvi datos, kurioms šįkart dėmesio skyrė astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė. Ji paaiškino, ką reiškia toks skaičių sutapimas.

Kovo 25 dieną Lietuvoje pažymimas gandrų parskridimas, kuris buvo siejamas su tikrojo pavasario atėjimu. Senoliai dieną laikė ypatinga, tad jos metu šiukštu nedarydavo kelių veiksmų. Šiandien Lietuvoje – ypatinga diena. Tai Blovieščiai, kitaip dar žinoma kaip Gandro šventė. Gandro šventės reikšmė Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams.

Ne paslaptis, kad kai kurios datos kalendoriuje slepia gilesnę reikšmę. Šiandien yra viena iš jų – 2026 metų vasario 26 diena. Trumpą komentarą apie tai, kuo ypatinga ši išskirtinė data, pateikė astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė. 2026 metų vasario 26 dienos reikšmė Pirmiausia, pašnekovė nurodė, kad visos datos, kuriose yra tik vienos rūšies skaičiai, yra ypatingos. Dėl to ji ragino pro akis jų nepraleisti, skirti joms dėmesio ir pasidomėti, kuo ji gali pasitarnauti kiekvienam.

Šiandien, vasario 17 dieną, Lietuvoje minimos dvi ypatingos dienos, kurias verta paminėti. Tai – lietuviams puikiai pažįstamos Užgavėnės ir visame pasaulyje minimi Kinų Naujieji metai. Dalijamės su jumis, ką vertėtų žinoti apie šias datas – susipažinkite ir atšvęskite! Užgavėnės Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų.

Dažniausiai visi kalba apie penktadieniais pasirodančią 13 mėnesio dieną kaip apie tą, kurios metu gali nesisekti, verta save pasaugoti. Tad pateikiame jums, ko tikėtis iš šio penktadienio, 13 dienos. Astrologė Vaiva Budraitytė pasakojo, kad jau ši vasario 13 diena bus penktadienį. Vienintelis džiaugsmas tas, kad šįkart jos metu bus ne pilnatis, o delčia.

Šiandien, vasario 2-ąją, Lietuvoje yra minima išskirtinė diena. Tikintieji ją žino kaip Grabnyčios dieną, o senovėje lietuviai šią datą vadino Perkūno diena. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Šiandien, sausio 14 dieną, gamtininko, fotografo ir prozininko Selemono Paltanavičiaus namuose – ypatinga diena. Nusipelnęs Lietuvos tyrinėtojas švenčia savo 70-ąjį jubiliejų, kurį, kaip pats pasakojo, ketina jaukiai paminėti namuose. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su S. Paltanavičiumi, šis buvo pakilios nuotaikos. Kaip pasakojo pašnekovas, nors gimtadienio dienos savo gyvenimo jis per daug neišskiria, tačiau kartais pajunta, kad tai – kitokia diena nei visos kitos.

Šiandien po pietų Antakalnio kapinėse įvyko ypatingas sausio 13-osios įvykių paminėjimas. 35-ųjų metinių metu kapinėse buvo prisiminti šalies didvyriai, lemtingą 1991 metų sausio 13-ąją apgynę Lietuvą nuo okupantų. Į kapines sugužėjo aukščiausio lygio mūsų šalies vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė bei Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Jau rytoj, sausio 6-ąją, Lietuvoje bus minima ypatinga diena – Trys karaliai. Tikėta, kad jos metu Betliejuje apsilankė karaliai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras, kurie kūdikiui padovanojo įstabias dovanas. Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą.

Šį sekmadienį, gruodžio 21 dieną, lietuviai minės ypatingą dieną – tai Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė. Ši data žymėdavo trumpiausią žiemos dieną ir ilgiausią naktį. Lietuviai šią dainą pažymėdavo dainuodami dainas. Žiemos saulėgrįža Gruodžio 21–24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia.

Lapkričio 30-oji diena yra vadinama šv. Andriejaus diena arba Saulės grįžtuvių laukimo pradžios laiku. Šią dieną lietuviai anksčiau itin vertindavo, nes nuo jos ne tik prasidėdavo naujas metų etapas, tačiau taip pat ši diena laikyta magiška – jos metu būdavo atliekami burtai. Naujienų portalui tv3.lt apie šv. Andriejaus dieną sutiko papasakoti astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė. Pašnekovė pokalbį pradėjo nuo to, kad visais laikais lapkričio 30-oji būdavo vadinama „žiemos sugrįžtuvių“ diena.

Šiandien, lapkričio 17-ąją, Lietuvoje minima itin jautri diena. Tai – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Neišnešioti naujagimiai yra tie, kurie gimsta nuo 22 iki 37 savaitės. Pasaulyje tai – vienas iš 10 naujagimių. Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena Nuo 2011 metų lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Neišnešioti naujagimiai – tai kūdikiai, gimstantys nuo 22 iki 37 savaičių amžiaus.

Šiandien, lapkričio 11-ąją, minima šv. Martyno diena, kuri liaudyje būdavo ypatingai svarbi. Šią dieną prasidėdavo piemenėlių mokslo metai, valstiečiai atiduodavo savo skolas, o taip pat būdavo prognozuojama, kokie orai lauks per šv. Kalėdas. Naujienų portalui tv3.lt apie šv. Martyno dienos reikšmę sutiko pakomentuoti etnologas Libertas Klimka. Jis neslėpė, kad šv. Martynas buvo tarsi atskaitos taškas, žymėjęs perėjimą iš rudens į žiemos laiką.

Jau rytoj, spalio 28-ąją, Lietuvoje bus minima ypatinga diena – Simajudas, kitaip dar vadinami Vėlių paminėklai. Ypatingą reikšmę ši diena turėdavo mūsų senoliams. Protėviai tikėjo, kad Vėlių paminėklų dieną vėlės pradeda lankytis savo gyventose vietose. Spalio 28-oji – neeilinė diena Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės.

Anksčiau protėviams išskirtinę svarbą turėdavo šį šeštadienį, spalio 4 dieną, minėta šv. Pranciškaus diena. Jos metu senovėje visuomet būdavo atliekamas vienas veiksmas, apsaugantis kitų metų derlių nuo įvairių stichijų. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie šią dieną papasakojo etnologas Libertas Klimka. „Šv. Pranciškus bažnyčios liturgijoje labai svarbus. Legendos pasakoja, kad jis su miško paukšteliais, žvėreliais sugebėdavo susikalbėti.

Šiandien, rugsėjo 29-ąją, Lietuvoje minima ypatinga data – Dagos diena, kitaip dar vadinama šv. Mykolo diena. Šiuo metu senovėje lietuviai spėdavo būsimus orus. Pagal vėjo kryptį būdavo spėjama, kokia žiema laukia. Ypatingos dienos reikšmė Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis „daga“ kilęs iš „dygti“, jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių.

Saulėtą rugsėjo 18 d. rytą Lietuvos kampanologų draugijos atstovai iš Rokiškio garbios sukakties proga sveikino draugijos narį, profesorių Libertą Klimką. Profesorius Libertas Klimka (g. 1940 m.) yra ne tik puikus fizikas bei gamtos mokslų daktaras, bet ir daugybę metų pašventęs Lietuvos etnologijai ir istorijai – tai jis davė pradžią naujoms, tarpdisciplininėms mokslo šakoms – paleoastronomijai ir etnokosmologijai.

Šiandien, rugsėjo 22-ąją, Lietuvoje minima ypatinga diena – rudens lygiadienis. Šiuo laiku dienos laikas susilygina su naktimi ir minima astronominio rudens pradžia. Nuo seno ši diena Lietuvoje buvo laikoma švente. Ypatinga diena Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 24-ąją, bus minimas ypatingai svarbus laikas – šv. Baltramiejus, kitaip dar žinomas kaip Gandrų išskridimo diena. Šią dieną senoliai vertindavo, nes ne tik atsisveikindavo su nacionaliniu paukščiu, tačiau taip pat spėdavo orus. Gandrų išskridimo diena Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužu, gužučiu, didučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi.

Jau šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Žolinė. Ši data ypač vertinama ir išskiriama, nes žymėdavo vasaros baigtį, perėjimą prie rudens sezono bei apvainikuodavo derliaus nuėmimą. Apie Žolinės dienos svarbą naujienų portalo tv3.lt skaitytojams pasakojo etnologė Eglė Valentė. Ji pažymėjo, kad ši diena protėviams būdavo svarbi, nes žymėdavo derliaus nuėmimą ir padėką už gėrybes. Žolinė ir šv.

Šiandien, rugpjūčio 15-ąją, minime Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę – Žolinę, o rytoj laukia dar viena ypatinga diena – šv. Roko, dar vadinama Pjūties pabaiga. Ši diena daugybę metų buvo itin reikšminga senoliams, o į šalį atėjus krikščionybei ji sutapatinta su ligoniu globėjo varduvėmis. Šv. Roko diena – Pjūties pabaiga Šią dieną mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią – buvo sėjami žiemkenčiai.

Jau visai netrukus, penktadienį, Lietuvoje bus minima ypatinga diena – Žolinė, kurios metu tradiciškai pažymima vasaros ir rudens sandūra bei atsisveikinama su želmenimis bei gėlėmis. Apie tai, ką reikėtų padaryti šią dieną, kad sektųsi visus likusius metus, papasakojo astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė.

Sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, Lietuvoje bus minima išskirtinė data – šv. Laurynas, dar kitaip žinoma kaip paskutinioji Perkūno diena. Senoliai skaičiuodavo, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkdavo. Kuo ši diena ypatinga? Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną.

Jau rytoj, liepos 16 dieną, Lietuvoje bus minima mūsų protėviams ypatinga diena – Škaplierinės, dar kitaip žinomos kaip prapjovos.  Škaplierinės žymėdavo rugiapjūtės pradžią, tad turėjo ir jai būdingas apeigas. Škaplierinių reikšmė Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos – duona apkasama aplink rugių lauką.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – 7 broliai miegantys. Ši diena yra reikšminga ne tik tikinčiųjų pasaulyje, tačiau taip pat ir senoliams, kurie jos metu įdėmiai stebėdavo gamtos ženklus ir spėdavo būsimus orus. Anksčiau buvo sakoma, kad jeigu šią dieną lyja, tuomet lis ateinančias 7 dienas arba per ateinančias 7 savaites bus vis sulaukiama lietaus.

Jau rytoj, liepos 6 dieną, Lietuvoje bus minima ypatinga data – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena. Jos metu visi kviečiami kartu sugiedoti Tautišką giesmę. Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Sekmadienį Lietuvoje bus minima šv. Petro ir Povilo diena. Šis laikas reikšmingas ne tik dėl didelės svarbos tikintiesiems – tądien protėviai pagal vieną ženklą taip pat spėdavo, kokie orai laukia. Šv. Petras (prieš Jėzaus krikštą Simonas) ir jo brolis Andriejus (irgi apaštalas) buvo žvejai. Jėzus, pamatęs juos bežvejojančius, pakvietė būti „žmonių žvejais“. Simoną Jėzus pavadino Petru (graikiškai „uola“) ir paskyrė jį apaštalų vyresniuoju. Vėliau Petras tapo Romos vyskupu.

Jau rytoj, sekmadienį, birželio 22 dieną, Lietuvoje bus minima ypatinga diena. Tai – Vasaros saulėgrįža, kurios metu stoja ilgiausia diena ir trumpiausia naktis metuose. Birželio 22–ąją Saulė pasiekia didžiausią aukštį. Bemaž savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente.

Šiandien, birželio 19 dieną, Lietuvos tikintieji mini ypatingą dieną – Devintines. Ši diena reikšminga tuo, kad jos metu skiriamas laikas prisiminti paskutiniąją Kristaus vakarienę su apaštalais. „Še tau boba ir Devintinės!“ Ar žinot, ką reiškia šis posakis? Devintinės – šventė, švenčiama devintosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Mūsų protėviai tikėjo, kad jei iki šios dienos nespėsi pasodinti daržų, derlius nebespės užaugti.

Šiandien, birželio 13-ąją, Lietuvoje yra minima protėviams ypatinga diena. Tai – šv. Antanas, kurio metu Lietuvos kaimuose prasidėdavo šienapjūtės laikas. Šią dieną senoliai ypatingai vertindavo ir turėjo darbų, kuriuos būtinai nudirbdavo šią dieną. Šv. Antano dienos reikšmė Šią dieną nuo senovės kaimuose prasidėdavo šienapjūtė. Buvo tikėta, kad nupjauta žolė gerai atželia, jeigu ji pjaunama per jauną mėnulį.

Atsivertus kalendorių ne vienam per kūną perbėga šiurpai – šią savaitę sulauksime sudėtingos kombinacijos – penktadienio, 13 dienos ir pilnaties. Tie, kurie tiki prietarais, žino, kad šią dieną verta pasisaugoti. Astrologė Vaiva Budraitytė papasakojo, kokią reikšmę turi šių metų penktadienis, 13-oji. Ji atskleidė, ar šios datos verta bijoti, ar vis tik prietarais tikėti nereikėtų.

Rytoj Lietuvos tikintieji minės ypatingą datą – kilnojamąją bažnytinę šventę – Šeštines. Jos pažymi pirmąsias tris savaites prabėgusias po šv. Velykų.  Rytoj tikintieji švęs išskirtinę dieną. Šeštinių reikšmė Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias Bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį.

Šiandien, gegužės 8 dieną, Lietuvoje minima neeilinė diena – šv. Stanislovas. Kitaip ši data dar lietuvių yra vadinama Cibuliniu, o protėviai tikėjo, kad ji – pati geriausia svogūnams sodinti. Šios dienos reikšme su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti etnologas Libertas Klimka. Jis atskleidė, kad ši diena Lietuvoje buvo minima visais laikais. Šv. Stanislovo dienos reikšmė Pokalbio metu iš pradžių pašnekovas apie šv. Stanislovo dieną pasakojo kaip apie krikščionišką dieną.

Rytoj, gegužės 1 dieną, Lietuvoje bus minima ypatinga data. Tai – gegutės diena, kuri skirta pagerbti šiam paukščiui. Remiantis gegutės vardu buvo duotas pavadinimas gegužės mėnesiui, o protėviai tikėjo, kad šią dieną užkukavusi gegutė – geras ženklas, skelbiantis žiemos pabaigą. Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė.

Šiandien diena, balandžio 30-oji, yra laikoma pačia laimingiausia diena šiais metais. Dėl to rekomenduojama jos nepraleisti ir atlikti tam tikrus veiksmus, kurie garantuos visus metus lydinčią sėkmę, laimę ir turtus. Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė papasakojo, kodėl ši diena išskirtinė ir ką jos metu privalo padaryti tie, kurie siekia norų išsipildymo. „Balandžio 30 diena pagal Džiotiš astrologijos specialistus ir mistikus yra pati stipriausia ir sėkmingiausia metų diena.

Balandžio 30 diena, trečiadienis, šiemet yra laikoma pačia sėkmingiausia diena metuose, dėl to visi, kurie siekia laimės, turtų ir meilės kviečiami jos nepraleisti ir pasistengti dėl savo norų išsipildymo. Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė papasakojo, kodėl ši diena išskirtinė ir ką jos metu privalo padaryti tie, kurie siekia norų išsipildymo. „Balandžio 30 diena pagal Džiotiš astrologijos specialistus ir mistikus yra pati stipriausia ir sėkmingiausia metų diena.

Šiandien, balandžio 25 dieną, Lietuvoje minima ypatinga data – šv. Morkaus diena, kitaip žinoma kaip Daržų diena. Didelę reikšmę ši diena turėdavo senovės lietuvių gyvenimuose, mat atsižvelgiant į ją būdavo pradedami dirbti daržai, o atėjus krikščionybei jos metu buvo prisimenamas šventasis Morkus. Ši data būdavo ypatingai svarbi lietuvių gyvenimuose. Ypatinga diena Šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržuose. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos.

Jau rytoj, balandžio 13 dieną, Lietuvos tikintieji minės ypatingą dieną – paskutinį sekmadienį prieš šv. Velykas, kuris vadinamas Verbų sekmadieniu. Šią dieną yra įprasta dalyvauti šventose mišiose ir prisiminti Kristaus įžengimą į Jeruzalę prieš nukryžiavimą. Paskutinis sekmadienis prieš Velykas vadinamas Verbų sekmadieniu, Verbinėmis, o daugelyje Europos šalių – Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus įžengimo į Jeruzalę prieš nukryžiavimą paminėjimas.

Rytoj, kovo 25 dieną, Lietuvos tikintieji minės svarbią dieną. Tai – Apsireiškimo šv. Mergelei Marijai diena, kurios metu pagerbiamas mergelės Marijos paklusnumas Dievui. Rytoj tikintieji minės ypatingą dieną. Apsireiškimo šv. Mergelei Marijai diena Tai krikščioniška šventė, kurios metu pagerbiamas Marijos paklusnumas Dievui.

Šiandien Lietuvoje – ypatinga data. Kovo 10 dieną kasmet minima 40 paukščių diena. Manoma, kad šią dieną į Lietuvą iš šiltų kraštų parskrenda paukščiai. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t. y., su savo šeima.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena, kuri turėdavo ypatingą reikšmę senoliams. Tai – Kovarnių diena, dar kitaip vadinama šv. Kazimiero diena. O taip pat šiemet ši diena sutampa ir su Užgavėnėmis. Šią dieną šeimininkės būtinai atlikdavo vieną darbą – prikepdavo blynų. Senoliams ši diena būdavo išskirtinė, nes ji žymėdavo ateinantį pavasarį, o šiemet tai dar sutampa ir su Užgavėnėmis, tad kad pavasaris ateitų greičiau, šiandien iš kiemo varoma žiema. Šv.

Šiandien Lietuvoje minima itin jautri diena – sausio 27-oji yra Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.

Ne vienas šiandien atsivertęs kalendorių pašiurpsta – penktadienis, 13 diena. Toks sutapimas pasitaiko vos porą kartų metuose, o apie tokias dienas yra kalbama, kad šios pasižymi ypatingu nesėkmių ir įvairių nelaimingų atsitikimų skaičiumi. Tad ko tikėtis iš šiandieninės ypatingos dienos? Žymi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė skubėjo nuraminti skaitytojus, sakydama, kad įprastai pavojingiausiomis dienomis penktadienio 13 dienos būna tuomet, kai danguje karaliauja pilnatis.

Šiandien, gruodžio 4 dieną, Lietuvoje minima ypatinga data – Šv. Barboros diena. Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t. y., per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro.   Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų. Šiandien – jautri diena Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai.

Šiandien Lietuvoje minima itin jautri data – Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Pranešama, kad daugiau nei 90 proc. asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys, tad svarbu kasmet atkreipti dėmesį į šią dieną. Kasmet nuo šios dienos yra pradedama socialinė akcija, kurios metu skiriama 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris. Jautri diena Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena.

Rytoj, Lapkričio 19 d. – ypatinga diena. Švęsime tarptautinę vyrų dieną, todėl yra puiki proga atkreipti dėmesį į mūsų gyvenimo vyrus, juos pradžiuginti ir parodyti, kad vertiname jų buvimą šalia. Kad nustebintumėte mylimąjį, bičiulį, brolį ar tėtį, visai nebūtina išleisti daug pinigų. Originali dovana ir dėmesys paliks neišdildomą įspūdį, o jūsų piniginė liks nenuskriausta. „Dovanos – viena iš meilės kalbų, tačiau tikrai prasminga dovana kyla iš supratimo apie mylimo žmogaus jausmus.

Šiandien Lietuvoje – ypatinga diena. Lapkričio 5-ąją minima Vaižganto, senovės lietuvių dievo diena. Ji ypatinga ne tik savo prasme, bet ir tuo, kad protėviai nuo šios dienos jau būdavo nuėmę nuo laukų derlių ir prašydavo Dievo, kad augmenija ateinančiais metais augtų ir derėtų. Vaižgantas – senovės lietuvių dievas, skatinantis augmenijos augimą ir derlių. Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą, tik vėliau jos pavidalas paverstas į vyriškąjį.