xi jinpingas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per būsimą pokalbį telefonu su Kinijos vadovu Xi Jinpingu tikisi pažangos abiejų šalių prekybos derybose. Jis penktadienį kalbėsis su Xi Jinpingu „apie „TikTok“ ir apie prekybą“, sakė D. Trumpas ketvirtadienį stočiai „Fox News“, turėdamas omenyje vaizdo įrašų platformą „TikTok“ ur muitus. „Mes artėjame prie susitarimo visais šiais klausimais. Mano santykiai su Kinija labai geri“, – pridūrė D. Trumpas.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas vaikščiojo po Tiananmeno aikštę per iškilmingą Kinijos Pergalės dienos karinį paradą, jie buvo užfiksuoti kamerų diskutuojantys apie galimybę atlikti daugkartines organų transplantacijas, siekiant nemirtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad abu lyderiai neseniai pakeitė savo šalių konstitucijas, panaikindami kadencijų apribojimus, atrodo, jog vienintelis barjeras jų neribotam valdymui yra biologinis mirtingumas.

Derybos tarp aukščiausiųjų Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatų bei gynybos pareigūnų, anot analitikų, gali būti žingsnis link abiejų valstybių lyderių susitikimo, tačiau perspėjama, kad artimiausiu metu to laukti dar neverta. Vėliausią kartą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitiko 2019-aisiais, tad būtų galima tikėtis diskusijų tokiais naujausiais politiniais klausimais kaip Taivanas, Pietų Kinijos jūra bei JAV muitai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį vykusiame virtualiame viršūnių susitikime paragino 11 kylančių galybių bloką BRICS „priešintis visų formų protekcionizmui“. „Privalome palaikyti daugiašalę prekybos sistemą, kurios centre yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO), ir priešintis visų formų protekcionizmui“, – sakė jis savo kalboje grupei, kuriai priklauso Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, Saudo Arabija ir Indonezija.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

Pasaulio akys krypsta į Pekiną, kur didžiausio karinio parado Kinijos istorijoje išvakarėse Xi Jinpingas akis į akį susitiko su Vladimiru Putinu. Ką jie sutarė dėl karo Ukrainoje, nežinia. Tačiau aišku viena – Kinija ir toliau maitins V. Putino karo mašiną pinigais. Mat kaimynės sukirto rankomis dėl didžiausio dujotiekio statybų. V. Putinas Pekine susitiko ir su Slovakijos premjeru, kuriam į šuns dienas vėl dėjo Vakarus – kaltino isterija ir dievagojosi, kad Europos pulti nenori.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, atvykusiu reto užsienio vizito, pranešė valstybinė žiniasklaida. Xi Jinpingas „Didžiojoje Liaudies salėje Pekine surengė derybas su Kim Jong Unu (...), kuris atvyko į Kiniją dalyvauti Kinijos liaudies pasipriešinimo karo prieš japonų agresiją ir Pasaulinio antifašistinio karo pergalės 80-ųjų metinių minėjime“, sakoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pat didžiulį karinį paradą Pekine trečiadienio rytą kalbėjosi apie nemirtingumą, o jų pokalbį užfiksavo valstybinės žiniasklaidos mikrofonai. Istorinėse scenose Xi paspaudė ranką V. Putinui ir Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong Unui ir bendravo su jais abiem, visiems einant raudonu kilimu Tiananmenio aikštėje, kai V. Putinas buvo Xi dešinėje, o Kimas – kairėje.

Pekine vykusiame parade atsitiktinai buvo išgirstas Kinijos ir Rusijos lyderių pokalbis apie ilgaamžiškumą. Putinas kalbėjo apie nemirtingumą, Xi Jinpingas – apie galimybę gyventi 150 metų. Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno akivaizdoje prieš karinį paradą Pekine, skirtą 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, kalbėjosi apie amžiną gyvenimą.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių dalyvavimas trečiadienį Pekine vykusiame dideliame kariniame parade buvo dalis pastangų sukurti antivakarietišką „naują pasaulio tvarką“, pareiškė Europos bloko užsienio politikos vadovė. „Žvelgdami į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, stovintį Pekine greta Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos lyderių, galime suprasti, kad tai ne tik antivakarietiška taktika, bet ir tiesioginis iššūkis tarptautinei sistemai, pagrįstai taisyklėmis“, – žurnalistams sakė Kaja Kallas.

Antradienį į Pekiną atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasirašė apie 20 susitarimų, kurie, kaip pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“, pabrėžia tvirtus abiejų šalių tarpusavio santykius. Vienas jų – teisiškai įpareigojantis memorandumas dėl naujo dujotiekio per Mongoliją į Kiniją tiesimo. Apie tai Pekine paskelbė dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos prezidentas vizito Kinijoje metu prabilo apie „beprecedenčius santykius“ ir džiaugėsi pasiektas susitarimais, tačiau vieno svarbiausių – bankų bendradarbiavimo – jam išsivežti nepavyko, rašoma „The Moscow Times“. Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo derybos Pekine, po kurių Kremlius paskelbė apie 22 dokumentų pasirašymą, baigėsi be susitarimų dėl bankų bendradarbiavimo plėtros.

Kinų prezidentas Xi Jinpingas antradienį savo kolegai iraniečiui Masoudui Pezeshkianui pasakė, kad Kinija nepritaria jėgos naudojimui nesutarimams spręsti. Xi Jinpingo žodžius citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. „Jėgos naudojimas nėra teisingas būdas nesutarimams spręsti. Bendravimas ir dialogas yra teisingas kelias siekiant ilgalaikės taikos“, – per derybas Pekine M. Pezeshkianui sakė Xi Jinpingas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per išplėstinį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimą pateikė „pasaulinio valdymo iniciatyvą“. Jam jau suskubo pritarti Rusijai vadovaujantis Vladimiras Putinas. Vakaruose perspėjama, kad šios Kinijos iniciatyvos panašesnės į galios atėmimą iš JAV ir Vakarų, o ne pasaulinę santvarką.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, pirmadienį sukvietęs regiono lyderius į aukščiausiojo lygio susitikimą, kritikavo „patyčias“ pasaulio tvarkoje. Savo kalboje šiauriniame Tiandzino mieste jis ragino lyderius, įskaitant Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi, „laikytis sąžiningumo ir teisingumo.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį nusileido šiauriniame Kinijos Tiandzino mieste, kur kartu su maždaug 20 kitų pasaulio lyderių dalyvaus jo kinų kolegos Xi Jinpingo rengiamame viršūnių susitikime. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas uostamiestyje vyks iki pirmadienio, o trečiadienį sostinėje Pekine organizuojamas didžiulis karinis paradas, skirtas paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kinijoje vyksiančio regioninio aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse pirmadienį aptars konfliktą Ukrainoje su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė Kremlius. „Turkija atlieka svarbų vaidmenį Ukrainos konflikto sprendimo procese“, – žurnalistams penktadienį sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas. Abu lyderiai lankysis Kinijoje, kur dalyvaus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ pasidalijo žinute, kurią, jo teigimu, jam atsiuntė Kinijos lyderis Xi Jinpingas, rašo „Bloomberg“. Tai – pirmasis žinomas jų bendravimas per daugiau nei dvejus metus ir pirmasis viešas Xi Jinpingo įrašas, kuriame jis siunčia geriausius linkėjimus Ukrainai, minint jos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. metines.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva yra „stabiliausi, brandžiausi ir strategiškai reikšmingiausi“ tarp didžiųjų pasaulio valstybių, pranešė valstybinė žiniasklaida. Susitikimo su Rusijos Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu metu Xi Jinpingas gyrė šalių santykius kaip „stabilaus pasaulio taikos šaltinį“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas telefonu savo Rusijos kolegai Vladimirui Putinui pareiškė, jog jį džiugina gerėjantys Maskvos ir Vašingtono santykiais, penktadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida. V. Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi deryboms, siekdami užbaigti karą Ukrainoje. Abi pusės patvirtino, kad vyksta pasirengimas aukščiausiojo lygio susitikimui, ir užsiminė, kad susitikimas galėtų įvykti kitą savaitę, nors tiksli data ar vieta dar nenustatyta.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, o ne Donaldas Trumpas ar net Vakarai, šiandien daro didžiausią įtaką Vladimirui Putinui. Nors Vašingtonas grasina naujomis sankcijomis ir ultimatumais, Maskvos žvilgsnis vis dažniau krypsta į Pekiną. Kol karas Ukrainoje tęsiasi, Xi Jinpingas ramiai stiprina savo geopolitinę įtaką – ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. JAV Prezidentas D. Trumpas, regis, galutinai prarado kantrybę V. Putino atžvilgiu.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį per susitikimą su kinų prezidentu Xi Jinpingu ragino Europos Sąjungą (ES) ir Kiniją „pripažinti atitinkamus mūsų susirūpinimą keliančius klausimus ir pasiūlyti realius sprendimus“. Kinų lyderis prasidedant susitikimui su EK pirmininke ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa (Antoniju Košta) ragino stengtis didinti pasitikėjimą neramiame pasaulyje, bet ES vadovai leido suprasti norintys realios ir konkrečios pa...

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Pekine susitiko su Europos Sąjungos (ES) vadovais Ursula von der Leyen ir Antonio Costa, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Kinijos lyderis Europos Komisijos (EK) pirmininkei ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui pasakė, kad privalu stengtis didinti pasitikėjimą neramiame pasaulyje, kad Kinija ir ES gali rasti bendrą pagrindą nepaisydamos nuomonių skirtumų, sakoma valstybinio transliuotojo CCTV reportaže.

Rugsėjo 3 d. Pekine vyksiančių Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo iškilmių metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali surengti trišalį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu. Apie tai praneša „The Times“, pažymėdami, kad V. Putinas jau patvirtino dalyvausiąs iškilmėse. Pasirinkta data beveik sutampa su D. Trumpo ultimatumo, kurį jis pateikė Kremliui, pabaiga: anksčiau jis davė V. Putinui 50 dienų nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.

Kinija sekmadienį atsakė į Europos Sąjungos (ES) draudimą kinų įmonėms įsigyti svarbią medicininę įrangą, taikydama atsakomąjį draudimą Europos bendrovėms. Kinijos finansų ministerija pareiškime nurodė, kad ES bendrovės, išskyrus „Kinijoje įsisteigusias Europos kapitalo bendroves“, negalės teikti užsakymų, kurių vertė viršija 45 mln. juanių (5,34 mln.

Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ketvirtadienį kalbėjosi telefonu ir griežtai pasmerkė Izraelio atakas prieš Iraną, pranešė Kremlius ir Kinijos valstybinė žiniasklaida, abu lyderiai ragina ieškoti diplomatinio konflikto sprendimo.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį sakydamas kalbą Kazachstane vykstančiame Kinijos ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikime pasmerkė muitų karus ir protekcionizmą, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida. „Muitų karai ir prekybos karai neturi nugalėtojų. Vienašališkumas, protekcionizmas ir hegemonija kenkia kitiems ir pačiam sau“, – sakė Xi Jinpingas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį paragino kuo greičiau siekti Irano ir Izraelio konflikto deeskalacijos, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.  „Visos pusės turėtų stengtis kuo greičiau deeskaluoti konfliktą ir užkirsti kelią tolesniam įtampos didėjimui“, – sakė jis per susitikimą su Uzbekistano prezidentu Kazachstane.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas tikriausiai vėliau šią savaitę surengs ilgai lauktą pokalbį telefonu, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. Įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Praėjusią savaitę D. Trumpas apkaltino Kiniją, kurios ekonomika pagal didumą yra antra didžiausia pasaulyje, pažeidus abiejų šalių susitarimą laikinai sumažinti didžiulius abipusiai įvestus tarifus.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų prekybos derybos su Kinija įstrigo, ir pasiūlė į šiuos pokalbius įtraukti prezidentus Donaldą Trumpą bei Xi Jinpingą. „Sakyčiau, kad jos yra šiek tiek įstrigusios“, – paklaustas apie prekybos derybas su Pekinu, transliuotojui „Fox News“ sakė JAV iždo sekretorius.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį pasisakė už stabilius ir nuspėjamus ryšius su Vokietija ir Europos Sąjunga (ES), pranešė valstybinė žiniasklaida. „Tinkama Kinijos ir Vokietijos bei Kinijos ir ES ryšių pozicija yra partnerystė“, – pokalbyje telefonu teigė naujienų agentūros „Xinhau“ cituotas Xi Jinpingas Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį per pokalbį telefonu paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą paremti Vakarų pastangas dėl paliaubų Ukrainoje. Tai buvo pirmas abiejų lyderių telefoninis pokalbis nuo to laiko, kai F. Merzas šį mėnesį pradėjo eiti kanclerio pareigas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį savo kolegai iš Prancūzijos Emmanueliui Macronui  pareiškė, kad Pekinas ir Paryžius turėtų dirbti kartu, kad apsaugotų tarptautinės prekybos taisykles, pranešė valstybinė žiniasklaida. Xi Jinpingas sakė, kad Kinija ir Prancūzija turėtų „palaikyti tarptautinės prekybos taisykles ir pasaulinę ekonominę tvarką bei praktikuoti tikrą daugiašališkumą“.  Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį, kreipdamasis į regiono lyderius Pekine, pažadėjo stiprinti ryšius su Lotynų Amerika „blokų konfrontacijos“ metu. Šią savaitę Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių vadovai ir pareigūnai atvyko į Pekiną dalyvauti Kinijos bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) forume.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kremliuje vykusios derybos buvo produktyvios ir išsamios.  „Ką tik turėjau išsamias, nuoširdžias ir vaisingas derybas su prezidentu Putinu. Pasiekėme daug naujų ir svarbių susitarimų“, – po derybų sakė Kinijos prezidentas.  Šiuo metu Xi Jinpingas vieši Maskvoje, kur penktadienį bus minimos pergalės prieš nacius Antrajame pasauliniame kare metinės.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį atvyko į Kremlių derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris savo svečią pavadino „brangiu draugu“, praneša „Sky News“. V. Putinas pareiškė, kad vertina galimybę tiesiogiai su juo bendrauti ir „su malonumu“ apsilankys Kinijoje. Jų bendradarbiavimas yra „nukreiptas į mūsų žmonių gerovę“, o ne prieš ką nors kitą, tvirtino V. Putinas. Xi Jinpingas savo ruožtu pavadino V. Putiną „senu draugu“ ir nurodė, kad džiaugiasi būdamas Rusijoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, ketvirtadienį Kremliuje susitikęs su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, gyrė stiprėjantį tarpusavio pasitikėjimą su Maskva. „Politinis abipusis Kinijos ir Rusijos pasitikėjimas gilėja, o pragmatinio bendradarbiavimo ryšiai stiprėja“, – sakė Xi Jinpingas, atvykęs į Maskvą, kur penktadienį bus minimos pergalės prieš nacius Antrajame pasauliniame kare metinės.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) atvyko į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios Pergalės dienos parade Raudonojoje aikštėje ir susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūros.  „Kinijos lyderis atvyko į Vnukovo-2 oro uostą Maskvos srityje apie 18 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi korespondentu.

Prieš Kinijos prezidentui Xi Jinpingui atvykstant į Maskvą, Rusijos oro uostai buvo paralyžiuoti dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų atakų, rašo „The Moscow Times“. Antradienio vakarą, dieną prieš oficialaus Xi Jinpino vizito pradžią, Rusijos gynybos ministerija pranešė apie antrą per parą Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos regionus. Dėl to buvo sustabdytas kai kurių oro uostų darbas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį pradės keturių dienų vizitą Maskvoje, jis bus aukščiausio rango valstybinis svečias per Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą.  Kremliaus teigimu, susitikimuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu daugiausia dėmesio bus skiriama seniai planuoto antrojo dujų eksporto vamzdyno į Kiniją statybai. Tarptautiniai klausimai apims karą Ukrainoje ir atsinaujinusius Rusijos ir JAV pokalbius.

Pietvakarių Kinijoje sekmadienį apvirtus dviem turistus plukdžiusiems laivams, žuvo trys žmonės, dar 14 dingo be žinios, o 60 buvo hospitalizuoti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Keleivinės valtys apvirto turistų lankomoje upėje Čiansi mieste, Guidžou provincijoje, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Pranešime kol kas nepateikta išsamesnės informacijos apie lankytiną vietą ar incidento aplinkybes. Gelbėtojai ieškojo 14 žmonių, kurie laikomi dingusiais be žinios.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gegužės 7–10 dienomis lankysis Rusijoje ir kartu su Vladimiru Putinu dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių – Pergalės dienos – iškilmėse, sekmadienį pranešė Kremlius.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas pastaruoju metu telefonu nesikalbėjo.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. tarifas. Penktadienį žurnale „Time“ paskelbtame interviu Jungtinių Valstijų lyderis pareiškė, kad kalbėjosi su Xi Jinpingu apie muitus.

Popiežius Pranciškus ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas niekada nebuvo susitikę, tačiau jie turėjo nepaprastai daug bendro. Abu turėjo asmeninę valdžią, abu juos į postus išrinko nedidelė pagyvenusių hierarchų konklava. Netgi jų pasekėjų skaičius buvo panašus – 1,4 mlrd. gyventojų Kinijoje yra maždaug tiek pat, kiek Romos katalikų visame pasaulyje, rašoma „The Times“. Akivaizdu, kad tarp didžiausios pasaulyje bažnyčios ir Kinijos komunistų partijos yra ir svarbių skirtumų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia pasikalbėjęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu apie muitus, rašoma penktadienį žurnale „TIME“ išspausdintame interviu su Jungtinių Valstijų lyderiu.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. mokestis.

 Trečiadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine priimdamas Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, pareiškė, kad muitai „kenkia“ daugiašalei prekybos sistemai, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, atvykęs valstybinio vizito į Vietnamą, pareiškė, kad Kinija ir Vietnamas turėtų „kartu pasipriešinti vienašališkam bauginimui“. Xi Jinpingas lankosi Vietname rengdamas platesnę kelionę po Pietryčių Aziją, Pekinui siekiant stiprinti regioninius prekybos ryšius ir atsverti didžiulių muitų, kuriuos paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, poveikį. Tai pirmas oficialus Kinijos prezidento užsienio vizitas šiais metais.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį paragino Europos Sąjungą bendromis pastangomis priešintis „vienašališkam bauginimui“, turėdamas omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestus didžiulius tarifus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiko su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu, pranešė Pekino valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.  P. Sanchezo kelionė vyksta Europos Sąjungai permąstant savo pasaulinius prekybos santykius, kai praėjusią savaitę JAV paskelbė apie importo muitus, supurčiusius pasaulio rinkas. Ministras pirmininkas socialistas Kinijoje lankosi jau trečią kartą per kiek daugiau nei dvejus metus.