xi jinpingas

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį atvyko į Naująjį Delį, kur dalyvaus BRICS viršūnių susitikime kartu su Indijos, Rusijos ir Irano lyderiais. Šį susitikimą temdo vykstantys karai, prekybos iššūkiai ir energetikos problemos, išbandančios susiskaldžiusią organizaciją. Dvi dienas vyksiančiame 11 valstybių bloko susitikime pagrindinis dėmesys bus skiriamas konfliktams Artimuosiuose Rytuose bei Ukrainoje, taip pat pasauliniam prekybos nestabilumui ir energetiniam saugumui.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas neplanuoja surengti atskiro dvišalio susitikimo su Vladimiru Putinu BRICS viršūnių susitikimo Naujajame Delyje metu. Apie tai pranešė Rusijos Federacijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, rašo „Moscow Times“. „BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje dvišalio susitikimo nenumatoma“, – cituojamas J. Ušakovas. Anot jo, V. Putinas ir Xi Jinpingas gali pasikalbėti užkulisiuose.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmam užsienio vizitui šiais metais pasirinko Šiaurės Korėją. Analitikai tai vadina reikšmingu politiniu ėjimu. Retai į užsienio vizitus vykstantis Xi čia atvyko po to, kai Pekine priėmė ne tik Europos, bet ir Amerikos bei Rusijos lyderius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane vyksta pompastiška šventė.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Pchenjaną, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Tai pirmasis oficialus Kinijos lyderio vizitas Šiaurės Korėjoje nuo 2019 metų.  Xi Jinpingas atvyko vizito į Šiaurės Korėją Xi Jinpingas, kuris per savo dviejų dienų vizitą surengs derybas su Kim Jong Unu, į Šiaurės Korėjos sostinę atvyko pirmadienį vidurdienį vietos (6 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai paprašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai pranešė leidinys „South China Morning Post“, remdamasis šaltiniais, tačiau netrukus po publikacijos paskelbimo leidinys pašalino šį straipsnį.

Rusija jau kelerius metus siekia nutiesti naują dujotiekį į Kiniją, kad savo artimai sąjungininkei galėtų tiekti gamtinių dujų už milijardus dolerių. Tačiau projektas lėtai juda į priekį dėl Pekino dvejonių. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykus derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, štai kas žinoma apie siūlomą dujotiekį: 50 milijardų kubinių metrų 2600 kilometrų ilgio dujotiekis driektųsi nuo Jamalo pusiasalio šiaurės Sibire per Mongoliją į Kiniją.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas per praėjusią savaitę vykusias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas galiausiai gali pasigailėti dėl invazijos į Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo savarankišką demokratinį Taivaną nesiekti oficialios nepriklausomybės po to, kai Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė šį ginčytiną klausimą. Kalbėdamas apie šį kinų prezidentui itin svarbų klausimą, D. Trumpas aiškiai davė suprasti, kad prieštarauja Taivano nepriklausomybės paskelbimui, ir, regis, išreiškė abejonių, kodėl Jungtinės Valstijos turėtų ginti salą, jei ji būtų užpulta. „Aš nesiekiu, kad kas nors taptų nepriklausomas.

Penktadienį naftos kainos ūgtelėjo, o Azijos akcijų biržų indeksai svyruoja nedidelėje amplitudėje, investuotojams laukiant konkrečių rezultatų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo derybų Pekine. Tuo tarpu dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus įmonių akcijų bumas iki rekordinių aukštumų pakėlė Seulo vertybinių popierių biržos indeksą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia prekybos laimėjimų penktadienį vėl susitikdamas su Xi Jinpingu paskutinę jųdviejų viršūnių susitikimo dieną. Xi Jinpingas pasveikino D. Trumpą rankos paspaudimu Džongnanhajaus soduose – centriniame vadovybės komplekse šalia Kinijos sostinės Uždraustojo miesto.

Kinijoje šiuo metu viešintis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad prezidentas Xi Jinpingas jam pasakė, jog norėtų padėti rasti būdą, kaip užbaigti Irano karą. „Jis norėtų, kad būtų sudarytas susitarimas“, – interviu kanalui „Fox News“ sakė D. Trumpas. „Ir jis pasisiūlė, jis sakė, kad „jei galiu kuo nors padėti, norėčiau padėti“, – po derybų su Xi Jinpingu Pekine nurodė D. Trumpas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė gavo žinučių iš Jungtinių Valstijų, rodančių, jog prezidento Donaldo Trumpo administracija yra atvira tęsti derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija sutiko įsigyti 200 orlaivių „Boeing“. Per televizijos transliuotą interviu jis tai pavadino „200 didelių (orlaivių)“ užsakymu. „Tai buvo tarsi pareiškimas, bet manau, kad tai buvo įsipareigojimas“, – sakė D. Trumpas, interviu televizijai „Fox News“ apibūdindamas savo pokalbį su prezidentu Xi Jinpingu.

Prezidentas Xi Jinpingas, ketvirtadienį sakydamas kalbą valstybiniame bankete JAV prezidento Donaldo Trumpo garbei, pabrėžė Kinijos santykių su Jungtinėmis Valstijomis svarbą. „Visada laikėmės nuomonės, kad tai yra svarbiausi dvišaliai santykiai pasaulyje“, – sakė Xi, skelbdamas tostą už D. Trumpą Pekino Didžiojoje liaudies salėje. Amerikos ir Kinijos žmonės turi „daug bendro“ Abi šalys turėtų būti partnerės, o ne priešininkės, sakė Xi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pranešė pakvietęs Kinijos vadovą Xi Jinpingą rugsėjo 24 d. apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. „Man yra didelė garbė pakviesti Jus, ponia Peng, rugsėjo 24 d. apsilankyti pas mus Baltuosiuose rūmuose, ir mes labai to lauksime“, – per banketą po derybų Pekine sakė D. Trumpas, kreipdamasis į Xi Jinpingą ir jo žmoną Peng Liyuan.

Ketvirtadienį JAV prezidentui Donaldui Trumpui Pekine susitikus su kolega iš Kinijos Xi Jinpingu Taivanas pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos aiškiai ir tvirtai remia salos demokratiją. Tuo tarpu Xi Jinpingas įspėjo JAV, kad jei Taivano klausimas bus sprendžiamas „netinkamai“, šalys gali „įsivelti į konfliktą“. „JAV ne kartą patvirtino aiškią ir tvirtą paramą Taivanui“, – žurnalistams sakė kabineto atstovė Michelle Lee.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gyrė savo „puikius santykius“ su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu prieš šią savaitę Pekine vyksiantį susitikimą. „Aš jį labai gerbiu, tikiuosi, jis gerbia mane“, – sako D. Trumpas.

Trečiadienį „Fox Business“ transliuotame interviu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paprašęs Kinijos lyderio Xi Jinpingo netiekti ginklų Iranui, o Xi Jinpingas atsakęs, kad to nedaro.  „Girdėjau, kad Kinija tiekia ginklus, turiu omenyje Iranui – tai matote visur “, – interviu „Fox Business“ sakė D. Trumpas. „Parašiau jam laišką, prašydamas to nedaryti, o jis man parašė laišką, kuriame teigė, kad iš esmės to nedaro“, – sakė D. Trumpas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine susitikęs su Vokietijos federaliniu kancleriu Friedrichu Merzu, pareiškė, kad taikos derybose dėl Ukrainos turėtų būti užtikrintas lygiateisis visų šalių dalyvavimas, omenyje aiškiai turėdamas būtinybę į taikos procesą įtraukti ir Europos Sąjungą.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pasisakė už derybas Ukrainos kare ir vėl susilaikė nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai. Kinijos vyriausybės duomenimis, Xi Jinpingas pabrėžė, jog labai svarbu, kad sprendimas būtų pasiektas dialogo keliu. Tačiau visos šalys esą turi būti įtrauktos lygiateisiškai ir turi būti atsižvelgta į jų pagrįstus interesus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį susitikęs su Kinijos prezidentu, Xi Jinpingu Pekine, jam pasakė, kad mato galimybę plėtoti ryšius tarp jų šalių. „Esame dvi iš trijų didžiausių pramoninių valstybių pasaulyje. Tai didelė atsakomybė. Tačiau tai taip pat didelė galimybė“, – F. Merzas sakė Xi Jinpingui. Tuo tarpu Xi Jinpingas svečiui pasakė besitikintis pakelti dvišalius ryšius į naują lygį.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas šalį valdo jau keturioliktus metus, sulaužydamas beveik pusę amžiaus galiojusią praktiką, pagal kurią Kinijos komunistų partijos (KKP) ir valstybės lyderiai valdžioje likdavo ne ilgiau kaip dvi penkerių metų kadencijas. Tikėtina, kad 2027 metais Xi, tapęs galingiausiu Kinijos lyderiu nuo Mao Zedongo laikų, sieks jau ketvirtos kadencijos.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu netrukus paskambino ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Naujienų agentūros AFP kalbintų analitikų teigimu, tokia skambučių seka yra retas ir reikšmingas reiškinys, Pekinui dedant pastangas pateikti save kaip stabilią pasaulinę galią. AFP apžvelgia, ką reikėtų žinoti apie šiuos lyderių pokalbius.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį per vaizdo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pasisakė už „nuodugnesnį strateginį koordinavimą“, skelbia Pekino valstybinė žiniasklaida. „Abi pusės turėtų (...) užtikrinti, kad Kinijos ir Rusijos santykiai toliau stabiliai vystytųsi teisinga linkme, pasitelkiant nuodugnesnį strateginį koordinavimą bei aktyvesnį ir veiksmingesnį įsipareigojimą kaip didžiosioms galybėms“, – teigė Xi Jinpingas.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį per vaizdo skambutį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išgyrė Maskvos ekonominius, politinius ir saugumo ryšius su Pekinu kaip „stabilizuojantį“ veiksnį neramiais laikais visame pasaulyje. „Didėjančių neramumų akivaizdoje Maskvos ir Pekino užsienio politikos aljansas išlieka svarbiu stabilizuojančiu veiksniu“, – vaizdo medžiagoje, kurią parodė Rusijos valstybinė televizija, Xi Jinpingui pareiškė V. Putinas.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, ketvirtadienį susitikę Pekine, pabrėžė būtinybę glaudinti šalių santykius dėl geopolitinių iššūkių spaudimo. K. Starmerio kelionė į Kiniją yra pirmasis britų ministrų pirmininkų vizitas šioje šalyje nuo 2018 metų, o premjeras – tarp virtinės Vakarų lyderių, pastaruoju metu siekiančių suartėjimo su Pekinu, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas gręžiasi nuo tradicinių sąjungininkų.

Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį atskrido į Pekiną trijų dienų vizito ir planuoja susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, tikėdamasis atkurti gerus santykius po ilgą laiką tvyrojusios įtampos. K. Starmerio kelionė į Kiniją yra pirmasis britų ministrų pirmininkų vizitas šioje šalyje nuo 2018 metų. K. Starmeris, kuris penktadienį taip pat turi apsilankyti Šanchajuje, vėliau trumpam užsuks į Japoniją susitikti su šios šalies ministre pirmininke Sanae Takaichi.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šią savaitę lankosi Kinijoje. Tai pirmasis bet kurio britų premjero vizitas per aštuonerius metus, Pekinui sveikinant tai kaip galimą „naują skyrių“ santykiuose. K. Starmeris – tarp virtinės Vakarų lyderių, pastaruoju metu siekiančių suartėjimo su Pekinu, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas gręžiasi nuo tradicinių sąjungininkų.

Prezidentas Xi Jinpingas antradienį Pekine susitikęs su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo pareiškė, kad Kinija siekia palaikyti pasaulio tvarką, kurios pagrindą sudaro Jungtinės Tautos. Šie jo komentarai pasigirdo po to, kai Donaldas Trumpas šį mėnesį paskelbė apie planus steigti naują Taikos tarybą ir dėl to imta nerimauti, kad JAV prezidentas galimai nori sukurti su Jungtinėmis Tautomis konkuruosiančią instituciją.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine pradėjo derybas – tai pirmasis šalių vadovų susitikimas Kinijos sostinėje per aštuonerius metus. M. Carney gyrė „naują strateginę partnerystę“ tarp dviejų šalių, atvykęs derybų į Liaudies didžiąją salę.

Po JAV įvykdytos operacijos Venesueloje Kinijai iškilo rizika prarasti prieigą prie palydovinio sekimo stočių ir kitos jautrios technologinės infrastruktūros Pietų Amerikos šalyje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį paragino Pietų Korėjos prezidentą prisijungti prie Pekino priimant „teisingus strateginius sprendimus“ pasaulyje, kuris „tampa vis sudėtingesnis ir neramesnis“, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

Per kitą savaitę vyksiantį valstybinį vizitą Kinijoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kartą mėgins įtikinti Pekiną daryti spaudimą Rusijai, kad Ukrainoje būtų pasiektos paliaubos. Be to, E. Macronas ketina paraginti  Kinijos prezidentą Xi Jinpingą vengti bet kokios eskalacijos Taivano atžvilgiu bei dirbti, „kad būtų sumažintas ekonominis disbalansas“, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį po pokalbio telefonu su kinų prezidentu Xi Jinpingu JAV ir Kinijos santykius pavadino „itin tvirtais“, tačiau neužsiminė apie ginčytiną Taivano klausimą. D. Trumpo pareiškime patvirtinta, kad jis balandį lankysis Kinijoje, o Xi Jinpingas į Vašingtoną atvyks vėliau 2026 metais. Tačiau, priešingai nei oficialiame Kinijos pranešime, kuriame teigta, kad pokalbio metu buvo išsamiai aptartas Taivano klausimas, D. Trumpas šia tema nepasisakė.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį telefonu aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir Taivano klausimą, pranešė kinų valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Xi Jinpingas D. Trumpui pasakė, kad abi šalys turėtų „palaikyti santykių impulsą“ po jų praėjusio mėnesio susitikimo Pietų Korėjoje, sakoma pranešime.

Kinija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pagaliau ėmė laikyti ją lygiateise partnere. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pietų Korėjoje Pekinas kalba apie „istorinį proveržį“ dvišaliuose santykiuose.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas šeštadienį paragino Kinijos lyderį Xi Jinpingą padėti Seului atnaujinti dialogą su Pchenjanu. „Tikiuosi, kad Pietų Korėja ir Kinija sustiprins strateginį bendradarbiavimą (...) ir dirbs kartu, kad atnaujintų dialogą su Šiaure“, – Kinijos lyderiui sakė Lee Jae-myungas.

Šeštadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae-myungu. Susitikimas įvyko Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo APEC paraštėse. Xi Jinpingas pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį apsilankė P. Korėjoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat dalyvavo APEC forume, bet pasiekęs susitarimą dėl prekybos su Kinija ketvirtadienį išvyko.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney šeštadienį teigiamai įvertino įvykusias derybas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, apibūdindamas jas kaip „lūžio tašką santykiuose“. Premjeras nurodė, kad susitikimo metu iškėlė tokias keblias temas kaip užsienio šalių kišimasis į Kiniją.

Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi penktadienį teigė, kad per pirmąjį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Pietų Kinijos jūros, Honkongo ir Sindziango. „Taip pat išreiškėme rimtą susirūpinimą dėl veiksmų Pietų Kinijos jūroje, kaip ir dėl padėties Honkonge ir Sindziango uigūrų autonominiame regione“, – po derybų Pietų Korėjoje žurnalistams sakė S. Takaichi.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiams kasmetiniame ekonominiame regioniniame forume, kurį praleido JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Pekinas padės ginti pasaulinę laisvąją prekybą. Xi Jinpingas tapo centriniu veikėju Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris penktadienį prasidėjo Pietų Korėjos Gjongdžu mieste, D. Trumpui išvykus iš šalies diena anksčiau.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį po susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Pietų Korėjoje pareiškė, kad per derybas jie susitarė kartu dirbti karo Ukrainoje klausimu. „Ukrainos klausimas buvo aktyviai keliamas. Ilgai apie tai kalbėjomės ir abu ketiname dirbti kartu, kad pamatytume, ar galime ką nors pasiekti“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Xi Jinpingas „ketina mums padėti, ir mes dirbsime kartu dėl Ukrainos“, teigė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį neatmetė galimybės pratęsti savo kelionę Azijoje ir susitikti su Kim Jong Unu, sakydamas, kad labai mielai pasikalbėtų su Šiaurės Korėjos lyderiu. Tai D. Trumpas sakė žurnalistams prezidentiniame lėktuve. JAV lyderis vyksta į Japoniją – tai bus antrasis jo kelionės po Azijos šalis etapas. Vėliau jis susitikti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, siekiant užbaigti įnirtingą prekybos karą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų.

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išvyko į Japoniją – tai antrasis jo kelionės po Azijos šalis etapas prieš susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kuriuo siekiama užbaigti įnirtingą prekybos karą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų. Vašingtonas ir Pekinas savaitgalį suteikė vilčių,  kad pavyks sudaryti susitarimą. Dėl to Japonijos akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“pirmadienį  pirmą kartą pakilo virš 40 tūkst. punktų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi susitikimui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kuriame ketina aptarti ne tik Kinijos naftos pirkimus iš Rusijos, bet ir žingsnius, kurie galėtų priartinti karo Ukrainoje pabaigą, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. JAV prezidentas pareiškė, kad susitikime su Kinijos vadovu Pietų Korėjoje taip pat planuoja aptarti prekybos klausimus ir branduolinio atgrasymo politiką. Xi Jinpingas „norėtų, kad šis karas baigtųsi“ „Manau, kad pasieksime susitarimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą ketvirtadienį Pietų Korėjoje susitiks su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Baltieji rūmai.  „Ketvirtadienio rytą vietos laiku prezidentas Trumpas dalyvaus dvišaliame susitikime su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas gali turėti didelę įtaką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dėl pastangų užbaigti karą Ukrainoje. „Manau, kad jis gali turėti didelę įtaką Putinui (...). Žiūrėkite, jis yra gerbiamas žmogus. Jis labai stiprus lyderis, tai labai didelė šalis. Taip, manau, kad jis gali turėti didelę įtaką. Ir mes tikrai kalbėsimės apie Rusiją, Ukrainą“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Buvęs Kinijos žemės ūkio ministras sekmadienį buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų korupcija, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, sakoma teismo pranešime. Tang Renjianas 2007–2024 metais priėmė kyšius grynaisiais pinigais ir turtu, kurių bendra suma viršijo 268 mln. juanių (32,36 mln. eurų), sakoma šiaurės rytų Džilino provincijos Čangčuno liaudies teismo pranešime.