vyriauvybė

Balandžio pabaigoje pradėjusios tuštėti dengtuose turguose maisto produktų prekyvietės, nuo gegužės 1 d.  visiškai ištuštėjo ir miestų turguose prekyba sustojo. Sustojo taip, kad net ir tie keli smulkieji verslininkai, prekiaujantys turguje maisto produktais, nesulaukia pirkėjų antplūdžio. Prekybos centruose taip pat nesimato iš turgaus atėjusių pirkėjų antplūdžio. Nėra ne tik maisto produktų pasiūlos, bet ir paklausos. Situacija susidarė išties nenormali.

Prieš kurį laiką Strasbūro teisme triumfavo austrų gėjų pora, kuriai nebuvo leista oficialiai susituokti savo valstybėje, ir, turbūt, niekas negalėtų garantuoti, kad panaši „bomba“ kada nors nedriokstelės mūsų šalyje. O kol kas Lietuva net nežino, kiek tos pačios lyties asmenų gyvena kartu. Kažin, ar mes žinome, kiek vaikų gyvena su seneliais, nes jų tėvai išvyko uždarbiauti, kažin ar žinome ir tai, kiek šeimų jau seniai nebegyvena kartu, nors oficialiai jų santuoka nenutraukta.

Pasak teisininko Kęstučio Čilinsko, padažnėjusios Vyriausybės vadovo kelionės į užsienį, atseit, ieškant investitorių, nėra geras ženklas Lietuvos valstybei. Teisinėse ir demokratinėse valstybėse vyriausybių vadovai yra atsidavę savo tiesioginėms pareigoms ir neužsiima verslo projektais, tam yra specialios agentūros. Ir Lietuvoje yra šios srities agentūrų, išlaikomų Lietuvos mokesčių mokėtojų. Tik, atrodo, mūsų ministras pirmininkas tomis tarnybomis nepasitiki.

Prieš metus, kai bankai paskolas verslui sumažino net 5 milijardais litų, iš Vyriausybės miesto gelbėjimosi rato – ekonomikos skatinimo fondų – pavyko pasiskolinti tik 155 milijonus. Ekonomikos skatinimo plano auditą atlikusios Valstybės kontrolės ir planą administruojančios Ūkio ministerijos pareigūnų nuomonės išsiskyrė.

Vyriausybei pervedus Šiaulių miestui daugiau nei 17 mln. litų kompensuoti praėjusių metų negautas pajamas, miestui pavyks atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir didesnę pinigų sumą skirti biudžetininkų atlyginimams. Miesto tarybos nariai pritarė pateiktam sprendimo projektui. Vyriausybė rekomendavo pinigus skirti kreditoriniams įsiskolinimams padengti ir atlyginimams išmokėti. Darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms skirti – beveik 8 mln. litų.

Uostamiesčio valdžia raginama greičiau apsispręsti dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai. Tuomet ši galėtų būtų sujungta su dabartine Klaipėdos ligonine buvusia Jūrininkų ligonine. Pasak Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo, tokie prašymai ir raginimai nuskambėjo antradienį vykusiame pasitarime Seime, į kurį sukvietė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.