vyriausybės

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos iki 2023 metų pabaigtos, ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vyriausybei netrukus ketinant nuspręsti, ar leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio centrams, ministrų kabinetui patariantys ekspertai ragina neskubėti. Jų teigimu, paskubėjus atverti šiuos verslus, po kurio laiko gali tekti skelbti trečiąjį karantiną.

Nors Angela Merkel ir uždirba keturis kartus daugiau nei Saulius Skvernelis, Lietuvos premjeras nelabai galėtų skųstis. Pagal atlyginimą jis lenkia ne tik kaimyninių šalių vyriausybių vadovus, bet ir vieną žymiausių Europos politikų. Vyriausybės vadovų metinių atlyginimų tyrimą atliko finansinių operacijų kompanija „IG Group“ Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) užsakymu. Turtingiausias – šveicaras Turtingiausias Europos vyriausybės vadovas yra iš Šveicarijos.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė pirmąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos reformos.

 Smogikai Rytų Ukrainoje pradėjo nesutarti tarpusavyje. Slaviansko smogikų lyderis Viačeslavas Ponomariovas pagrasino „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovybei, kad greitai jo „armija“ ateis į Donecką ir įves ten tvarką. Taip pat paaiškėjo, kad trečdalis taip vadinamos „vyriausybės“ narių jau parašė atsistatydinimo pareiškimus, tačiau, bijo juos viešinti, praneša censor.net.ua.

Visiems žinoma, kad Skandinavijos šalys gali didžiuotis nuostabia socialinės apsaugos sistema, žemu korupcijos lygiu ir atsakingais valdančiaisiais, rašo businessinsider.com. Taip pat niekam ne paslaptis, kad Singapūre ir Honkonge veikiančios biurokratinės sistemos efektyvumas padeda valstybėms nykštukėms atsiriekti godžius kąsnius užsienio investuotojų kapitalo. Tačiau tai ne vieninteliai gero valdymo pavyzdžiai.

Nauji pranešimai rodo, kad kad yra nenuginčijamų įrodymų, jog vyriausybės visame pasaulyje naudoja modernias sekimo programines įrangas. Tarp šių valstybių atsirado ir Lietuva, praneša portalas „Businessinsider“. Toronto universiteto skaitmeninių tyrimų laboratorija „The Citizen Lab“ teigia atradusi, kad valdžios institucijos naudoja specialią programinę įrangą ne vien sekant nusiklatėlius, tačiau ir disidentus bei žmogaus teisių aktyvistus.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.