VVTAT

Liepos 20–22 dienomis Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), organizuoja informacinę kampaniją, kurios tikslas – priminti vartotojams, kodėl svarbu visuomet gauti ir išsaugoti pirkimą įrodantį dokumentą. Kasos kvitas, sąskaita faktūra ar kitas pirkimą patvirtinantis dokumentas – tai ne tik apskaitos formalumas. Tai yra įrodymas, kad prekė ar paslauga buvo įsigyta.

Vasarą dauguma planuojasi atostogas taip, kad jos būtų tobulos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nuvykus į turėjusį būti 5 žvaigždučių viešbutį gaunamas 3 žvaigždučių. Arba skirtame kambaryje jau gyvena kiti žmonės. Ką daryti, jei buvote apgauti arba kelionių organizatorius neišpildė pažadų?  Apie tai tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ plačiau papasakojo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) turės iš naujo nagrinėti vartotojo skundą, ar prekybos tinklo „Lidl“ reklama apie neva mažesnes produktų kainas nei konkurentės „Maximos“ neklaidina vartotojų, nusprendė teismas.

Papildomi mokesčiai nuomos sutartyse gali tapti rimtų ginčų priežastimi, ypač kai apie juos iš anksto nėra aiškiai susitariama arba jie vėliau keičiami. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Dainius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalijo istorija apie, jo vertinimu, galimai nesąžiningą nuomos sutartį ir vėliau pritaikytus papildomus mokesčius. Šiuo metu jo ginčas su nuomotoju jau nagrinėjamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

Kai dovanų paieškos tampa iššūkiu ar tam pritrūksta laiko – dovanų kuponas puiki išeitis. Tačiau pasibaigus šventiniam laikotarpiui vartotojams neretai kyla klausimų: ar galima pratęsti kupono galiojimą, ar galima kuponą iškeisti į pinigus, o galbūt galima išskaidyti kupone numatytą sumą? Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) primena – ši informacija turi būti aiškiai nurodyta kupono sąlygose.

Artėjant Kalėdoms žmonės rasti įdomių dovanų už nedidelę kainą, todėl dažnai užsisako iš masinės prekybos milžinių „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“. Tačiau nekokybišką daiktą ar jam sugedus pagalbos galite ir nesulaukti, todėl liksite ne tik be pinigų, bet ir be gero daikto.

Policija primena, kad už skrydžių saugos ir aviacijos taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos baudos. Vartotojų teisių specialistai atkreipia dėmesį – nors keleiviai turi teisę į kompensaciją ir pagalbą, jie privalo laikytis oro linijų bei oro uosto nustatytų taisyklių. Ši tema vėl iškilo po incidento Kauno oro uoste, kai du keleiviai savavališkai pabėgo iš lėktuvo, o kitiems teko jame praleisti apie dešimt valandų.

Vis dažniau apsiperkame internetu – daugelis taip jau įsigyja ne tik knygas ar drabužius, bet ir maistą, o toks apsipirkimas dažnai būna ne tik greitesnis, bet ir patogesnis. Tačiau kartu su patogumais atsiranda ir rizikos, nes ne visos internetinės parduotuvės yra patikimos, o kai kurios netgi išnaudoja teisines spragas, kad galėtų apgauti pirkėjus.

Prieš įsigydami vieną ar kitą brangesnį daiktą žmonės ieško būdų sutaupyti. Vieni medžioja nuolaidas ar nuolaidų kodus, kiti renkasi pirkti iš antrų rankų. Tačiau ir tokia paieška gali baigtis nemalonia patirtimi su sukčiais. Dar blogiau – daugelis pirkėjų net nepastebi, kad buvo apgauti, o tie, kurie supranta, dažnai nežino, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos. Pastaraisiais metais vis daugiau prekių įsigyjama per programėles, internetu arba iš antrų rankų.

Lietuvoje sparčiai populiarėjant žaislams-pakabukams „Labubu“ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukė paklausimų dėl galimų klastočių pardavinėjimo internete. Kadangi žaislas greitai išparduodamas oficialiose parduotuvėse, žmonės ieško kaip įsigyti žaislą ne iš oficialių šio žaislo prekybos vietų ir rizikuoja gauti padirbinį.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) turės iš naujo spręsti dėl nepriklausomam tiekėjui „Elektrum Lietuva“ skirtos 90 tūkst. eurų baudos, nusprendė pirmos instancijos teismas. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, panaikinus tarnybos nutarimo dalį dėl pradinio, bazinio ir skiriamo baudos dydžio, bei šį klausimą VVTAT įpareigojus spręsti iš naujo, pranešė Regionų administracinis teismas.

Pavasario darbai sode įgavo pagreitį, o jų atlikimui žmonės ruošiasi iš anksto. Tačiau, panašu, ne visiems gyventojams prekes pavyksta įsigyti kokybiškas, net jei jas perkama ir iš žinomų prekybos vietų.

Žiebtuvėlis gali pasirodyti visai nekaltas daiktas, bet, jei jis yra nekokybiškas ar brokuotas, gali sužeisti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė pasipiktinusio skaitytojo Gedimino (vardas pakeistas) laiškas, kuriame vyras nori perspėti visus dėl galimai brokuotų žiebtuvėlių. Anot jo, jais prekiauja visi didieji prekybos tinklai, degalinės, prekybos centrai, elektroninės parduotuvės, jų galima rasti ir turguje.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiemet labiau stebės įmones maisto ir nealkoholinių gėrimų gamintojų, aprangos ir avalynės segmente – analizuos, ar jų reklaminiai pranešimai atitinka reikalavimus, ar vartotojams teikiama informacija yra aiški, teisinga ir neklaidinanti, penktadienį rašo „Verslo žinios“.    „Vartotojų pranešimų dėl galimai klaidinančios reklamos, susijusios su maisto ir nealkoholinių gėrimų reklama, tarnyba gauna kasmet, tačiau šioje srityje reklam...

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) laikinai uždraudė tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti per nosį įkvepiamus energinius miltelius, kurių sudėtyje yra kofeino, angliavandenių, vitaminų, amino rūgščių ar maisto priedų. Sprendimas dėl šių miltelių draudimas priimtas vadovaujantis Ribinių produktų vertinimo tarpinstitucinės komisijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymu.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuoliui „NEO Finance“ nepavyko laimėti ginčo su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėl šių metų kovą jai skirtos 100 tūkst. eurų baudos už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pažeidimą.  Bendrovė žada skųsti teismo sprendimą, nors teigia, jog bauda jos veiklos rezultatams neturės įtakos, o jos finansinei padėčiai turės minimalią įtaką, pranešė įmonė.

Perkant internetu dažnai kyla rizika, kad prekė nebus pristatyta laiku, kad ji netiks arba bus brokuota, tad teks ją grąžinti. Paprasčiau turėtų būti tuomet, kai užsakymas atšaukiamas prekės dar nepristačius. Vis tik ir tuomet gali kilti problemų dėl pinigų atgavimo. Skaitytojas Giedrius (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad jau mėnesį nesusigrąžina pinigų už prekę iš internetinės parduotuvės „Pigu.

Lietuviai grynųjų pinigų neišsižada, o kupiūromis dažniau ar rečiau atsiskaitinėja beveik visi. Tačiau kartais dėl to kyla iššūkių prekybininkams – jiems kasoje pritrūksta pinigų grąžai. Taigi, ar pardavėjai turi teisę atsisakyti suteikti norimą paslaugą, jeigu pirkėjai neturi smulkesnių pinigų, o tik stambias kupiūras? Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakoja, kad viename iš didžiųjų prekybos tinklų jam teko susidurti su nekasdiene situacija.

Nuo kelionių į Turkiją iki sporto klubo abonementų ar poilsio sanatorijose. Nors kai kurioms paslaugoms gyventojai išleido tūkstančius eurų, staiga liko be nieko – bankrotą paskelbusi įmonė pinigų negrąžina, o daugelį paslaugų atsisakoma suteikti. Bankrutuojančios įmonės vadovas taip pat pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Tuo metu advokatas paaiškino, kokių veiksmų šiuo metu geriausia griebtis gyventojams.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nuo praėjusio penktadienio gavo apie 200 vartotojų skundų, kad jie negali pasinaudoti per interneto svetaines beta.lt ir grupinis.lt pirktais įvairių paslaugų kuponais. Juos pardavė apie planus inicijuoti bankrotą pranešusi bendrovė „Beta Media“.   Tarnyba pranešė, kad ji kreipsis į teisėsaugą dėl galimo „Beta Media“ sukčiavimo, BNS antradienį teigė tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

Paprastai įsigiję nekokybišką prekę, ją grąžiname pardavėjui ir tikimės atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pardavėjai ne visada skuba juos atiduoti. Vietoje pinigų jie primygtinai siūlo kitą prekę. Nekokybišką telefoną įsigijęs vilnietis ilgai ginčijosi su parduotuvės vadovu, kol galiausiai atgavo pinigus. Šioje situacijoje jam nepadėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ji tikino, kad pasikeitę įstatymai leidžia pardavėjui vietoje pinigų pasiūlyti kitą prekę.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė 25 tūkst. eurų baudą prekyba naftos produktais užsiimančiai įmonei „Andopas“ už netinkamo dyzelino tiekimą į rinką. Tarnybos teigimu, įmonė nesilaikė reikalavimų, kad dyzelino kiekviename litre būtų bent 6,2 proc. biodegalų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimo, už nesaugių žaislų pateikimą į rinką skyrė sankcijas UAB „Alenara“, UAB „Red and blue“, UAB „Daisena“, UAB „Kristutė“, UAB „Prekės tik jums”, UAB „Baltijos bretlingis“, UAB „Taurinas”, UAB „Svaita”, UAB „Eiginta”, UAB „Virgipra” bei Rasai Širvinskienei, vykdančiai individualią veiklą.

Lempučių girliandos – neatskiriamas artėjančių žiemos švenčių akcentas, tačiau mažai kas žino, kaip išsirinkti patikimą girliandą, kad ši nepridarytų žalos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko patikrinimus ir, kaip paaiškėjo, ne visos elektrinės girliandos – saugios. „VVTAT 2023 m. vykdė vykdė elektrinių girliandų patikrinimus skirtinguose Lietuvos miestuose.

Socialiniuose tinkluose itin daug reakcijų sulaukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimas skirti baudą mažajai bendrijai „Pjaunu grybą“ už vartotojų klaidinimą – esą „Gydo tik vaistai, bet ne grybai!“. „Už šmaikštų bendrovės pavadinimą duodam „nykštį aukštyn“, bet už vartotojų klaidinimą teks susimokėti“, – paskyroje rašo VVTAT.

Lankydamiesi kavinėse tikimės kokybiško, skanaus maisto ir mandagaus aptarnavimo. Tačiau parduotuvės „Ikea“ kavinėje apsilankiusi vilnietė deserte ne tik rado bjaurią kirmėlę, bet ir turėjo stebėti, kaip ją po lėkštę tampė padavėjos. Galiausiai moteris atgavo sumokėtus pinigus už desertą ir gavo dovanų dar vieną skanėstą. Tačiau jo ragauti jau nebedrįso. Vilnietė Lina nemalonia patirtimi sutiko pasidalinti ir su portalu tv3.lt.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) užbaigė Gleivių žaislų (angl. slime) tikrinimo programą, kurios tikslas – užtikrinti, kad į Lietuvos rinką tiekiami šios kategorijos žaislai būtų saugūs ir atitiktų numatytus reikalavimus. Programos metu VVTAT Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionų rinkos priežiūros skyriai atrinko daugiau kaip dešimt gleivių žaislų, kurie buvo išsiųsti atlikti bandymų į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.

Artėjant šventėms gyventojai ima ieškoti dovanų artimiesiems. Dalis žmonių renkasi dovanų kuponus, kad gavėjas pats pasirinktų, kada jį panaudoti. Tačiau nemaža dalis kuponų taip ir lieka nepanaudoti. Kol vieni pardavėjai tiesiog pasiima žmonių pinigus, kiti kuponų galiojimo laiką ilgina iki 3 metų. Viena vilnietė socialiniame tinkle dalijosi istorija, kaip įsigijusi 200 eurų dovanų kuponą, juo nespėjo pasinaudoti per metus.

Lapkričio mėnesio pabaigoje prasideda tikras išpardavimų bumas – vieniems tai kelia didelę pagundą pirkti, net jei daikto nereikia, kitiems tampa galvos skausmu, kaip nesusivilioti įvairiais pasiūlymais ir neišleisti krūvos pinigų. Todėl specialistai pasidalino patarimais, kaip tvarkytis su išpardavimų keliamais iššūkiais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) socialiniuose tinkluose pasidalino naudingais patarimais, kuriuos verta įsiminti prasidėjus išpardavimų bumui.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi „VitkusClinic“ valdančios UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinikos skleidžiamą reklamą skleidžiamą reklamą, nustatė Reklamos įstatymo pažeidimą, kuris draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

Grožio klinikai „Estetus“ skirta 40 tūkst. eurų bauda už reklamoje naudojamus pacientų atvaIzdus, pranešė VVTAT. „Estetus“ nesilaikė Reklamos įstatyme numatyto draudimo sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, įskaitant pacientą vaizduojantį aktorių“, – pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).  Anot tarnybos, dėl galimo pažeidimo ji ne kartą kreipėsi į bendrovę, teikė rekomendacijas dėl reklamos, tačiau atsakymų į VVTAT siųstus...

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė 62 tūkst. eurų baudą įsipareigojimų klientams nesugebėjusiai įvykdyti saulės parkų vystytojai „Elektra man“.  Pasak tarnybos, įmonei bauda skirta už vartotojų klaidinimą dėl elektrinių įrengimo termino bei nutrauktų sutarčių.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia kol kas negavusi skundų iš keliautojų, kuriuos kelionių organizatoriai paliko be informacijos ir pagalbos gaisrų alinamoje pietinėje Graikijos Rodo salos dalyje.  „Vartotojų skundų dėl kelionių organizatorių veiksmų dar nesame gavę, tik pavienius paklausimus dėl informacijos“, – BNS sakė tarnybos tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.

Nepaisant pernai liepą įsigaliojusio draudimo Lietuvoje prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su įvairiais skoniais ir kvapais, prekyba jomis vyksta ir toliau, sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė. Pasak jos, tai nustatyta po tyrimų akredituotoje laboratorijoje Danijoje, į kurią tarnybai atlikus patikrinimus fizinėse elektroninių cigarečių pardavimo vietose siunčiami įtarimų sukėlusių gaminių bandiniai.

Automobilio pardavimas arba pirkimas gali tapti tikru galvos skausmu. Kartais pirkėjams tenka lieti pyktį dėl staiga sugedusios, ką tik įsigytos transporto priemonės. O kai kuriems pardavėjams – sulaukti grasinimų, kaltinimų dėl esą techniškai netvarkingos transporto priemonės. Tačiau kada galima reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patirtą žalą, jei automobilis staiga sugenda.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ teismui apskundė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) įpareigojimą netaikyti „nesąžiningų“ sutarties sąlygų ateityje. „Perlas Energija“ mano, kad toks įpareigojimas yra „praradęs  prasmę ir aktualumą“, todėl norėtų šį teisminį ginčą išspręsti taikiai.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovei tikinant, kad elektroninėmis cigaretėmis su uždraustais skoniais bei kvapais Lietuvoje toliau prekiaujama, Elektroninių cigarečių asociacija  nepažada iš prekybos išimti šiuos gaminius.    Asociacijos atstovas Saulius Aviža abejoja VVTAT iš Danijos instituto gautais e. cigarečių sudėties tyrimais.

Kiekvienos šeimos, kurioje yra vaikų, namuose, pilna įvairiausių žaislų – nuo mažiausių smulkmenėlių ar dėlionių iki išmanių ar nuotoliu valdomų žaislų. Visgi, tėvai retai susimąsto, kad kai kurie jų gali būti pavojingi: nuo smulkių detalių, kurios kelia pavojų, iki toksiškų medžiagų. Žaislų rinka be galo didelė, tad ir įsigyti galima visko, ko tik geidžia širdis.

Tyrimą dėl galimo nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas energija“ veiksmų, kai įmonė nustatė nesąžiningas sutarčių sąlygas, inicijavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) žada jį baigti iki rugsėjo.  Tyrimo išvados priklausys nuo to, kaip „Perlas energija“ tarnybai teiks informaciją, pirmadienį BNS pranešė VVTAT.  „Tarnyba tyrimą atliks skubos tvarka – iki rugsėjo 1 dienos.

Būsto nuomos kainoms mušant rekordus, gyventojai vis dažniau susiduria su piktavalių nuomotojų įpareigojimais už būstą sumokėti daugiau pinigų, nei buvo susitarta pradžioje. Specialistai paaiškina, kokiu atveju būsto savininkas gali savavališkai nesilaikyti anksčiau pasirašytos sutarties.  Lietuvoje infliacijos rodikliai peržengė 20 proc. ribą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu pripažino, kad tai dar ne pabaiga, o kainų augimas liepą gali būti ir didesnis.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Įsigijęs nekokybišką prekę, paprastai kiekvienas pirkėjas kreipiasi į parduotuvę, kurioje apsipirko, ir prašo ją pakeisti arba grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip elgtis, jei atidavus prekę remontuoti, pardavėjas ją grąžina dar labiau sugadintą? Panašiu klausimu į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas. Vyras papasakojo, kad vasarą viename prekybos tinkle įsigijo žoliapjovę, kuri po kiek laiko jam sugedo, tad jis atnešė ją į parduotuvę pataisyti.

Konsultacijų įmonei Vilniaus kapitalo grupė už netinkamą reklamą skirta 90 tūkst. eurų bauda. Baudą skyrusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pranešė, jog bendrovė skleidė nepageidaujamą reklamą vartotojams, nors neturėjo jų sutikimo gauti tiesioginės rinkodaros pranešimų.

Prekybos tinkle nusipirkęs netinkamą virdulį pirkėjas tikėjosi jį grąžinti, nes vylėsi, kad tą garantuoja prekybininkų skelbiamos reklamos. Tačiau prekybos tinklas prekės nepriėmė, nes ši patenka į prekių sąrašą, kuriame esantys daiktai gali būti grąžinami tik pardavėjui sutikus. Ginčas pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Ši patvirtino, kad prekybos tinklas taikiai spręsti ginčą atsisakė.

Dėl pandemijos ne vienam keliautojui teko keisti kelionių planus ar jų visai atsisakyti, o sumokėtų pinigų dažnu atveju teko laukti ilgiau nei norėjosi. Taip nutiko ir į portalą besikreipusiai vilnietei, kuri kelių šimtų eurų už neįvykusį skrydį iš pardavėjo nesulaukė pusmetį. Visgi tiek pardavėjas, tiek institucijos sako, kad atsakomybę šioje situacijoje neša vežėjas, o ne bilietus pardavusi įmonė.

Prieš kiek daugiau nei metus, prasidėjus pirmam karantinui, bene visiems keliautojams teko keisti savo planus. Ir dabar, suvaržymams lengvėjant, ne visi nori keliauti, nes tenka patirti papildomų išlaidų dėl skiepų ir testų. Tačiau jau anksčiau sumokėtus pinigus atsiimti pavyksta ne visada. Taip nutiko ir portalo kalbintai keliautojai. Moteris pasakoja, kad kelionę vėlesnei datai nukelia jau bene metus, nes keliauti vis nėra palanku.

Dažnai pirkdami didesnės vertės prekes pasiimame čekį su mintimi, kad prekę gali tekti grąžinti. Tačiau retas žino, kad pirkinius galima grąžinti ir neturint čekio. Vartotojų teises ginančios įstaigos teigimu, atgauti pinigus už prekes galima ir pateikus bankinės kortelės išrašus ar kitus įrodymus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vilija pasakoja, kad vienoje rūbų parduotuvėje nusipirko labai nekokybišką megztinį.

Jeigu turite vaikų, tikriausiai savo namuose turite ir begales įvairiausių žaislų. Tačiau ar žinojote, kad kai kurie jų gali būti pavojingi jūsų vaiko sveikatai? Tokių nesaugių žaislų kasmet į Lietuvą įvežama vis daugiau, teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai (VVTAT) ir tėvams pataria kreipti daugiau į dėmesio į tai, ką perka. VVTAT duomenimis, pernai nesaugių ne maisto prekių į šalį daugiausiai įvežė ir jais prekiavo ne kas kitas, o žaislų pardavėjai.