vokietija

Vokietijos miesto Erfurto valdžia skiria net 2,5 mln. eurų 39 žiurkėnų perkėlimui, rašo „Bild“. Skaičiuojama, kad vieno žiurkėno perkėlimas kainuos 64 102 eurus. Žiurkėnai perkeliami dėl mokyklos Minėti žiurkėnai yra griežtai saugomi. Žiurkėnai bus perkeliami dėl to, nes Erfurtas nori išplėsti mokyklą. Anksčiau buvo svarstoma apie 18 kitų vietų jai plėstis, tačiau jos buvo netinkamos. Todėl buvo priimtas sprendimas iškelti žiurkėnus į kitą vietą.

Vokietijoje sulaikytas įtariamas Libano kovotojų grupuotės „Hezbollah“ narys, kaltinamas dronų, kurie, kaip manoma, bus naudojami išpuoliams prieš Izraelį, komponentų įsigijimu, pirmadienį pranešė vokiečių prokurorai. Sekmadienį buvo sulaikytas libanietis, įvardytas kaip Fadelis Z, sakoma prokurorų pareiškime. Prokurorai teigė, kad jis įtariamas priklausymu užsienio teroristinei organizacijai.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų, po to, kai centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai atstovaujantis opozicijos lyderis Friedrichas Merzas pareiškė palaikąs šią idėją. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Ukraina šią vasarą iš partnerių Vakaruose jau ir taip turėtų gauti ne vieną naikintuvą „F-16“, kurių Vokietija neturi. „Nėra prasmės aprūpinti Ukrainą skirtingų rūšių naikintuvais“, – pasakė S. Hebestreit.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Vengrija per 12 pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienų pridarė „daug žalos“. Atstovas Berlyne pavadino Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vizitus Maskvoje ir Pekine „individualiomis vengrų pastangomis, kurias stebime su didele nuostaba ir skepsiu“. Jis sakė, kad V. Orbánas neatstovavo ES.

Vokietijos policija ketvirtadienį atskleidė, kad nenustatyti vagys pavogė visą sunkvežimį lašišų, vežtų iš Danijos į Lenkiją. Antradienio vakarą policijos pareigūnai aptiko tuščią sunkvežimį su priekaba Vokietijos šiauriniame Norderšteto mieste, kai Lenkijos krovinių gabenimo bendrovė GPS priemonėmis nustatė jo buvimo vietą. Pasak policijos, 17 tonų lašišų krovinio vertė – daugiau kaip 100 000 eurų.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser penktadienį pareiškė „labai rimtai“ vertinanti Rusijos keliamą grėsmę. Ji pasisakė Vokietijai tęsiant tyrimą dėl įtariamo Rusijos sąmokslo nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą. „Mes nekomentuojame atskirų grasinimų“, – sakė ministrė agentūrai „dpa“ po ketvirtadienį CNN pirmą kartą paviešintos šios istorijos.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas perspėjo Vokietijos vyriausybę dėl tolesnio Maskvos ir Berlyno santykių pablogėjimo, jei Jungtinės Valstijos, kaip skelbiama, ten dislokuos ilgojo nuotolio raketas. „Reikia tikėtis, kad Vokietijos politinis elitas pagalvos iš naujo, ar toks destruktyvus ir pavojingas žingsnis, kuris neprisideda nei prie Vokietijos Federacinės Respublikos, nei prie viso Europos žemyno saugumo, yra protingas, – sakė S. Nečajevas.

JAV žvalgyba anksčiau šiais metais išsiaiškino, kad Rusijos vyriausybė planavo nužudyti galingo Vokietijos ginklų gamintojo, gaminančio Ukrainai artilerijos sviedinius ir karines transporto priemones, generalinį direktorių.  Apie tai skelbia leidinys CNN, kuriam tai patvirtino penki Vakarų ir JAV pareigūnai, susipažinę su šiuo atveju.  Pasak šių šaltinių, šis sąmokslas buvo vienas iš Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje, kurie karo akivaizdoje rėmė Ukrainą.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Mercedes-Benz AG“ pranešė jų per antrąjį šių metų ketvirtį pardavusi 6 proc. mažiau nei prieš metus – 600,1 tūkst., įskaitant minivenus, mikroautobusus ir lengvuosius sunkvežimius. Vien tik lengvųjų automobilių pardavimai sumenko 4 proc. iki 496,7 tūkst., iš jų vien tik elektra varomų – 25 proc. iki 45,8 tūkstančio. Lengvųjų automobilių pristatymų užsakovams Europoje apimtys nepakito – 157,5 tūkst., Azijoje – sumažėjo 6 proc. iki 225,6 tūkst.

Jungtinės Amerikos Valstijos Vokietijoje dislokuos sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kad sustiprintų NATO karinį atgrasymą Europoje, sakoma trečiadienį paskelbtame bendrame abiejų šalių vyriausybių pranešime. Pranešime, paskelbtame NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose, sakoma, kad tolimojo nuotolio raketų „epizodinis dislokavimas“ prasidės 2026 metais.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad mirtinas Izraelio smūgis pietinėje Gazos Ruožo dalyje esančiai mokyklai, kuri buvo naudojama kaip slėptuvė, yra nepriimtinas, ir paragino skubiai ištirti šį incidentą. „Žudyti mokyklose prieglobsčio ieškančius žmones yra nepriimtina. Civiliai gyventojai, ypač vaikai, neturi patekti į kryžminę ugnį“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Užsienio reikalų ministerija.

Dauguma Vokietijos gyventojų sutinka, kad gynybai būtų skirta 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Per apklausą, kurią nuomonės tyrimo institutas „YouGov“ atliko agentūros dpa užsakymu, 51 proc. respondentų nurodė, kad remia vyriausybės įsipareigojimą laikytis šio NATO tikslo. 30 proc. apklaustųjų teigė, kad 2 proc. BVP yra kaip tik tinkamas lygis. 21 proc. teigė manantys, kad Vokietija turėtų skirti Bundesverui dar daugiau lėšų. Tik 24 proc. pareiškė, kad 2 proc. BVP yra per daug.

 Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad jai truputį palengvėjo dėl Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) pralaimėjimo antrajame pirmalaikių parlamento rinkimų ture. Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo administracijai „truputį palengvėjo dėl to, kas neįvyko“, žurnalistams Berlyne sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

Vokietija pasitrauks iš Nigeryje esančios aviacijos bazės po to, kai nepavyko susitarti su šios šalies valdžia dėl teisinio imuniteto Vokietijos kariams, informuoja dpa. Apie tai Vokietijos gynybos ministerija šeštadienį informavo šalies parlamentą. Aviacijos bazei Niamėjuje teko svarbus vaidmuo Vakarams siekiant pažaboti terorizmą šiame regione. Ji užsidarys rugpjūčio 31 d., o visi ten esantys kariai grįš į Vokietiją. Ten tarnauja 100 vokiečių karių.

Vis dažnėjantys Kremliaus išpuoliai prieš Vakarų šalis kelia nerimą ne tik valdžios institucijoms, bet ir gyventojams. Ekspertai mano, kad tai yra pilno karo su NATO alternatyva, kuri tik intensyvės laikui bėgant. Birželio pradžioje bandyta padegti autobusų garažą Čekijoje. Tačiau nesėkmingas padegėjo bandymas neatkreipė dėmesio iki tol, kol Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nepasakė, kad labai tikėtina, jog už šio incidento slypi Maskva.

Vokietija pristatė Ukrainai trečią oro gynybos sistemą „Patriot“. Tai tinkle X pranešė Vokietijos ambasadorius Kyjive Martinas Jägeris. „Ji padės pagerinti gyventojų ir infrastruktūros apsaugą“, – sakoma įraše. Anot ambasadoriaus, ukrainiečiai Vokietijoje apmokyti naudotis sistema. Ukrainoje iki šiol veikė keturios „Patriot“ oro gynybos sistemos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai sakė, kad jo šaliai reikia mažiausiai šešių tokių sistemų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasveikino Jungtinės Karalystės leiboristus su triuškinama pergale visuotiniuose rinkimuose, teigdamas, kad partijos lyderis Keiras Starmeris bus labai geras britų ministras pirmininkas. „Keirą Starmerį pažįstu asmeniškai, dažnai kalbėdavomės ir susitikdavome. Jis bus labai geras ir sėkmingas ministras pirmininkas. Esu tuo įsitikinęs“, – teigė O. Scholzas.

Vokietija penktadienį pranešė, kad naujausia jos Kyjivui pažadėta oro gynybos sistema „Patriot“ jau yra Ukrainoje. „Trečioji Vokietijos oro gynybos sistema „Patriot“ jau atvyko į Ukrainą“, – rašė Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jaegeris socialiniame tinkle „X“. Berlynas balandį paskelbė, kad atsiųs šią, jau trečiąją, sistemą Kyjivui, kovojančiam su įsiveržusiomis rusų pajėgomis.

Užsakymų Vokietijos gamykloms gegužę mažėjo penktą mėnesį iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys – tai naujausias ženklas, kad didžiausios Europos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja sunkiai. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, naujų užsakymų, kurie atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,6 procento. Nuosmukis nustebino analitikus, kurie tikėjosi užsakymų padidėjimo, o jį nulėmė 2,8 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino gyventojus, kad Rusijos užpultą Ukrainą remianti Vokietija netaps karo šalimi. „Taip, aš duodu šią garantiją“, – pareiškė jis trečiadienį Bundestage atsakydamas į atitinkamą klausimą. „To aš siekiu kaipo kancleris“, – pridūrė socialdemokratų politikas. Panašiai O. Scholzas kalbėjo jau ir anksčiau. Tiesa, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietiją ir Vakarų gynybinį aljansą NATO jau seniai laiko karo šalimis.

Pirmasis Vokietijoje antžeminis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas bus pastatytas iki 2027-ųjų, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama projekto vystytoją „Hanseatic Energy Hub“ (HEH). Štadės mieste netoli Hamburgo, prie Elbės upės pradėto statyti SGD išdujinimo terminalo metinis pajėgumas sieks 13,3 mlrd. kubinių metų dujų, jis papildys importo per plaukiojančius terminalus galimybes.

Irane vykstant rinkimams, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Teheraną vengti konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos.

Vokietijos federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbtais duomenimis, nedarbas šalyje birželį pasiekė aukščiausią nuo 2021-ųjų gegužės lygį – 6,0 procento. Ankstesnius šešis mėnesius nedarbo lygis didžiausioje Europos ekonomikoje nesikeitė. Bedarbių Vokietijoje šį mėnesį padaugėjo 19 tūkst. iki 2,781 milijono. Birželis buvo jau 18-as iš eilės bedarbių gretų lėto gausėjimo mėnuo.

Aštuoniasdešimt trims vakarų Vokietijos Eseno miesto gyventojams praėjusią naktį teko palikti savo namus, nes pastato saugumui buvo iškilusi grėsmė, šeštadienį ryte pranešė Eseno priešgaisrinės saugos tarnybos atstovas. Po namu buvo aptikta ertmė, paaiškino Nico Blumas. Ugniagesių brigados operacija prasidėjo penktadienį maždaug 22.00 val. vietos laiku (20.00 val. Grinvičo laiku) ir tęsėsi iki maždaug 3.00 val. kitos dienos ryto.

Vokietijos prokurorai penktadienį pranešė, kad sulaikė tris vyrus – rusą, ukrainietį ir armėną – įtariamus šnipinėjimu užsienio žvalgybos agentūrai.  Trys vyrai buvo sulaikyti Frankfurte po įtariamų bandymų „rinkti informaciją apie vieną Ukrainos pilietį“, sakoma federalinių prokurorų pareiškime, neįvardijant su tuo susijusios užsienio slaptosios tarnybos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį vėl vyksta į Artimuosius Rytus, informuoja agentūra „Reuters“. Užsienio reikalų ministerija Berlyne pranešė, kad diplomatijos vadovė antradienį pradžioje Ramaloje susitiks su palestiniečių ministru pirmininku Mohammedu Mustafa, o tada Jeruzalėje planuojami pokalbiai su Izraelio užsienio reikalų ministru Israeliu Katzu.

Ukrainiečių pabėgėliams Vokietijoje turėtų būti panaikintos socialinės išmokos, o jų prašymai turėtų būti nagrinėjami per prieglobsčio sistemą, tvirtina keli vadovaujantys šalies politikai, argumentuodami, kad dabartinė padėtis tampa „sunkiai suprantama“ rinkėjams.

Vokietija pranešė NATO, kad šiais metais gynybai skirs 90,6 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad aiškiai pasieks Aljanso nubrėžtą 2 proc. tikslą. Remiantis nauja NATO apžvalga, ši rekordinė suma atitinka 2,12 proc. prognozuojamo Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis būtų aukštesnis, nei tikėtasi metų pradžioje. Vokietija Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje įsipareigojo šiais metais pirmą kartą pasiekti 2014 m. sutartą NATO gynybos išlaidų tikslą.

Į Vokietiją Europos čempionatas sugrįžo po 36 metų pertraukos, o paskutinį kartą didžioji futbolo šventė Vokietijoje vyko 2006 m., kai futbolo šalyje vyko pasaulio čempionatas. Oficialus „Euro 2024“ transliuotojas – naujienų portalas tv3.lt – kviečia susipažinti su įdomiais ir netikėtais faktais apie Vokietijoje prasidėjusį „Euro 2024“ čempionatą.

Vokietijos policija sekmadienį pranešė, kad panaudojo šaunamąjį ginklą ir sužeidė kirviu ginkluotą vyrą, grasinusį panaudoti padegamąją bombą šalies šiaurėje esančiame Hamburge, likus kelioms valandoms iki „Euro 2024“ futbolo turnyro rungtynių. Policijos pareigūnai pradėjo šaudyti, kai vyras atsisakė padėti kirvį, ir pataikė jam į koją, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa, remdamasi Hamburgo policija.

Vokietijos ekonomika pastaruoju metu patiria sunkumų, nes jos augimui kenkia silpna paklausa ir ganėtinai didelės išlaidos energetikai. Tačiau prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi demografinė krizė visgi išlieka didžiausias Vokietijos iššūkis. Kol kas poveikis nėra toks stiprus, tačiau, kaip ataskaitoje įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), gyventojų senėjimas po kelerių metų gali sukelti rimtų pasekmių visai Europai.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Vokietijos federalinė policija užfiksavo 2 215 migrantų, neteisėtai atvykusių vadinamuoju „Baltarusijos maršrutu“. Šie žmonės buvo sustabdyti prie Vokietijos sienų su Lenkija ir Čekija. Per minėtą laikotarpį jų skaičius tolydžio didėjo: sausį buvo sulaikyti 26 asmenys, vasarį – 25, o kovą šis skaičius išaugo iki 412. Balandį neteisėtų migrantų skaičius siekė jau 861, o gegužę – 891. Tačiau migracijos srautas vis dar menkesnis nei praėjusiais metais.

Vokietijos pareigūnai įtaria, kad 9-metę ukrainietę Valeriją galėjo nužudyti du jos mamos pažįstami. Tai pranešė leidinys „Bild“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pirmasis įtariamasis – buvęs nužudytos mergaitės motinos Nadijos draugas, Moldovos pilietis, kuris šiuo metu gali būti Čekijoje. Šios šalies policija jau paskelbė jo paiešką. Kitas ieškomas vyras – šeimos kaimynas ukrainietis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

Miške Vokietijoje rastas birželio 3-iąją pakeliui į mokyklą dingusios devynmetės ukrainietės Valerijos kūnas. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė Saksonijos žemės, kurioje įvyko tragedija, policijos atstovai, rašo „Ukrinform“. „Valerija tapo nusikaltimo auka. Mes tiriame nužudymo bylą“, – sakė policijos vadovas Carstenas Kämpfas. „Visas šias dienas tikėjomės, kad rasime Valeriją gyvą, kad tai galėjo būti pagrobimas... Paieška vyko iki birželio 11 d. 14 val. 30 min.

Rusai raketomis smogė Kryvyj Rihui, rašo UNIAN. Apie tai pranešė šalies vadovas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, žuvo bent devyni žmonės, dar mažiausiai 29 buvo sužeisti. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Budanovas įvertino padėtį fronte: „Armagedono nebus“ Padėtis Ukrainos fronte yra sudėtinga, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN. Vis dėlto, anot jo, „Armagedono nebus“. „Manau, kad tai (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar vyksta.

Pirmadienį Frankfurte ant Maino upės kranto per išpuolį peiliu buvo sunkiai sužeista 41-erių ukrainietė, rašo „Frankfurter Allgemeine“. Išpuolis įvyko apie 14 val. Vokietijoje užpulta ukrainietė Išpuolio metu moteris sėdėjo ant suoliuko parke, kai prie jos iš nugaros priėjo 19-metis Afganistano pilietis, sugriebė ją už peties ir kelis kartus dūrė peiliu į galvą ir kaklą. Pasak policijos, nusikaltėlis ir auka nebuvo pažįstami. Institucijų teigimu, moteris yra ukrainietė.

Vokietijoje jau aštuonias dienas ieškoma devynerių metų ukrainietės Valerijos, kuri išėjo į mokyklą, bet joje taip ir nepasirodė. Paieškose dalyvauja 300 policijos pareigūnų, tačiau kol kas dingusio vaiko pėdsakų neaptikta. Tai antradienį pranešė Vokietijos leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN. Pasak leidinio, šiuo metu Diobelne (Saksonija) šimtai policijos pareigūnų šukuoja vakarinę miesto dalį. Paieškoms pasitelkti kinologai, narai, gelbėtojai ir sraigtasparnis.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sąrašo rinkimuose į Europos Parlamentą pagrindinis kandidatas dėl virtinės skandalų bus pašalintas iš jos delegacijos Europos Sąjungos įstatymų leidžiamojoje institucijoje, pirmadienį pranešė partija. Maximilianas Krahas kaltinamas įtartinais ryšiais su Rusija ir Kinija, o jo komentarai, kuriais jis menkino nacių SS nusikaltimus, taip pat paskatino AfD pašalinti jį iš kraštutinių dešiniųjų frakcijos EP.

Vokietija neplanuoja daryti spaudimo pabėgėliams ukrainiečiams, kad jie grįžtų namo. Jie patys gali nuspręsti, kada važiuoti atgal į Ukrainą. Tai pareiškė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze, praneša leidinys „Spiegel“. „Sprendimą, ar jie nori grįžti į tėvynę ir kada, turi priimti pas mus prieglobstį radę ukrainiečiai. Vokietija nedaro jokio spaudimo ir nemoka jokių premijų už grįžimą“, – sakė ministrė. Kartu S. Schulze pažymėjo, kad Ukrainoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, pirmadienį apsilankęs vienų Antrojo pasaulinio karo žudynių vietoje Prancūzijoje, perspėjo dėl nacionalizmo pavojaus. Jis pasisakė kitą dieną po rinkimų į Europos Parlamentą, per kuriuos didelių pergalių pasiekė kraštutiniai dešinieji. „Kitą dieną po Europos rinkimų dera pasakyti: niekada nepamirškime, kokią žalą Europai padarė nacionalizmas ir neapykanta.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

Vokietija neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir nerengs pirmalaikių rinkimų, nepaisant to, kad valdančioji koalicija ES rinkimuose prastai pasirodė, pirmadienį pareiškė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai. „Įprastinė rinkimų data yra kitų metų ruduo. Tai ir planuojame padaryti“, – vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Steffenas Hebestreitas.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politikas Maximilianas Krahas, kuriam buvo uždrausta dalyvauti jo partijos ES rinkimų kampanijoje po prieštaringų pareiškimų apie Vokietijos nacistinę praeitį, negaus vietos Europos Parlamente, pirmadienį nusprendė jo partijos atstovai.

Vokietijoje svarstoma galimybė įrengti rūsius, kuriuose civiliai galėtų slėptis jei įvyktų ataka prieš šalį. Portalas „Der Spiegel“ taip pat pridūrė, kad šalies vyriausybės pareigūnai parengė rekomendacijas, kaip apsaugoti gyventojus galimo karo atveju. Vokietijos žiniasklaida skelbė, jog susirūpinimas dėl saugumo išaugo tiek, kad jog ore tvyrantis nerimas paskatino šalies vietos tarybas paraginti vyriausybę atnaujinti senus bunkerius.

Vokietijoje rinkimuose į Europos Parlamentą pirmauja konservatoriai, antrą vietą turėtų užimti kraštutiniai dešinieji, o kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai lieka treti, rodo sekmadienį paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai. Krikščionių demokratų CDU ir CSU gali surinkti 30 proc. balsų, kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – apie 16 proc. balsų, o Socialdemokratų partija (SPD) atsilieka su 14 proc. balsų, rodo visuomeninių televizijų ARD ir ZDF apklausos.

Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje siūloma skirti Užsienio reikalų ministerijos (URM) Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorių Giedrių Puodžiūną. Ketvirtadienį registruotame Vyriausybės nutarimo projekte numatoma, kad diplomatas pradėtų eiti pareigas nuo šių metų rugpjūčio 12 d. G. Puodžiūnas atstovybėje pakeistų Ramūną Misiulį.

Vokietija nepritaria, kad naujas NATO projektas, kuriuo siekiama paremti Ukrainą, vadintųsi „misija“, nes būgštauja, jog tai galėtų pasiųsti neteisingą signalą Rusijai. Tokia Vokietijos pozicija kelia sąjungininkių susierzinimą, teigia šaltiniai.

„Tai paprastai įvyksta tik kartą per šimtmetį“, – pasakoja lietuvis, gyvenantis Pietų Vokietijoje, kur šiuo metu šalį siaubia didžiuliai potvyniai. Lietuvis pasakoja, kad gyventojai, ypač ūkininkai, patyrė didžiulių nuostolių, o situacija – vis dar kritinė, be to, prognozuojama, kad artimiausiu metu vis dar numatomos liūtys.