vokietija

Vokietijos prokurorai penktadienį pranešė, kad buvo sulaikytas 27 metų siras, kuris, kaip įtariama, planavo islamistų motyvuotą išpuolį prieš šalies karius naudojant mačetes.

Kitąmet į Lietuvą atvyksiantys Vokietijos brigados kariai laikinai tarnaus Rokantiškėse bei Nemenčinėje, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tuo metu gyvens kariai Vilniuje – nuomojamuose būstuose, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija. „Kol Rūdninkuose bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra, ruošiame laikinus sprendimus pirmiesiems kitais metais atvykstantiems brigados elementams, – žurnalistams Berlyne sakė ministras.

Lietuvos ir Vokietijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį gynybos srityje. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuris žymi dar vieną svarbų žingsnį praktiniam šio dvišalio projekto įgyvendinimui.

Visoje Vokietijoje sutriko atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos, o dėl problemos atsakingas IT paslaugų teikėjas. Nuo ankstyvo ryto sutrikdę mokėjimai debeto ir kredito kortelėmis, nors bankomatai veikia normaliai. Remiantis turimomis žiniomis, kibernetinės atakos galimybę galima atmesti, sakė Vokietijos bankininkystės sektoriaus komiteto (asociacijos) atstovas spaudai.

Vokietija trečiadienį atrėmė kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo teiginius apie šalies energetikos tinklus ir išjuokė jo nepagrįstą teiginį, kad imigrantai valgo amerikiečių naminius gyvūnus. Antradienį vykusių debatų su varžove demokrate Kamala Harris pabaigoje D. Trumpas ėmė kritikuoti, jo teigimu, jos atsisakymą naudoti hidraulinio uolienų ardymo technologijas ir iškastinį kurą.

Dresdene Vokietijos rytuose anksti trečiadienį iš dalies sugriuvo tiltas, bet žmonės nenukentėjo, pranešė gelbėjimo tarnybos. Karolos tilto, jungiančio istorinį Dresdeno senamiestį su kitomis miesto dalimis, maždaug 100 m ilgio atkarpa įkrito į Elbės upę, pranešė miesto ugniagesių komanda. Tilto rajonas buvo uždarytas, laivyba upe negalima, pranešė Dresdeno policija socialiniame tinkle „X“. Gyventojai raginami laikytis atokiau.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį nepriimtinu pavadino kaimyninės Vokietijos sprendimą sugriežtinti sienų kontrolę siekiant pažaboti nelegalią migraciją. „Artimiausiomis valandomis kreipsimės į kitas šalis, kurias paveikė Berlyno sprendimai, dėl skubių konsultacijų (...) Tokie veiksmai Lenkijos požiūriu yra nepriimtini“, – sakė jis per televizijos transliuotą renginį Varšuvoje.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra pirmadienį perspėjo dėl su Rusijos karine žvalgyba susijusios kibernetinės grupuotės, jos teigimu, vykdančios atakas Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse. „Kibernetinės atakos naudojamos šnipinėjimui ir sabotažui“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ agentūros BfV paskelbtame pareiškime. „Panašu, kad nuo 2022 metų pradžios pagrindinis šio veikėjo tikslas yra šnipinėti ir trukdyti teikti pagalbą Ukrainai“, – priduriama jame.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser nurodė atnaujinti pasų kontrolę palei visas Vokietijos sausumos sienas, taip siekiant smarkiai sumažinti į šalį be vizų atvykstančių žmonių skaičių, pirmadienį vyriausybės šaltiniai pranešė agentūrai dpa. Pasak šaltinių, pasienio kontrolė įsigalios rugsėjo 16 dieną ir iš pradžių turėtų būti vykdoma šešis mėnesius. Pasak dpa šaltinių, N. Faeser apie šiuos planus informavo Europos Komisiją.

Austrijos policija pranešė, kad 18-metis šaulys, kuris ketvirtadienį pradėjo šaudyti netoli Izraelio konsulato Miunchene, įtariamas religiniu radikalizmu ir kad anksčiau jo atžvilgiu vyko tyrimas dėl ryšių su terorizmu. Policija pareiškime nurodė, kad įtariamasis pareigūnams buvo žinomas nuo 2023 metų vasario, kai sužeidė kelis bendramokslius, ir pridūrė, kad jis taip pat buvo įtariamas praeityje religiškai radikalizavęsis ir dalyvavęs vienos teroristinės organizacijos veikloje.

Vokietijos policijai ketvirtadienį nušovus prie Izraelio konsulato Miunchene šaudžiusį vyrą, šalies kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad „antisemitizmui ir islamizmui čia [Vokietijoje] nėra vietos“. „Greita gelbėjimo tarnybų reakcija Miunchene galbūt užkirto kelią kažkam baisaus, kas priešingu atveju šiandien galėjo įvykti“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. Bavarijos vidaus reikalų ministras anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad Vokietijos policija nukovė asmenį, pradėjusį šaudyti į pare...

Vokietijos policija ketvirtadienį pareiškė mananti, kad vyras, kuris paleido ugnį netoli Izraelio konsulato Miunchene, planavo „teroristinę ataką“. „Manoma, kad tai yra teroristinė ataka, susijusi su Izraelio valstybės generaliniu konsulatu“, – bendrame pareiškime nurodė Bavarijos žemės policija ir prokurorai. Kiek anksčiau skelbta, kad užpuolikui ketvirtadienį pradėjus šaudyti į Vokietijos policininkus, pareigūnai jį nušovė netoli Miuncheno nacių laikų dokumentų centro ir Izraelio konsulato.

Vokietijos automobilių prekės ženklas „Volkswagen“ pirmą kartą bendrovės istorijoje ketina uždaryti savo šalyje dvi automobilių gamyklas. Nepopuliarius sprendimus vadovybė priima dėl stiprios Kinijos konkurencijos. Ekspertai perspėja, kad, jei „Volkswagen“ nepasitemps, netrukus galima bus kalbėti ir apie visišką kompanijos uždarymą.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pareiškė esantis pasibaisėjęs įvykiais Miunchene, kur ketvirtadienį netoli Izraelio konsulato ir nacių istorijos dokumentavimo centro šaulys nusitaikė į policijos pareigūnus.  I. Herzogas incidentą pavadino teroro išpuoliu. „Ką tik kalbėjausi su Vokietijos prezidentu, savo brangiu draugu Franku-Walteriu Steinmeieriu.

Vokietijos policija pranešė ketvirtadienį Miuncheno centre prie nacių laikų dokumentų centro ir Izraelio konsulato šovusi ir sužeidusi įtariamąjį, aptvėrusi teritoriją. Miuncheno policija socialinės žiniasklaidos platformoje X parašė, kad „policijos pareigūnai pamatė asmenį, kuris, atrodo, nešėsi šaunamąjį ginklą.

Vokietijos kariuomenė trečiadienį savo teritorijoje pradėjo naudoti pirmąją oro erdvės gynybos sistemą „Iris-T“. Kelias tokias sistemas šalis yra nusiuntusi karo draskomai Ukrainai – Rusijos dronams ir raketoms perimti. Kancleris Olafas Scholzas sakė, kad ši sistema „žemė-oras“ yra Vokietijos ir Europos gynybos stiprinimo dalis. Stiprinimas buvo pradėtas po to, kai 2022 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.

Užsakymų Vokietijos gamykloms liepą daugėjo antrą mėnesį iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys – rezultatas nustebino analitikus, kurie pranašavo sumažėjimą. Nauji užsakymai, atidžiai stebimi kaip būsimo verslo aktyvumo rodiklis, liepą per mėnesį augo 2,9 proc., po šuolio 4,6 proc. birželį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“. Analitikai prognozavo kritimą vidutiniškai 1,5 procento.

Lietuvos ir Vokietijos vyriausybės pasirašys dvišalę bendradarbiavimo sutartį dėl gynybos, kuria ketinama detaliau apibrėžti į šalį perkeliamos brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teisinė statusą. Trečiadienį Vyriausybė nutarė kreiptis į prezidentą, prašant suteikti įgaliojimus pasirašyti susitarimą su Vokietija krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui bei užsienio reikalų viceministrui Jonui Survilai.

Vokietijos prokurorai kaltina vyrą ir žmoną nužudžius laikinai šalyje gyvenusią jauną ukrainietę ir jos motiną, siekiant pagrobti moters kūdikį.  Manheimo prokuratūra pateikė kaltinimus vokiečių porai – 44 metų moteriai ir 43 metų vyrui. Pasak prokuratūros, jie suplanavo ir įvykdė ką tik pagimdžiusios 27 metų ukrainietės ir jos motinos nužudymą, kad pagrobti kūdikį, skelbia FAZ.

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus, jog partnerius Berlyne pasiekė signalai dėl vis didesnį populiarumą įgyjančios antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Remigijaus Žemaitaičio partijos „Nemuno aušra“, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermann susilaiko nuo komentarų apie Lietuvos vidaus politiką. Visgi, diplomatas pabrėžia, kad Berlynas yra susirūpinęs dėl Vokietijoje ir visoje Europoje bei pasaulyje stiprėjančių antisemitinių nuostatų.

Vokietijos Manheimo miesto prokuratūra pateikė kaltinimus sutuoktinių porai, įtariamai dviejų ukrainiečių nužudymu ir vaiko pagrobimu. Tai pranešama žinybos svetainėje, rašo „Ukrinform“. „Baigusi didelės apimties tyrimą, Manheimo prokuratūra pateikė 44 metų moteriai ir 43 metų vyrui kaltinimus... pagal įtarimą dėl dviejų epizodų, susijusių su nužudymu, ir vieno epizodo, susijusio su nepilnamečio vaiko pagrobimu“, – sakoma pranešime spaudai.

Rytų Vokietijos Saksonijos žemės policija tiria, ar per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus nebuvo suklastoti paštu pateikti balsavimo biuleteniai.

Žinoma Vokietijos kairiųjų politikė ketvirtadienį per rinkimų kampanijos renginį rytiniame Erfurto mieste, prieš sekmadienį vyksiančius regioninius rinkimus, buvo aptaškyta raudonu skysčiu, tikriausiai dažais. Naujojo aljanso BSW įkūrėja Sahra Wagenknecht, pasak Vokietijos naujienų agentūros dpa, buvo aptaškyta negausiai, bet po incidento trumpam paliko sceną. Saugumo pajėgos iš karto pargriovė tai padariusį vyrą ant žemės, uždėjo jam antrankius ir išsivedė.

Vokietijoje nugriaudėjo sprogimas vienoje iš sprogmenų gamyklų. Incidentas įvyko Troisdorfe (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje), du darbuotojai buvo sunkiai sužeisti. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo sraigtasparniai, policija ir ugniagesiai. Kol kas tiksliai nežinoma, kaip įvyko sprogimas. Pirminiais duomenimis, tai buvo nelaimingas atsitikimas bendrovės „Diehl Defence“ patalpose.

Nedarbo lygis Vokietijoje, pakoreguotas dėl sezoniškumo, rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, kaip ir prognozuota rinkose, nepakito ir tebesudarė 6 proc. bei tebebuvo aukščiausias per daugiau kaip trejus metus, parodė federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbti duomenys. Bedarbių skaičius padidėjo 2 tūkst. iki 2,801 mln. ir prieaugis buvo gerokai mažesnis už prognozuotus 16 tūkst. žmonių. Rugpjūtį šalyje buvo 699 tūkst. laisvų darbo vietų – 72 tūkst.

Vokietija pranešė, kad penktadienį įvykdė pirmą afganistaniečių deportaciją į jų gimtąją šalį nuo 2021 metų rugpjūčio, kai valdžią ten perėmė Talibanas. Toks žingsnis žengtas Berlynui susiduriant su spaudimu griežtai kovoti su migracija. „Tai buvo Afganistano piliečiai, visi jie buvo nuteisti nusikaltėliai, kurie neturėjo teisės likti Vokietijoje ir kurių atžvilgiu buvo išduoti įsakymai deportuoti“, – sakoma vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pareiškime. Prieš pat 7 val.

Naujos populistinės Vokietijos partijos „Sahra Wagenknecht Alliance“ (BSW) lyderė ketvirtadienį trumpam turėjo palikti sceną, kai buvo apipilta dažais per rinkimų kampanijos mitingą Tiuringijos žemėje šalies rytuose. Kairiųjų pažiūrų politikė Sahra Wagenknecht, BSW partijos įkūrėja, nesunkiai nukentėjo nuo dažų ir netrukus po incidento vėl pasirodė savo šalininkams, sakė Erfurte buvęs DPA fotografas. Įtariamasis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser ketvirtadienį pranešė, kad vyriausybė sugriežtins peilių kontrolę ir apribos kai kuriems nelegaliems migrantams teikiamą paramą po įtariamo islamisto įvykdyto išpuolio.

Gokietija ir jos ES partnerės padės Ukrainai iki prasidedant žiemai sustiprinti šalies oro gynybą, rugpjūčio 29 d. Briuselyje vykstančiame neformaliame ES užsienio reikalų tarybos posėdyje pasakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovė pastebėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykdo „Šaltąjį karą“, kad žmonės jaustų neviltį ir kęstų šaltį. Būtent tam ir reikia užkirsti kelią.

Policija Reklinghauzeno mieste Vokietijos vakaruose nušovė įtariamą peiliu ginkluotą užpuoliką. Tai trečiadienio vakarą pranešė netoliese esančio Dortmundo pareigūnai. Preliminariais duomenimis, 33 metų vyras vakare siautėjo daugiabutyje, informavo policija. Liudininkai pasakojo matę jį nešiojant peilį. Pareigūnams atvykus į incidento vietą, susidarė grėsminga situacija ir „dėl to prieš 33 metų vyrą buvo panaudotas šaunamasis ginklas“, sakoma pranešime.

Lietuvoje viešintis Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Haraldas Gante ketvirtadienį lankysis Generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia jis stebės Vokietijos Padidinto budrumo brigados 21-osios brigados pratybų „Grand Eagle-2/24“ pristatymą. Rugpjūčio 19 dieną prasidėjusios ir iki rugsėjo 8 dienos truksiančios pratybos yra tęstinis mokymo ciklo etapas.

Aiškėja daugiau detalių apie tai, kaip planuojama mokyti nuo rugsėjo į sostinės darželį-mokyklą „Dainorėliai“ pradėsiančius eiti Vokietijos brigados karių vaikus. Anot Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, Vokietijos karių vaikai bus ugdomi pagal lietuviškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Lietuvoje trečiadienį viešintis Vokietijos sausumos pajėgų vadas Haraldas Gante teigia, kad infrastruktūra vokiečių karių brigadai ruošiama sklandžiai, o apie atsarginį planą būtų svarstoma, jeigu pagrindinis planas nesuveiks. Vokietijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Vilnius informavo Berlyną, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią.

Vilniaus savivaldybės tarybai nusprendus, kad sostinės darželyje-mokykloje „Dainorėliai“ galės ugdytis iki 20 Vokietijos brigados karių vaikų, įstaigoje pradėti pasiruošimo darbai. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, siekiama, kad darželyje brigados karių vaikams būtų užtikrintos kuo geriausios sąlygos, todėl atliekami jo remonto darbai. Darželyje jau išdažytos sienos ir pakeistos lubos, taip pat baigiama klijuoti grindų danga.

Keiras Starmeris trečiadienį atvyksta į Vokietiją, kur pirmą kartą lankysis kaip Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, praėjus septynioms savaitėms nuo to laiko, kai jis pradėjo eiti savo pareigas. Kancleris Olafas Scholzas trečiadienio rytą Vokietijos sostinėje prie kanceliarijos priims Didžiosios Britanijos leiboristų partijos vadovą K. Starmerį su karine pagarba.

Vokietijoje nužudyti trys žmonės, aštuoni sužeisti, keturi jų sunkiai. Siro imigranto išpuolį peiliu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pavadino teroro ataka ir žada griežtinti ne tik ginklų įstatymus, bet ir kovoti su nelegalais. Vokietijos kraštutiniai dešinieji mieste, kuriame įvykdytas išpuolis, jau surengė protestą prieš migrantus. Tiesa, protestuotojai sulaukė atsako – kontrprotesto, šio aktyvistai skelbiasi kovojantys prieš fašižmą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pažadėjo sugriežtinti Vokietijos įstatymus dėl ginklų ir kovoti su nelegalia imigracija po to, kai per išpuolį peiliu Zolingene nudurti trys žmonės ir dar aštuoni sužeisti. Įtariamasis yra 26-erių siras.

Vokietijos dronų variklių gamintoja „Red Arrow technologies“ steigiasi Vilniuje. Registrų centro duomenimis, įmonė Lietuvoje įkurta rugpjūčio 22 dieną, jai vadovauja „Red Arrow technologies“ generalinis direktorius Finnas von Westernhagenas.  „(Lietuvoje įsteigta – BNS) bendrovė specializuojasi dronų variklių kūrime, gamyboje ir pardavime“, – nurodoma įmonės steigimo akte. Vokietijos bendrovė savo svetainėje nurodo gaminanti variklius įvairios paskirties orlaiviams.

Paaiškėjo, kad Vokietijos Zolingeno mieste tris žmones peiliu nudūrė ir dar aštuonis sužalojo 26-erių siras, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“. Iš viso policijos rankose – trys su išpuoliu susiję asmenys. Užpuolikas pareigūnams pasidavė pats. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Vokiečių pareigūnai vykdo reidą Zolingeno mieste įsikūrusiame pabėgėlių centre.

Kartu su amerikiečių žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, Kevinas Likas yra vienas iš 16 žmonių, kuriuos Rusija paleido rugpjūčio 1 d. apsikeitusi kaliniais su JAV ir kitomis Vakarų šalimis. 19-metis, turintis dvigubą Rusijos ir Vokietijos pilietybę, buvo suimtas praėjusiais metais, kai dar mokėsi mokykloje. Taip jis tapo jauniausiu asmeniu šiuolaikinėje Rusijos istorijoje, nuteistu už valstybės išdavystę. Kai Keviną suėmė, jam buvo tik 17 metų.

Vokietijos Zolingene per miesto šventę peiliu ginkluotas asmuo nužudė tris žmones ir dar aštuonis sužalojo. Chaosą ir paniką pasėjęs užpuolikas paspruko. Jo iki šiol ieško policija.  Pareigūnai sulaikė penkiolikmetį, susijusį su incidentu. Jis žinojo apie ataką, tačiau niekam nepranešė. Penktadienio vakarą pagrindinėje miesto aikštėje buvo daugybė žmonių. Čia vyko koncertas, skirtas Zolingeno 650-ies metų jubiliejui. Dabar – mirtina tyla.

Kariuomenės bazės tvorose paslaptingai rastos išpjautos skylės. Įtariamas sąmokslas nužudyti geriausią Vokietijos ginklų gamintoją. Aukšto rango „Luftwaffe“ (red. – Vokietijos ginkluotosios karinės oro pajėgos) telefoninių pokalbių pasiklausymas. Tai ne siužetai, paimti iš septintojo dešimtmečio šnipų romanų, o tikri šių metų įvykiai Vokietijoje. Vykstant karui tarp Rusijos ir Ukrainos, baiminamasi, kad Europa pasinėrė į naują Šaltąjį karą.

Penktadienį Vokietijoje, per miesto šventę vakariniame Zolingeno mieste, siautėjo užpuolikas su peiliu. Jis nužudė tris žmones ir dar penkis sunkiai sužeidė. Vokietijos policija, tirdama šalį sukrėtusį išpuolį, šeštadienį sulaikė vieną asmenį. Diuseldorfo miesto policija pranešė, kad tikrina, ar sulaikytas asmuo yra susijęs su nusikaltimu. Nurodoma, kad incidentas įvyko penktadienį apie 21 val. 40 min. vietos (22 val. 40 min. Lietuvos) laiku.

Kiti nacionaliniai rinkimai Vokietijoje vyks 2025 metų rugsėjo 28 dieną, penktadienį pranešė prezidento biuras. Kancleris Olafas Scholzas sako, kad sieks antros kadencijos, tačiau jo partijos ir kitų dviejų koalicijos partnerių populiarumas smarkiai sumažėjo dėl nuolatinių vidaus kovų. Prezidento Franko-Walterio Steinmeierio biuras pranešė, kad valstybės vadovas pritarė vyriausybės rekomendacijai ir oficialiai nustatė Bundestago, žemųjų parlamento rūmų, rinkimų datą.

Nepaisant Vokietijos planų mažinti karinę pagalbą Ukrainai kitąmet, prezidentas Gitanas Nausėdą Berlyną vadina patikimu partneriu. „Manau, kad faktai nemeluoja, Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos rėmėja karinės pagalbos požiūriu. Vokietija yra didžiausia Lietuvos rėmėja, ypač jei kalbame apie karinį ir ekonominį bendradarbiavimą“, – Pasvalyje penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovas, paklaustas, kaip vertina Berlyno planus 2025 metais perpus sumažinti biudžetą, skirtą remti Kyjivą.

NATO padidino savo Heilenkircheno oro bazės Vokietijoje saugumo lygį iki aukščiausio – antrojo lygio (dar vadinamo „Charlie“), skelbia vokiečių leidinys „Spiegel“. Oro pajėgų bazės atstovas sakė, kad visi darbuotojai, kurių nereikia misijai, atsargumo sumetimais buvo išsiųsti namo.  Šio nerimo pagrindas – žvalgybos informacija, rodanti galimą grėsmę.

Iranas sostinėje Teherane antradienį uždarė vokiečių kalbos institutą, o Berlynas tai pasmerkė, Vokietijos užsienio reikalų ministerijai pareiškus, kad iškvies Irano ambasadorių. Vokiečių kalbos institutas Teherane uždarytas praėjus beveik mėnesiui po to, kai Vokietija uždraudė vieną religinį centrą dėl jo įtariamų ryšių su Iranu.

Vokietijos Federalinis Teisingumo Teismas antradienį paliko galioti nuosprendį 99 metų buvusiai Štuthofo koncentracijos stovyklos sekretorei už bendrininkavimą nuo 1943 metų birželio iki 1945 metų balandžio mėnesio masiškai nužudant daugiau kaip 10 000 žmonių. Rytų Vokietijos Leipcigo mieste posėdžiavęs teismas atmetė apeliaciją dėl nuosprendžio, kurį 2022 metų gruodį paskelbė šiauriau Hamburgo esančio Icehojės miesto regioninis teismas.

Vokietijos vyriausybės atstovas pirmadienį paneigė, kad šalis planuoja mažinti karinę pagalbą Ukrainai, nepaisant planų 2025 metais perpus sumažinti Kyjivui skiriamą biudžetą.