Vladas Jurkevičius

Ką tik baigėsi jau 46-asis Dakaras, kuris buvo jau penktasis, rengiamas Saudo Arabijoje. Dalyviai įveikė daugiau nei 4700 kilometrų greičio ruožų ir beveik 8000 kilometrų bendrai – nuo senovės AlUlos miesto iki Raudonosios jūros krantų, kertant Tuščiojo ketvirčio kopų vandenyną. „iGo2Dakar“ trumpai apžvelgia svarbiausius šio Dakaro ralio pasiekimus ir rezultatus. Motociklai Pagrindiniai 2024 m. nugalėtojai kiekvienas savaip pasinaudojo komandomis, galinčiomis prisidėti prie sėkmės.

Patekti „į teliką“ Dakare galima keletu būdų: diktuoti greičio madas lekiant trasoje, atvažiuoti į maratono startą jau turint solidžią trofėjų kolekciją, būti gimusiam garsenybių šeimoje, patekti į šiurpią avariją ar iškrėsti kokią nors nesąmonę. Aplink naktimis kovines mašinas reanimuojančius mechanikus paprastai niekas su filmavimo kameromis nesisukinėja, nors čia dramų vyksta ne ką mažiau.

Vladas Jurkevičius su Dakaro patirties jau turėjusiu Aisvydu Paliukėnu užbaigė pirmą savo Dakaro ralį. Benedikto Vanago komandoje važiavęs ir „Toyota Hilux“ vairavęs V. Jurkevičius su bėdomis susidūrė septintajame, devintajame ir vienuoliktajame greičio ruožuose.

Optimistiškai šių metų Dakaro ralį pradėjęs Vlado Jurkevičiaus ir Aisvydo Paliukėno ekipažas, maratonui įpusėjus, vis dažniau susidurdavo su mažesniais ar didesniais „Toyota Hilux“ gedimais. Ekipažo nariai pradėjo juokauti, jog lenktynėms paruošta „Toyota“ trasoje sklandžiai veikia kas antrą dieną, tačiau jų vairuojamas bolidas šiandien šį teiginį tik dar kartą patvirtino.

Matant šalia AlUlos žemėlapio išraižytą kilpą, startuojant ir finišuojant bivake, kur visi buvo susirinkę mažiau nei prieš dvi savaites, buvo aišku, kad šis pasivažinėjimas bus pašėlęs. Greičio ruožas driekėsi 371 kilometrą smėlėtu reljefu, kuriame reikėjo greičio tiek trasoje, tiek ir už jos ribų. Kartais per uolėtas vietas ir beveik visada su niuansais, kuriuos reikia iššifruoti kelio knygoje.

2024-ųjų Dakaro ralyje debiutavusio Vlado Jurkevičiaus kelionė galėtų priminti amerikietiškus kalnelius, mat kiekvienas greičio ruožas lenktynininką priverčia susidurti su skirtingais iššūkiais. Vakarykštis Dakaro ralio etapas V. Jurkevičiui ir A. Paliukėnui baigėsi nuvažiavus vos 20 kilometrų.

Trečiadienį, sausio 17-ąją, prasidėjus Dakaro ralio dešimtajam etapui ir lenktynėse likus dar dviems etapams, sudėtingiausios pasaulyje ralio varžybos išsuko į finišo tiesiąją. Šios dienos lenktynės „TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ įgulai buvo itin sėkmingos – 371 km greičio ruožą Benediktas Vanagas ir estas Kuldaras Sikkas įveikė per 3 val. 25 min. 31 sek. ir nuo etapo nugalėtojo Guerlaino Chicherito atsiliko kiek daugiau nei 6 min.

Dakaro ralio organizatoriai pabrėžtinai tvirtino, jog antroje maratono pusėje dalyviai niekada neturės įveikti dviejų panašių etapų, tačiau tai nereiškia, jog trečiadienį paruošta trasa aplink Alulos regiono uolas buvo it pasivaikščiojimas parke. Dešimtasis etapas buvo it sudėtingas kliūčių ruožas, kuris sumaniausiems dalyviams suteikė galimybę pasinaudoti varžovų klaidomis. Šį kartą, didžiąją dalį greičio ruožo sudarė žvyrkeliai – 77 proc. 14 proc. greičio ruožo sudarė smėlis ir 9 proc.

Devintasis Dakaro greičio ruožas Benedikto Vanago ir esto Kuldaro Sikko ekipažui buvo įdomus, tačiau ne toks sėkmingas, kokio tikėjosi duetas. Nors ir stabiliai, 436 km ilgio trasą jie įveikė per 4 val. 46 min. 58 sek. ir nuo lenktynių lyderio Sebastiano Loeb atsiliko beveik pusvalandžiu. „TOYOTA GAZOO Racing Baltics“ įgula preliminariai finišavo 22-a ir toliau išlaiko 10-tą poziciją bendroje įskaitoje.