virusas

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 19 tūkst. 122 žmonės, antrą – 6192, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 528 tūkst. 668 asmenų, abiem – 199 tūkst. 314. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 45,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 57,2 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 35 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 797 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1168 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9957 molekuliniai (PGR) ir 7406 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 483,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 230 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena savivaldybėms ir skiepijančioms įstaigoms, kad skiepijant vakcina nuo koronaviruso „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) rekomenduojama daryti 12 savaičių pertrauką tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Tačiau, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, antrą dozę leidžiama skirti ir anksčiau, gamintojo nustatytu 4–12 savaičių intervalu.

Latvija susisieks su Danija ir aiškinsis, ar gali gauti šios šalies nepanaudotas „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 dozes, trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė latvių sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas. Danija trečiadienį paskelbė, kad apskritai nebenaudos „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, ir taps pirmąja tai padariusia Europos valstybe.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Vyriausybės siūlymai. Vyriausybė apsvarstė galimus tolesnius atlaisvinimus, dėl jų žadama apsispręsti ketvirtadienį, jie įsigaliotų etapais per dvi savaites. Svarbiausi siūlymai: * Galimybių pasas, suteikiantis daugiau laisvių turintiems imunitetą. Diskutuojama, ar į jį įtraukti ir neigiamą testo rezultatą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje ir paaiškino, kas kelia didžiausią susirūpinimą. „Kaip ir geresnių pavasario orų, taip ir palankesnių epidemiologinių tendencijų, panašu, teks palaukti. Tą rodo ir praėjusios savaitės Vilniaus epidemiologinės diagnostikos duomenys. Trumpai apie praėjusią savaitę Kuo verta pasidžiaugti? Praėjusią savaitę mažiau atvejų epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose.

Mobili programėlė „Korona Stop“, skirta nustatyti rizikingiems kontaktams su užsikrėtusiais koronavirusu, nebuvo geriausias sprendimas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tai jis sakė paklaustas, ar programėlė pasiteisino ir ar ją planuojama naudoti kuriant vadinamąjį galimybių pasą.  „Manau, kad su ta programėle nebuvo geriausias mūsų sprendinys.

Vyriausybei patarančių ekspertų grupės narys Paulius Skruibis sukritikavo Vyriausybės veiksmus dėl karantino laisvinimo.  Pasak P. Skruibio, šiuo metu duotas pažadas, kad prekybos centrai, sporto klubai, lauko kavinės, kino teatrai vėl galės atnaujinti savo veiklą, tačiau didžioji dalis moksleivių ir toliau mokysis nuotoliniu būdu.  „O tuo metu didžioji dalis mokinių, net ir pradinukų „juodose savivaldybėse“, lieka nuotolyje.

Prailginus skiepijimo pertrauką „Pfizer“ vakcina tarp pirmosios ir antrosios dozių iki aštuonių savaičių, iki liepos būtų galima paskiepyti beveik 1,5 mln. gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja „Comirnaty“ vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių (...). Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln.

Kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai lėšų trūksta viskam: vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams, medikų algoms – iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, sako Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.  Pasak jos, šią sumą ketinama numatyti gegužę-birželį peržiūrint valstybės biudžetą.

Lietuvoje pirmąją skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 508 tūkst. 983 gyventojai, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Abiem dozėmis šalyje paskiepyti 193 tūkst. 7 žmonės. Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 437 žmonės, antrą – 2714. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 44,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 55,6 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 33,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 792 tūkst.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 458 molekuliniai (PGR) ir 7223 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 471,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Grupė opozicijos atstovų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti draudimą grįžti į Lietuvą esant teigiamam koronaviruso testui, pranešė valstiečių frakcija. „Konstitucija labai aiškiai pasako, kad Lietuvos piliečiui negali būti draudžiama grįžti į Tėvynę.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 453. * Svarstoma ateityje ilginti laiką tarp „Pfizer“ vakcinos dozių.

Šalčininkuose pradėtas įmonių darbuotojų skiepijimas nuo COVID-19 išjudins ir senjorų vakcinavimą, teigia šios savivaldybės administracijos direktorius. „Kalbant su savo senjorais po tris-keturis kartus, tai jie labiau bijo skiepo nei ligos. Apie koronavirusą kažką girdėjo, kad jis kažkur toli, jų  kaimuose niekas nesirgo, nemirė. Jie atideda tą procesą: ateis pavasaris, atvažiuos vaikai, anūkai iš miesto ir tada bus skiepas“, – antradienį lrt sakė Josifas Rybakas.

Bendrovė „Johnson & Johnson“ antradienį pranešė, kad atideda vakcinos nuo COVID-19 platinimą Europoje, JAV vaistų reguliavimo tarnyboms saugumo sumetimais sustabdžius skiepijimą šia vakcina. JAV maisto ir vaistų administracija ir Ligų kontrolės centrai nusprendė laikinai sustabdyti skiepijimą šia vakcina po pranešimų apie šešis retų kraujo krešulių susidarymo atvejus paskiepytiems pacientams Jungtinėse Valstijose.

Izraelis nuo gegužės 23 dienos atidarys sienas turistams, turintiems antikūnų po COVID-19 ligos ar nuo jos paskiepytiems, antradienį pranešė Turizmo ministerija.  "Sveikatos apsaugos ministerijos ir Turizmo ministerijos bendra darbo grupė priėmė sprendimą atverti Izraelio sienas paskiepytiems ar persirgusiems turistams nuo gegužės 23-osios. Per pirmąjį atsivėrimo etapą tai bus nedidelės turistų grupės pagal nustatytą kvotą.

Antradienį Lietuvą pasiekė dešimtoji „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, joje – 9,6 tūkst. dozių. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, vakcina per kelias dienas bus paskirstyta savivaldybėms. Iki šiol Lietuva iš viso yra gavusi 192,5 tūkst. šios vakcinos dozių, gyventojams skiepyti sunaudota 170,2 tūkstančio. „AstraZeneca“ vakcina skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką.

Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ pradėjus tiekti vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19) Europos Sąjungos (ES) šalims, pirmąją siuntą antradienį gavo ir Lietuva. Tai yra pirmoji vakcina nuo COVID-19, kurios pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti, rašoma pranešime. Skiepyti šia vakcina savivaldybės galės pradėti artimiausiomis dienomis.  Pirmąją „Janssen“ vakcinos siuntą sudaro 4800 dozių, kurių užteks paskiepyti tiek pat žmonių. Iš viso Lietuva yra užsakiusi 700 tūkst.

JAV aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, „imantis perteklinių atsargos priemonių“, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo, antradienį pranešė vaistų reguliavimo tarnybos.

Jungtinė Karalystė paskelbė pasiekusi savo tikslą iki balandžio vidurio bent viena skiepų nuo pandeminio koronaviruso doze paskiepyti visus vyresnius nei 50 metų žmones, taip pat kitus didžiausios rizikos grupėms priklausančius asmenis. Pasak vyriausybės, visiems šių grupių žmonėms buvo pasiūlytas skiepas, ir maždaug 95 proc. jų buvo paskiepyti bent viena doze. Šalyje pirmą skiepo dozę jau yra gavę daugiau kaip 32 mln. žmonių – per 60 proc. suaugusių gyventojų.

Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49. Dauguma COVID-19 ligos protrūkių registruota ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 211 molekulinių (PGR) ir 7171 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 452,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.

Europos sveikatos apsaugos pareigūnai iki pirmadienio 18 val. 30 min. Grinvičo (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku užregistravo per milijoną mirties nuo COVID-19 atvejų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys. 52 regiono valstybėse ir teritorijose iki Azerbaidžano ir Rusijos nuo COVID-19 jau mirė mažiausiai 1 000 288 žmonės. Tai didžiausias skaičius pasaulio regionuose. Naujausi prieinami duomenys rodo, kad kone 60 proc.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Nustatyti 597 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 445 – paskutinį kartą jis toks buvo sausio pabaigoje. * Sostinės meras Remigijus Šimašius pranešė, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užimtos beveik visos COVID-19 lovos, pusė pacientų – jaunesni nei 65-erių.

Mokykliniais geltonaisiais autobusais skiepytis nuo COVID-19 galima vežti gyventojus, kurie patys neturi galimybės atvykti į vakcinavimo centrus, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tokia galimybė sudaryta ministrei Jurgitai Šiugždinienei pakeitus tvarkos aprašą dėl mokinių vežimo mokykliniu autobusu. „Šiuo svarbiu metu turime susitelkti ir išnaudoti visas galimybes, kad senjorai turėtų visas galimybes pasiskiepyti.

Koronaviruso pandemija pasiekė kritinį tašką, eksponentiškai augant užsikrėtimo atvejų skaičiui, nepaisant plačiu mastu taikomų priemonių infekcijai suvaldyti, pirmadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Visame pasaulyje nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 2,9 mln. žmonių, o užsikrėtė beveik 136 mln. asmenų. PSO atsakui į COVID-19 protrūkį vadovaujanti Maria van Kerkhove pareiškė, kad „šios pandemijos trajektorija auga.

Europos Sąjungai pirmadienį pradėtas bendrovės „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 tiekimas, pirmieji 55 mln. šios vakcinos dozių Bendrijai turėtų būti pristatyti iki birželio pabaigos. Europos Komisijos atstovas sveikatos apsaugos reikalams Stefanas de Keersmaeckeris patvirtino, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos pristatymas „tikrai vyksta kaip susitarta“.  Per pirmąjį šių metų ketvirtį ES sulaukė maždaug 105 mln. dozių vakcinų nuo koronaviruso.

Šalčininkų rajone skiepijimo nuo COVID-19 tempai ir toliau išlieka patys lėčiausi šalyje, čia nemažai žmonių, net ir senjorų, nėra linkę vakcinuotis, o ligos sako nebijantys. Nepaisant lėto vakcinavimo tempo, reklamų, kviečiančių žmones registruotis vakcinacijai, nėra daug – viena jų kabo aukštai ant savivaldybės sienos, tačiau elektroninėje lentoje, kai šviečia saulė, sunku įžiūrėti, kas parašyta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuo pirmadienio pradeda tikrinti, ar darbuotojai periodiškai tiriami dėl COVID-19. „Šiandien Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pradeda tikrinti, kaip laikomasi reikalavimų periodiškai testuoti darbuotojus dėl koronavirusinės infekcijos. Per šią savaitę planuojama patikrinti per 230 gydymo įstaigų, vaistinių, slaugos ir palaikomojo gydymo, švietimo įstaigų“, – BNS teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei neberiboti vienu automobiliu vykstančiųjų skaičiaus, kai šie važiuoja skiepytis nuo COVID-19. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo numatyti tokią išimtį ypač dėl vyresnio amžiaus asmenų, kuriems sunku patiems nuvykti pasiskiepyti.

Latvijoje daugiau kaip 70 proc. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų susiję su britiškąja koronaviruso atmaina, pirmadienį pranešė šalies vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis infektologas Uga Dumpis interviu visuomeniniam radijui sakė, kad hospitalizuojama vis daugiau jaunų žmonių (29-39 metų amžiaus), sergančių sunkia COVID-19 forma.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po tris mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms, po vieną – 50–59, 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3697 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 597 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5886 molekuliniai (PGR) ir 2574 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 444,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po vieną mirusįjį priklausė 50–59, 60–69, 70–79 ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3687 žmonės.

Per parą Lietuvoje nustatyta 839 COVID-19 atvejai ir 12 mirčių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pasveiko 122 asmenys. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 422,3. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 7,6 proc. Praėjusią parą šalyje atlikti 6 tūkst. 550 molekulinių (PGR) ir 4132 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

COVID-19 liga yra SARS-CoV-2 viruso sukelta ūmi virusinė infekcija, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva, vidutine, sunkia ar kritiškai sunkia ligos forma. Paprastai lengva ir vidutinio sunkumo COVID-19 liga yra gydoma ambulatoriškai, o pasireiškus sunkiai ar kritiškai sunkiai ligos formoms, gydymas tęsiamas stacionare.

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis pranešė penktadienį  atleidžiantis Kėdainių ligoninės direktorių Stasį Skauminą, kuris nuo pareigų nušalintas nuo kovo 3-sios, pranešė portalas kedainietis.lt. S. Skauminas mero sprendimą gali apskųsti. Pagal galiojančius įstatymus ligoninės direktoriui bus išmokėta kompensacija už 36 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas. Kėdainių ligoninės vadovas atleidžiamas dėl skandalingo korupcijos tyrimo.

Skiepai gali sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas, tačiau skiepytis, žinoti galimas reakcijas ir apsisaugoti nuo COVID-19 yra daug geriau, nei susirgti ir nežinoti, kas laukia. Net ir susirgus lengva ligos forma galima turėti daug sveikatos problemų, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis.

Nuo pirmadienio, balandžio 12 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Kroatijos ir Turkijos, o atvykstantiems iš Italijos ir Moldovos galios įprasti izoliacijos reikalavimai. Atnaujinus paveiktų šalių sąrašą taip pat pakoreguotos taisyklės vežėjams, COVID-19 liga persirgusiems keliautojams, diplomatines atstovybes aptarnaujančiam personalui bei atvykstantiems humanitariniais tikslais.

Europos vaistų agentūra (EVA) penktadienį pranešė, kad pradėjo aiškintis galimus ryšius tarp „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo koronaviruso ir neįprastų kraujo krešulių po pranešimų apie keturis atvejus, kurių vienas buvo mirtinas. EVA nurodė, kad jos saugumo komitetas „pradėjo saugos signalo peržiūrą, kad įvertintų pranešimus apie tromboembolinius atvejus“, pasireiškusius žmonėms, kurie buvo paskiepyti šia vakcina.

Pastarosiomis savaitėms padidėję tiekiamų vakcinų kiekiai leido savivaldybėms paspartinti skiepijimo tempus. Jau kelios savaitės iš eilės yra fiksuojami vakcinacijos rekordai, o paskiepytų gyventojų dalis šiandien perkopė 15 proc.  Gamintojams padidinus tiekimo apimtis, Lietuva per kovo mėnesį gavo 360 tūkst. vakcinos dozių. Tai leido antroje kovo pusėje ir balandžio pradžioje ženkliai padidinti skiepijimo tempus, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, gali prisidėti prie viruso plitimo sustabdymo, užpildydamas anketą. Kuo greičiau žmogus pateiks epidemiologinę informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės.

Ne visos šalies savivaldybės savaitgalį tęs skiepijimą nuo COVID-19, kai kurių merai sako, kad sulaukiama per mažai vakcinų, todėl dirbti neapsimoka. „Neplanuojame, nes neturime vakcinų. Viską šiandien vakcinuojame, liks turbūt apie 300 dozių. Kitą savaitę gausime apie 1,5 tūkst. vakcinų, tai irgi – nebus ką veikti, todėl neskiepijame šį šeštadienį“, – BNS penktadienį sakė Marijampolės meras Povilas Isoda. Jo teigimu, darbas šeštadienį pasiteisintų, jeigu vakcinos dozių būtų šiek tiek daugiau.

Santaros klinikos prognozuoja, kad į ligonines guldomų COVID-19 pacientų pikas išsilaikys apie dvi savaites. Kaip nurodoma gydymo įstaigos pranešime, pastarąsias tris paras Vilniaus regione į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70–80 pacientų. „Vadinamoji trečioji banga, kurios tikėjomės ir kuriai rengiamės, auga ne palaipsniui, o didesniu nei įprasta pacientų skaičiumi“, – pranešime cituojama Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Lietuvoje nustatyti dar 442 britiškosios ir vienas Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainos atvejis, penktadienį pranešė sekoskaitos tyrimus koordinuojanti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 94 ėminiai – iš jų 27 atvejai priskirti britiškajai atmainai. Ji sudaro 64 proc. (14 iš 22) Vilniaus, vienintelį Kauno, 11 proc.

Lietuvos savivaldybės ruošiasi įmonių ar organizacijų, kuriose dirba per 100 darbuotojų, vacinavimui nuo COVID-19, tačiau pajėgumai net ir tarp didžiųjų miestų skiriasi: Kaunas išnaudojęs tik pusę potencialo, o Klaipėdoje pajėgumai ties išsekimo riba. „Pajėgumų tikrai turime ir esame nusiteikę juos didinti pagal poreikį. Šiuo metu Kauno vakcinavimo centras išnaudoja nepilnai 50 proc.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 5 519 testų nustatyti 677 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o mirus dar 16 anksčiau užsikrėtusių žmonių bendras pandemijos aukų skaičius viršijo tūkstantį, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 757 naujus COVID-19 atvejus ir 14 užsikrėtusiųjų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 866,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Penkiose savivaldybėse bent penktadalis gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Daugiausiai gyventojų, 27,8 proc., pirmąja doze paskiepyta Neringoje ir Birštone, Druskininkuose – 21,6 proc., Rokiškio rajone – 20,6 proc., Jurbarko rajone – 20 proc. Mažiausiai gyventojų, vos 6,5 proc., lieka paskiepyta Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone – 9,8 proc.