violeta boreikienė

Investuotojų forumas giria „Verslios Lietuvos“ ir „Investuok Lietuvoje“ veiklą bei tikina, kad dabar – ne metas vadovų pokyčiams. Pasaulinės tendencijos investicijų bei verslo eksporto srityje rodo, kad ekonominis bei politinis nestabilumas Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, gamtos stichijos Azijoje daro įtaką įmonių sprendimams atidėti investicijas ir atsargiai plėstis į užsienio rinkas.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje vienmandatėse apygardose pergalę šventė centro-dešiniųjų partijų atstovai - konservatoriai, liberalai bei liberalcentristai. Vienintelė kairiųjų atstovė, kuriai pavyko nugalėti antrajame ture viename iš šių miestų - socialdemokratė, socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Vilniuje daugiausiai apygardų nugalėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai.

Kauno socialdemokratė Violeta Boreikienė, aktyviai bendraudama su rinkėjais, tikisi jų palaikymo ir antrajame rinkimų ture. Rinkėjų tikėjimas ir pasitikėjimas jai - aktyvaus ir įtempto ketverių metų darbo įvertinimas. Kokios nuotaikos apėmė patekus į antrąjį Seimo rinkimų turą? Žinoma, tikėjausi pergalės, tačiau likusi antroje vietoje pernelyg nenusiminiau, juk turiu dar vieną galimybę. Prisiminus ir ankstesnius rinkimus, pastebiu, kad Kaunas yra labiau dešiniųjų politinių pažiūrų miestas.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Vienmandatėse apygardose į Seimą kandidatuojantys politikai agitacinės kampanijos finansavimui negaili ir savo asmeninių santaupų. „Darbiečių“ sąskaitos, palyginti su kitų partijų kandidatais, kuklesnės, tačiau čia yra kandidatų, kurie agitacinės kampanijos sąskaitoje nurodo tik savo pačių įnašus. Parlamentarė Virginija Baltraitienė agitacinei kampanijai nurodo turinti 39 tūkst. litų - visą šią sumą ji skyrė iš savo asmeninių lėšų. 20 tūkst.

Vakar paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos rodo, kad aukščiausius postus valstybėje užimantiems politikams, Seimo ir Vyriausybės nariams bei valdininkams pinigų netrūksta, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmieji valstybės asmenys - prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas neturi nekilnojamojo turto, nors sąskaitose sukaupę nemenkas pinigų sumas. Tačiau net ir 100 tūkst. litų siekiančios santaupos neprilygsta jų sutuoktinių valdomoms lėšoms.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Pasinaudodami parlamentinės kontrolės suteiktais įgaliojimais Seimo nariai noriai šokdino vykdomąją valdžią, rašoma pirmadienio "Lietuvos žiniose". Per ketverius besibaigiančios kadencijos metus Seime buvo sudaryta 15 laikinųjų tyrimo komisijų ir 82 darbo grupės. Premjerui, ministrams ir kitų žinybų vadovams parlamentarai raštu pateikė 170 paklausimų (iki liepos pabaigos), Vyriausybei ir jai pavaldžioms institucijoms suformulavo 250 pavedimų.

Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų. 26 parlamentarams balsavus už, 1 prieš, ir 13 susilaikius Seimas pritarė opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų registruotam nutarimo projektui.