vincas krėvė-mickevičius

Gražiame Dzūkijos kampelyje Alytaus rajono Obelijos gyvenvietę dabina vaizdingas parkas. Jį visad mėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai. Parkas tapo dar patrauklesnis, kai jį savo darbais papuošė liaudies menininkas I. Užkurnys. „Dainavos legenda“ – taip pavadintos mūsų literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus kūrybos motyvus šio garsaus meistro išdrožinėtos ąžuolo skulptūros.

Vėl bandoma atgaivinti „lietuvių draugiją Rusijos tautų kultūrai pažinti“, kuri prieš 70 metų buvo Kremliaus 5-oji kolona Lietuvoje Anot Kremliaus paslapčių tyrinėtojų, kai Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d. netikėtai užpuolė jos draugė ir sąjungininkė nacionalsocialistų Vokietija, SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininkas Josifas Stalinas taip apstulbo, kad keletą dienų nepajėgė sugalvoti jokio gynybos plano, tiesiog pasislėpė nuo viso pasaulio savo rūmuose Maskvos priemiestyje Kunceve.

1677 - gimė Stanislovas Leščinskis, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis. Mirė 1766. 1882 - gimė Vincas Krėvė-Mickevičius, rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. Mirė 1954 metais JAV. 1907 - gimė poetas ir prozininkas Simas Urbonas. Mirė 1968 m. 1942 - gimė rašytojas Petras Šatkus.

Jei kalbame apie dvarų kultūros paveldą dažniausiai girdime tik apie šio paveldo nykimo ir naikinimo atvejus, vykstančius šiandien. Ar tai vyksta tik šiandien? Dvarų kultūros paveldo nykimas, taip pat susidomėjimas, prasidėjo tarpukario ir pirmaisiais sovietinės okupacijos metais. Pravartu prisiminti tuometę paveldosaugos sistemą, teisinę bazę ir vykusias žemės reformas, davusias pradžią dvarų kultūros paveldo nykimui.

Prieš 67 metus rugpjūčio 3 dieną Lietuva palaidojo paskutines nepriklausomybės viltis. Tokia  buvo mūsų baimės, išdavysčių ir net paprasčiausio kvailumo kaina. „Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės.

Išliko pasakojimas, gal kur ir spausdintas, kad žurnalistas Justas Paleckis, suvokęs esąs daromas Lietuvos nepriklausomybės duobkasiu Nr. 1, buvo trumpam išėjęs iš proto. Tiesa ar ne, tačiau greit atsigavo ir įvykdė visus Dekanozovo įsakymus. Jų tarpe – ir J. Paleckio pasirašytas įsakas suimti ir ištremti į svetimą šalį (aneksija dar nebuvo įforminta) aukštus nepriklausomos, bet jau okupuotos, Lietuvos pareigūnus.