viktorija čmilytė-nielsen

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar visai neseniai interviu portalui tv3.lt teigė, kad per šią Seimo kadenciją partijai pavyko atsikratyti ją lydėjusio Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo šleifo. Pasak jos, nė viena partija Lietuvoje nebuvo patyrusi tokio triuškinančio smūgio ir atsitiesusi. Tačiau ar tikrai 2020 metų Seimo rinkimuose Liberalų sajūdžiui pavyks atgauti rinkėjų pasitikėjimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Seni kaip pasaulis pažadai medikams didinti algas, sumažinti eiles, „sutvarkyti“ ligoninių tinklą ir atpiginti vaistus – tokie pasiūlymai sveikatos apsaugos sistemai skamba ir iš šiais metais Seimą šturmuojančių politikų lūpų. Be kita ko, didžiosios dalies partijų atstovai akcentuoja COVID-19 pandemijos tik „apnuogintą sveikatos sistemos krizę“ ir akcentuoja, kad pasiruošimas panašaus masto įvykiui turėtų būti vienas prioritetų.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis antradienį taip pat pristatė rinkimų programą. Liberalų sąjūdžio politikai teigė, kad patekus į Seimą siektų atšaukti perteklinius alkoholio draudimus, kuriuos inicijavo valstiečių valdžia. Pasak partijos pirmininkės, jau yra sudarytas neformalus draudimų sąrašas, kurį tik patekę į Seimą jie atšaukinėtų.

Rusijos propagandistai šiomis dienomis turėjo pagrindo džiūgauti. O kaipgi kitaip – Lietuvos valdančiojoje daugumoje jie rado mūzą, kuri už juos generuoja tiek antilietuviškų naujienų! Kalbu apie V. Tomaševskį ir Z. Jedinskį. Ir jų bendrininkais dėl pasyvumo tapusią valdančiąją koaliciją.  Pirmąją savaitę stebėjausi, kodėl valdančiosios koalicijos krikštatėvis R. Karbauskis ignoruoja įvykius Baltarusijoje. Jis pasisakė įvairiausiomis temomis, tik ne apie kaimynus.

Vyriausybė pasisako už tai, kad amžiaus cenzas kandidatams į Seimą būtų sumažintas nuo 25 iki 21 metų. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė opozicinių liberalų pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai atitinkamai keisti Konstitucijos 56-ąjį straipsnį.

Nors kasdien skelbiami dviženkliai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė nemanantis, kad reikia taip sureikšminti poilsiautojų antplūdį pajūryje. Jo teigimu, net ir norint fiziškai neįmanoma būtų sukontroliuoti visų vasarą organizuojamų didesnių susibūrimų ir švenčių, kurios vyksta visoje Lietuvoje.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdantieji prisiėmė per daug nuopelnų dėl koronaviruso suvaldymo šalyje. Kalbėdama apie praėjusią Seimo kadenciją, liberalų lyderė pabrėžė, kad nors pavyko sustabdyti dalį valstiečių buldozeriu stumiamų sprendimų, tačiau vienybės opozicijoje trūko. 2015 metų balandį, likus daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, Viktorija Čmilytė-Nielsen prisiekė ir tapo Seimo nare.

Ar futbolas ir šachmatai gali turėti ką nors bendro? Taip. Aktyvią ir labai ištikimą bendruomenę, pagarbą varžovui, savo sporto šakai gyvenimus pašventusius žmones. Už tai sulaukiančius paramos ir pagarbos. Deja, tai – idealas. Realybė gali būti visiškai kitokia. Ypač jei sporto funkcionieriai į sporto šaką pradeda žvelgti kaip į savo įtakos ar verslo įrankį.  Taip nutiko Lietuvos futbole.

Valstiečiai šią savaitę pasiekė trečią antirekordą. Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 m. matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus valstiečių „švietimo“ triumfas.  Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 m. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį.

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.  Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Valdantieji pavasario sesijoje beveik įgyvendino savo svajonę. Beveik. Mums, opozicijai, sunkiai, bet pavyko apginti demokratijos principus ir apsaugoti žmonių teisę į privatumą. Pavyko grąžinti į darbą Seimą ir į šiukšliadėžę pasiųsti planus sekti kiekvieną iš jūsų.  Pavasario sesija prasidėjo kovo 10 dieną. Po savaitės premjeras paskelbia karantiną ir su Seimo pagalba perima šalies valdymą į Vyriausybės rankas.

Iki Seimo rinkimų likus penkiems mėnesiams didžiųjų partijų lyderiai atskleidė, kaip jiems ruošiasi. Į Lietuvą atėjusi pandemija aukštyn kojomis apvertė rinkiminę kampaniją, tačiau partijų lyderiai nusiteikę optimistiškai ir kai kurie jau dėlioja galimą koaliciją po rinkimų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Ramūnas Karbauskis teigia, jei sulauktų rinkėjų pasitikėjimo, koaliciją galėtų burti su visais – neatmestų ir konservatorių, ir liberalų.

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį feisbuke pranešė, kad jai buvo siūlomas Seimo pirmininko postas. Liberalų sąjūdžio pirmininke neseniai tapusi politikė įraše teigė, kad tokio pasiūlymo ji sulaukė po susitikimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.  V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad posto atsisakė: „...mano svarbiausias tikslas – siekti, kad partija augtų ir gerai pasirodytų artėjančiuose rinkimuose.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą kriminalizuoti neteisėtą asmens persekiojimą. Pasak iniciatorės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, įstatymo projektą paskatino parengti tai, kad persekiojant žmogų jam daroma žala, tačiau tokia veika realiai neužkardoma.

Liberalų sąjūdis pirmininke šeštadienį išrinko Seimo narę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. „Man, kaip politikei, šiandien yra labai svarbi diena. Pažadu, kad darysiu viską, kad ji taptų reikšmingu atskaitos tašku visai mūsų partijai“, – į partiečius kreipėsi naujoji pirmininkė. Pasak naujosios lyderės, partija privalės sunkiai dirbti, kad pasiektų gerų rezultatų Seimo rinkimuose, tačiau pabrėžė, jog svarbu neaukoti liberaliųjų principų dėl trumpalaikio populiarumo.

  Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose daugiausiai balsų surinko Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, bus rengiamas antrasis turas.   Už V. Čmilytę-Nielsen visuotiniame partijos narių balsavime buvo 679 liberalai arba 73,48 proc. dalyvavusių balsavime, Trakų rajono merė Edita Rudelienė liko antra su 131 balsu (14,18 proc.). Šios dvi politikės dėl partijos vadovės vairo susirungs antrajame ture rugsėjo 19–21 dienomis.

 Į Liberalų sąjūdžio vadovus yra pasiūlytos opozicijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei kelių savivaldos politikų kandidatūros. Tarp jų – Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, Trakų rajono merė Edita Rudelienė, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys, šiuo metu dirbantis mero Visvaldo Matijošaičio patarėju.

  Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvertinus prokurorų medžiagą bus svarstoma galimybė surengti apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui.   „Ten tikrai pakankamai problematiška dėl Konstitucijos galimo pažeidimo, atlygio gavimo, jei paaiškėtų, kad šie kaltinimai teisingi, tai jau kvepia apkalta. Aš manau, kad tikrai šis klausimas iškils, tik iki šiol jis neiškilo, nes su informacija ką tik susipažinome“, – BNS penktadienį sakė opozicijos lyderė.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateitis užimame poste, panašu, pakibo ant plauko. Nors opozicinės frakcijos pasitarė nedalyvauti galimame V. Pranckiečio atstatydinimo klausime, valdančiosioms partijoms turėtų pavykti surinkti pakankamą balsų skaičių, kad Seimo pirmininkas būtų pakeistas.

Tvyrant nežiniai dėl daugelio ministrų likimo, kyla nemažai klausimų dėl Vyriausybės darbo efektyvumo. Opozicijos atstovės portalui tv3.lt sakė, kad dėl sumažėjusio ministrų kabineto darbo našumo anksčiau eina namo, o ekonomikos ekspertai įspėja – sumaištis aukščiausiuose valdžios postuose gali sugriauti Lietuvos įvaizdį prieš užsienio investuotojus.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderių pareiškimai apie pasitraukimą iš valdžios tebuvo bandymas mobilizuoti rinkėjus, tuo pačiu bandant suversti atsakomybę opozicijai, sako opozicijos lyderė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Opozicija visada pasiruošusi įvairiems scenarijams, tačiau vienas dalykas, kam nepasiruošusi opozicija – tai šokinėti pagal Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio dūdelę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentarė.

Nors referendumas dėl Seimo narių mažinimo neįvyko, valdantieji nepasiduoda. Grupė parlamentarų įregistravo įstatymo projektą, kuriame nori įvykdyti tai, kas buvo siūloma referendume – sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Tik šį kartą tai spręstų pats parlamentas. Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu organizuotame referendume dalyvavo 47,45 proc. balso teisę turinčių piliečių. Už Seimo narių skaičiaus mažinimą pasisakė 76,18 proc., prieš – 23,82 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė dėl likimo Seimo valdančiojoje koalicijoje keičiasi kaip oras pavasarį – vieną savaitę frakcija žada trauktis, kitą – jau likti. Seimo opozicija tokius viražus laiko rinkiminiais žaidimais, o politologai – politiniu cirku.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nepagrįstais vadina opozicijos kaltinimus nederamu spaudimu centriniam bankui. Taip jis reagavo į opozicijos politikų svarstymus, kad jo pastabas apie britų įmonę „Revolut“ turėtų aiškintis parlamentinė komisija arba teisėsauga. S. Jakeliūnas opozicijos priekaištus sieja su jo vykdomu parlamentiniu tyrimu dėl 2009 metų krizės.

Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Socialdemokratų partijos frakcijų lyderiai penktadienį pasirašė susitarimą dėl opozicijos lyderio. Pagal susitarimą, frakcijų atstovai Seimo opozicijos lyderio pareigas eis rotacijos principu.

Už šeimos narių slaugymą – tiek pat laisvų dienų, kaip ir už sergančius vaikus. O vyresnius nei 70 metų tėvus turintiems dirbantiesiems skirti papildomą laisvą dieną per mėnesį. Tokius įstatymo projektus įregistravusi Seimo narė Viktorija Čmilytė–Nielsen teigia, kad pataisos ypač pagerintų dirbančių moterų padėtį. Kritikai atšauna, kad nors pasiūlymai skamba kilniai, bet ilgainiui gali atsisukti prieš pačius dirbančiuosius.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų saugojimo kaštus po tam tikro periodo perkelti valstybei. Seimo narė registravo pataisas, kad šeima pati pasirinktų laikotarpį, kiek savo lėšomis saugos ir naudos embrionus. Tačiau projekte numatytas minimalus saugojimo laikotarpis – ne trumpiau kaip dveji metai.

Seimas antradienį įtraukė į darbotvarkę liberalų inicijuotas pataisas, siūlančias atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų amžino saugojimo, tačiau po pateikimo projektui nepritarė. Už tai, kad liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktos pataisos būtų toliau nagrinėjamos, balsavo 21 parlamentaras, prieš buvo 20 ir susilaikė 24 Seimo nariai. Projektas grąžintas iniciatorei tobulinti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ketina įpareigoti „valstietį“ Povilą Urbšį atsiprašyti dėl žodžių, kad projektui dėl embrionų atliekant pagalbinį apvaisinimą liberalai galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

„Valstiečių“ blokuotas liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projektas, kuriuo atsisakoma amžino embrionų saugojimo atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras, bus pateiktas Seime kitą savaitę, o kolegę užsipuolusius Seimo narius Liberalų sąjūdis skundžia Seimo Etikos ir procedūrų komisijai bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Deklaratyvūs valstiečių pažadai apie stiprią šeimos politiką įgavo kitokią spalvą po to, kai partijos narys Povilas Urbšys Seimo posėdžio metu diskriminavo besilaukiančią liberalę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Etikos sargai, žmogaus teisių stebėtojai ir mamos vieningai pritaria – tai žmogaus teisių pažeidimas, klausimas – kokių priemonių imsimės.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys jau ne pirmą kartą impulsyviai daro sunkiai suvokiamus ir nepateisinamus pareiškimus, sako šios frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. „Labai apgailestauju dėl to, kad Seimo narys nelabai susigaudo, nelabai suvaldo emocijų ir atitinkamai daro nepateisinamus pareiškimus. Čia ne pirmas atvejis, jis puikiai žino, kad ir mūsų frakcijos atžvilgiu jis daro pareiškimus, kurie mums kartais nesuvokiami.

Su vizitu Estijoje šiuo metu viešintis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė griežtai smerkiantis bendražygio Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nario Povilo Urbšio pasisakymą, prašant, kad įstatymo pataisas dėl embrionų saugojimo neteiktų nėščia parlamentarė. „Šiuo metu esu Taline Baltijos Asamblėjos sesijoje, tačiau negaliu nesureaguoti į tai, kas buvo pasakyta plenarinio posėdžio metu. Griežtai smerkiu P. Urbšio pasisakymą.

Seimas ketvirtadienį nesutiko į sesijos darbų programą įtraukti liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projekto atsisakyti neriboto embrionų saugojimo pagalbiniame apvaisinime. Už tai, kad projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavo 23 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 26 parlamentarai, tad V. Čmilytė-Nielsen jo net negalėjo pristatyti per opozicinę darbotvarkę. Pasipiktinę Liberalų sąjūdžio atstovai tuomet paliko posėdžių salę.

Lietuvos futbolo vicečempionas futbolo klubas „Trakai“ surengė šachmatų turnyrą, kuriuo metu išreiškė paramą šiuo metu Niujorke čempiono titulą ginančiam norvegui Magnusui Calrsenui. Po atkaklios kovos paaiškėjo, kad turnyre be pralaimėjimų žengė du žaidėjai – komandos gynėjas Arūnas Klimavičius ir treneris Sergejus Kovalecas, tas buvo nuspręsti sužaisti lemiamą tarpusavio partiją, kurioje triumfavo strategas.

Praėjusią savaitė Baku (Azerbaidžanas) baigėsi pasaulinė šachmatų olimpiada, kurioje istorinį pasiekimą pavyko pasiekti Lietuvos moterų rinktinei. Dvylikta vieta iš 141 – geriausias pasiekimas per mūsų šalies šachmatų istoriją. Lietuvos komandą į priekį vedė tarptautinė meistrė Deimantė Daulytė, surinkusi 8 taškus iš 10 ir antroje lentoje užėmusi trečią vietą. Pati šachmatininkė džiaugėsi gera atmosfera komandoje, kuri ir padėjo pasiekti labai aukštą vietą.

Azerbaidžano sostinėje Baku antradienį baigėsi didžiausias komandinis šachmatų renginys – pasaulio olimpiada. Sėkmingai varžybas baigė Lietuvos moterų komanda. Ji paskutinė dieną 3:1 nugalėjo Filipinų ekipą bei galutinėje rikiuotėje su 15 taškų iš 22 galimų užėmė dvyliktą vietą tarp 142 dalyvių. Tai – geriausias pasiekimas per visą Lietuvos moterų šachmatų istoriją. Paskutinis mačas Lietuvos komandai susiklostė labai sėkmingai.

„Politika visada man buvo įdomi. Nors buvau profesionali sportininkė – šachmatininkė, tačiau, mano nuomone,  dalyvavimas politikoje – vienas reikšmingiausių ir prasmingiausių darbų. Tad pakankamai natūralu ir nieko keisto esu čia, dar 2012 metais nusprendžiau kandidatuoti, dalyvavau Seimo rinkimuose“, pasakoja Seime antradienį prisiekė nauja parlamento narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seime antradienį prisiekė nauja parlamento narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 31-erių geriausia Lietuvos šachmatininkė didmeistrė parlamente pakeitė Remigijų Šimašių, kuris išrinktas Vilniaus meru. Į parlamentą ji pateko pagal Liberalų sąjūdžio 2012 metų Seimo rinkimų sąrašą. „Seimo nario pareigos man yra reikšmingas gyvenimo pasikeitimas ir nemenkas iššūkis. Dėsiu visas pastangas, kad dirbčiau naudingai.

 Sočyje (Rusija) vykstančiame pasaulio moterų šachmatų čempionate sėkmingai antrąjį 32-jų pajėgiausių planetos žaidėjų ratą pradėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen (ELO koeficientas 2530). Septintą kartą teisę žaisti pasaulio čempionate iškovojusi pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė pirmojoje antrojo rato partijoje baltosiomis figūromis įveikė rusę Jekateriną Kovalevskają (ELO 2438) ir pirmauja 1-0. Tai buvo jau trečioji iš eilės lietuvės laimėta partija pirmenybėse.

Visų laikų geriausia Lietuvos šachmatininkė, didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir dainininkas Tautrimas Rupulevičius nebegalės dalyvauti savivaldos rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) juos išbraukė iš Liberalų sąjūdžio keliamų kandidatų sąrašų, kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų. Abu pretendentai buvo gyvenamąją vietą deklaravę ne toje savivaldybėje, kurioje norėjo kandidatuoti.

Gibraltare vykstančiame tarptautiniame šachmatų festivalyje (Tradewise Gibraltar Chess Festival 2014) ketvirtąją pergalę iškovojo 51-ąjį reitingą turinti pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2515). Trečiadienį devintajame rate juodosiomis figūromis žaidusi lietuvė privertė pasiduoti ispaną Juaną Manuelį Belloną Lopezą (2382) ir, surinkusi 5,5 taško iš 9 galimų, pakilo į 64-ąją vietą iš 82-osios.

Trečiąją pergalę Gibraltare vykstančiame tarptautiniame šachmatų festivalyje (Tradewise Gibraltar Chess Festival 2014) iškovojo 51-ąjį reitingą turinti pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2515). Sekmadienį šeštajame rate baltosiomis figūromis žaidusi lietuvė nugalėjo Kazachstano atstovą Žansają Abdumaliką (2344) ir, surinkusi 4 taškus iš 6 galimų, pakilo į 54-ąją vietą iš 71-osios.

Gibraltare tęsiasi tarptautinis šachmatų festivalis (Tradewise Gibraltar Chess Festival 2014), kurio pajėgiausiųjų dalyvių turnyre varžosi 254 dalyviai. Pirmąjį pustaškį prarado 51-ąjį reitingą turinti pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2515), antrajame rate sužaidusi lygiosiomis su škotu Alanu Tate'u (2321). Surinkusi 1,5 taško iš dviejų galimų lietuvė su dar 48 šachmatininkais dalijasi 39-ąją poziciją.