viktorija čmilytė

Okupantai Bučos miestą pavertė masinės kapavietės vieta. Šimtai civilių lavonų – tiesiog gatvėse. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke rašo, kad „sunku suvokti kiek iš tiesų dar žvėriškumo slypi ir kiek jo gali dar sukurti Rusija“. „Masinės kapavietės, egzekucijos aukoms surišus rankas, nuogi kūnai gatvėje. Visa tai – XXI a. Europoje, žemyne, kuris visą pasaulį įtikinėjo demokratijos pergale prieš autoritarinius režimus.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Visuomenė dėl karo Ukrainoje ėmė labiau pasitikėti šalies vadovais. Tą rodo naujausia gyventojų apklausa. Paaugo pasitikėjimas ir premjere, ir Seimo pirmininke, į populiariausių politikų trejetuką pateko krašto apsaugos ministras. O štai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, anot sociologo, ištiko reitingų katastrofa. Karas Ukrainoje pakeitė dalies lietuvių požiūrį ir į Lietuvos vadovus. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad išaugo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Šią savaitę kilus skandalui dėl sąlygų ukrainiečių registracijos centre Vilniuje, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius apsilankė centre. Jis pripažįsta, kad su tam tikrais sunkumais buvo susidurta, tačiau, jo akimis, dabar centras dirba sklandžiai. Trečiadienį tv3.lt rašė apie tai, kad kai kurie savanoriai paskelbė, jog ukrainiečių registracijos centre Vilniuje trūksta maisto, vaistų, sauskelnių ir kitų būtinų daiktų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos dėl to, iki kiek procentų BVP reikėtų didinti lėšas gynybai, yra išvestinis klausimas. Pasak jos, svarbiausia yra įvertinti savo gynybos pajėgumus ir veiksmus suderinti su partneriais. Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Šventinę dieną Vilniuje prisiekė daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O prisiekę naujieji šauliai tvirtino, kad jų pasiryžimą įstoti į Šaulių sąjungos šeimą sustiprino karas Ukrainoje ir noras ginti šalį. Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios trispalvės ir daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių sąjungos narių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.