viešasis sektorius

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 38 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) lėšų elektromobilių arba vandeniliu varomų automobilių įsigijimui, šios lėšos bus skirtos viešojo sektoriaus institucijoms ir įstaigoms. Paraiškas paramai bus galima teikti nuo antradienio, pranešė APVA.  Už kiekvieną įsigytą naują M1 ar N1 klasės elektromobilį ar vandeniliu varomą automobilį bus skiriama 5 tūkst. eurų išmoka, o už naudotą, bet ne senesnį kaip ketverių metų – 2,5 tūkst. eurų.

  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį Vilniuje susitiks su Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministru Volkeriu Wissingu ir aptars bendradarbiavimo perspektyvas plėtojant viešojo sektoriaus skaitmeninimą. Susitikimo metu dėmesys bus skiriamas Lietuvos duomenų valdymo modelio, kuris apimtų visus valstybės informacinius išteklius, sukūrimui, pranešė ministerija.

Seimas ketvirtadienį iki 186 eurų padidino bazinį dydį, skirtą apskaičiuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. Pataisos priimtos 110 Seimo narių balsavus „už“, vienam parlamentarui balsavus „prieš“ ir 12 susilaikius. Šis pakeitimas nuo 2023 metų padidina darbo užmokestį politikams, teisėjams, pareigūnams, tarnautojams ir biudžetininkams.

Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.

Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė atidedantys valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Vis dėlto, anot ekspertų, reformų viešąjame sektoriuje reikia, o jų atsisakymas prilyktų nusikaltimui Lietuvai. Apie tai antradienį diskutuota „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ilgai rengta reforma neateina į Seimą, nes abejojama, ar ji negali prieštarauti Konstitucijai.

Nors valdantieji planuoja, kad įgyvendinus viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformą labai pagerės darbo efektyvumas, bet šios reformos priešininkai beda pirštu į nenuoseklumus. Ypač kritikuojama, kad reformos rėmuose bus stipriai didinamas darbo užmokestis valstybės tarnybos įstaigų vadovams, bet ne eiliniams tarnautojams ar darbuotojams, kai visą darbą vis tiek atlieka būtent pastarieji.

Vyriausybė pritarė didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkai, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal darbo sutartis.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Į rankas – trys, keturi ar penki tūkstančiai eurų, o dirbti nėra kam. Su valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovų trūkumu Lietuva susiduria jau seniai, tačiau, augant algoms privačiame sektoriuje, kandidatų nedaugėja. Arba, kaip pastebi darbuotojų atrankos bendrovės, vadovauti valstybės įmonėms siūlosi tie, kurie paprasčiausiai darbo neranda kitur. Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė.