vienkiemis

Vytaro ir Laisvės Radzevičių sodyboje TV3 laida „Svajonių sodai“ lankėsi dar 2013 metais. Tuomet tai buvo senos sodybos rekonstrukcijos ir tvarkymo pradžia. Kaip čia įkurti jaukią poilsiavietę, tuomet atrodė misija neįmanoma, nes darbų buvo be galo, be krašto. Kaip viskas pasikeitė po beveik 10-ies metų? Žinomas televizijos veidas, užkietėjęs keliautojas V. Radzevičius teigia, kad naujų darbų sodyboje susigalvoja kasmet.

Mediniai langų rėmai, mėlynai nudažytos namo sienos, baltos spalvos akcentai... Vilniaus rajone ant Neries kranto esantis vienkiemis mintimis ne vieną jį išvydusį nukelia į pajūrį. Nijolė ir Valdas Vrublevskai neslepia, kad dėl tokio galutinio rezultato teko nemenkai paplušėti, tačiau viską atperka matomas vaizdas ir jau iš dangaus viską stebinčios Nijolės mamos džiaugsmas. Nijolė pasakoja, kad prieš tai namas buvo nedažytas maždaug 30 metų.

Trisdešimt trejų metų sutuoktiniai Margarita ir Valdas prieš metus iš Vilniaus persikraustė į vienkiemį Lyduokių kaime, Ukmergės rajone. Tačiau aplinkinius jie stebina ne tik šiuo sprendimu. Tualete pas juos vietoje vandens – durpės, namo vėdinimas – iš žemės ir jokių naminių gyvulių, tik du šunys.

Alšėnų seniūnijoje, vienkiemyje, socialiniame būste gyvenančios šeimos – nė kvapo. Šalia mėtosi vaikų žaislai. Dvidešimt septynerių Linos, kaip įtariama pasmaugusios vos gimusią dukrytę, kieme taip pat nesimato. Dar du moters vaikai – paaiškėjus, kad motina gali būti vaikžudė, tuoj išvežti pas laikinuosius globėjus. Apie baisią tragediją, jeigu prabiltų, papasakotų nebent sodybą saugantys šunys.

Ar įmanomas Lietuvoje tankus savaveiksmių bendruomenių tinklas, perimantis valstybės kūrimo bendrą reikalą į bendras rankas? Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad kolektyvinėje pasąmonėje mes esam „vienkiemistai“. „Aišku, pinigai daug lemia mūsų būsto pasirinkime. Bet tai atmetus, kai žmogaus paklausi, kokios tavo fantazijos, kaip tu norėtum gyventi, jei turėtum užtektinai pinigų, atsakymai būna labai panašūs.

 Šiandien Panevėžyje už dviejų kupiškėnų – motinos ir sūnaus nužudymą Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Pajuodbalių kaimo 26 metų gyventojui N. R. paskirta devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Valstybės kaltintojas prokuroras už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei – dviejų žmonių nužudymą prašė teisiamajam skirti pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

„Kai su­lau­kiau pen­kias­de­šim­ties me­tų, pra­dė­jau mąs­ty­ti. Iki tol lė­kiau,“ – sa­ko at­si­sky­rė­lį pri­me­nan­tis se­no­je, prieš ke­lis šim­tus me­tų sta­ty­to­je tro­bo­je, vien­kie­my­je, gy­ve­nan­tis Že­mai­ti­jos ir Lie­tu­vos pa­trio­tas Ma­ri­jus Če­ka­vi­čius.

Šiandien Panevėžyje bus atversta dviejų kupiškėnų – motinos ir sūnaus nužudymo baudžiamoji byla, perduota nagrinėti teismui Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio.

Pasak paskutinės Kelmynės kaimo gyventojos, 86-erių metų Anzelmos Jurgaitienės, jos sodyboje gyveno ir tėvai, ir seneliai. Rodos, ką tik, o iš tiesų prieš kelias dešimtis metų prabėgusios buities rūpesčių kupinos dienos atėjus senatvei nutyla. Šaltoje troboje ir spengiančioje tyloje širdis atgyja akims užkliuvus už vietos, kur brangiojo sėdėta, į grindis, kur pirmieji mažųjų žingsneliai žengti, dabar proanūkių nulakstyti.