venesuela

Kelis mėnesius tvinkusi įtampa sprogo – Jungtinės Valstijos atakavo Venesuelos sostinėje Karakase esančias karines bazes, tuo metu amerikiečių specialiųjų pajėgų būrys sulaikė ir išskraidino režimo lyderį Nicolą Maduro su žmona. Niujorko teismas Maduro jau pateikė kaltinimų dėl prekybos narkotikais ir ginklais. D. Trumpas specialią operaciją vadina puikia ir daugiau smūgių į Venesuelą neplanuoja.

Kinija šeštadienį savo piliečiams Venesueloje liepė neišeiti į lauką, „nebent tai būtų absoliučiai būtina“, pranešė valstybinė žiniasklaida po to, kai JAV pajėgos užėmė šalies lyderį Nicolas Maduro ir bombardavo šalies sostinę Karakasą. „Užsienio reikalų ministerija ir Kinijos ambasada Venesueloje primena Kinijos piliečiams artimiausiu metu susilaikyti nuo kelionių į Venesuelą“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Rusija šeštadienį pasmerkė JAV karinius veiksmus Venesueloje, sakydama, kad puolimui nebuvo jokio pateisinamo pagrindo ir kad „ideologinis priešiškumas“ nugalėjo diplomatiją. „Šį rytą Jungtinės Valstijos įvykdė ginkluotos agresijos aktą prieš Venesuelą. Tai kelia didelį susirūpinimą ir yra smerktina“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. „Ideologinis priešiškumas nugalėjo verslininkišką pragmatizmą“, – pridūrė ji.

Venesuela apkaltino Jungtines Valstijas, kad ankstyvą šeštadienį per smūgių bangą jos smogė į gyvenamuosius rajonus, ir paskelbė, kad dislokuoja didelius karinius išteklius. JAV pajėgos „išniekino mūsų žemę ir iš savo kovinių sraigtasparnių paleistomis raketomis smogė į gyvenamuosius rajonus, kuriuose gyvena civiliai gyventojai“, – sakė Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pareiškime.

Jungtinės Valstijos per karinę operaciją Venesueloje nepatyrė jokių nuostolių, skelbia JAV pareigūnai. Operacijos metu buvo smogta keliems taikiniams, įskaitant karinius objektus, o sostinėje Karakase naktį fiksuoti sprogimai ir intensyvus karinės aviacijos judėjimas. Tuo metu Venesuelos opozicija jau iškėlė versiją, kad Nicolasas Maduro iš anksto susitarė su JAV dėl pasidavimo.

Po smūgių Venesuelai ir jos lyderio Nicolo Maduro suėmimo surengtoje spaudos konferencijoje savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ šeštadienį kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžė, kad šiais veiksmais Amerika atkūrė savo karinę galią regione.

Venesuelos sostinėje Karakase naktį į šeštadienį girdėjosi smarkūs sprogimai. Incidentas prasidėjo 2.00 val. vietos laiku (8.00 val. Lietuvos laiku). 2.15 val. garsai dar tęsėsi. 2.38 val. Karakase pasigirdo dar vienas sprogimas. Pranešama, kad virtinė sprogimų nugriaudėjo La Carlora regione, kur yra Venesuelos karinių oro pajėgų bazė. Pasak stoties CBS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė suengti atakas Venesueloje. CBS remiasi šaltiniais JAV administracijoje.

Venesuelos sostinėje Karakase naktį į šeštadienį girdėjosi smarkūs sprogimai. Juos lydėjo garsai, primenantys lėktuvų skrydį.  Socialinėje žiniasklaidoje skelbiamos nuotraukos, kuriose esą virš miesto matyti sraigtasparniai. Tai esą „Chinook“ tipo sraigtasparniai, kuriuos naudoja JAV pajėgos. Incidentas prasidėjo 2.00 val. vietos laiku (8.00 val. Lietuvos laiku). 2.15 val. garsai dar tęsėsi. 2.38 val. Karakase pasigirdo dar vienas sprogimas.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos bombardavo įtariamą kokaino gamyklą Marakaibo uostamiestyje Venesueloje.

Jungtinės Amerikos Valstijos antradienį paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš Irano dronų prekybą su Venesuela. Šis žingsnis žengtas tuo metu, kai Vašingtonas stiprina spaudimą Venesuelos kairiųjų pažiūrų prezidentui Nicolasui Maduro.  JAV iždo departamentas nusitaikė į 10 asmenų ir subjektų, įsikūrusių Venesueloje ir Irane bei susijusių, be kita ko, su Irano sukurtų dronų pirkimu bei pastangomis įsigyti balistinėms raketoms naudojamų cheminių medžiagų.

JAV smogė įtariamai Venesuelos narkotikų gabentojų laivų prieplaukai ir ją sunaikino, pirmadienį pranešė prezidentas Donaldas Trumpas. Tai – pirmasis sausumos smūgis per karinę kampaniją, kurios tikslas, kaip skelbiama, yra kova su narkotikų kontrabanda. JAV lyderis patvirtino šį incidentą, stiprėjant spaudimo kampanijai prieš Venesuelos kairiųjų prezidentą Nicolą Maduro, kuris, savo ruožtu, apkaltino D. Trumpą siekiu nuversti režimą.

Rusija ir Kinija antradienį sukritikavo Jungtines Valstijas dėl karinio bei ekonominio spaudimo Venesuelai, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje šiuos veiksmus pavadindamos „kaubojišku elgesiu“ bei „bauginimu“. Venesuela, kuri paprašė sušaukti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, remiama Maskvos ir Pekino, apkaltino Vašingtoną „didžiausiu mūsų istorijoje žinomu turto prievartavimu“. Jungtinės Valstijos Karibų jūros regione dislokavo dideles karines pajėgas ir neseniai perėmė kelis naftos tanklaiv...

Pasak Europos žvalgybos pareigūno, Rusija pradėjo savo diplomatų ir jų šeimų evakuaciją iš Venesuelos, praneša „Associated Press“, skelbia „Clash Report“. Pabrėžiama, kad šio žingsnio nuspręsta imtis dar penktadienį, kai Maskva įvertino situaciją Venesueloje kaip vis labiau „niūrią“. Tai vyksta nepaisant to, kad Venesuelos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Rusija išreiškė „visišką paramą“ Pietų Amerikos šaliai, susiduriančiai su Karibų jūros regione dislokuotų JAV pa...

Venesuelos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Rusija išreiškė „visišką paramą“ Pietų Amerikos šaliai, susiduriančiai su Karibų jūros regione dislokuotų JAV pajėgų vykdoma sankcionuotų naftos tanklaivių blokada.

Jungtinės Valstijos sulaikė dar vieną laivą tarptautiniuose vandenyse netoli Venesuelos krantų, sekmadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du JAV pareigūnai. Tai jau antroji tokia operacija šį savaitgalį. Prieš keletą dienų JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė „blokadą“ visiems į Venesuelą ir iš jos plaukiantiems sankcionuotiems naftos tanklaiviams. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai neįvardijo, kuris laivas buvo sulaikytas.

JAV pakrančių apsaugos tarnyba pirmą kartą nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie sankcionuotų naftos krovinių gabenimo į Venesuelą ir iš jos blokadą, prie Venesuelos krantų perėmė naftos tanklaivio kontrolę.

 Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva perspėjo dėl JAV karinio įsiveržimo į Venesuelą. „Ginkluota intervencija Venesueloje būtų humanitarinė katastrofa visam pusrutuliui ir pavojingas precedentas pasauliui“, – šeštadienį Pietų Amerikos konfederacijos „Mercosur“ viršūnių susitikime Brazilijos mieste Fos do Igvasu pareiškė L. I. Lula da Silva. JAV kariuomenė prie Venesuelos krantų sutelkė karo laivų, naikintuvų ir karių pajėgas.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Venesuelos prezidento Nicoláso Maduro giminaičiams, didėjant įtampai tarp Karakaso ir Vašingtono. Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) taip pat įvedė sankcijas šešioms laivybos kompanijoms, veikiančioms Venesuelos naftos sektoriuje.

Net šeši šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu, ketvirtadienį „Reuters“ pranešė, kad JAV ruošiasi sulaikyti daugiau Venesuelos naftą gabenančių tanklaivių po to, kai trečiadienį buvo konfiskuotas pirmasis toks krovinys. „Reuters“ pažymi, kad taip JAV didina spaudimą Venesuelos prezidentui Nicolas Maduro. Agentūra pažymi, kad šią savaitę buvo perimtas pirmasis naftos tanklaivis iš Venesuelos, kuriai nuo 2019 m. taikomos JAV sankcijos.

Baltieji rūmai ketvirtadienį nurodė, kad prie Venesuelos krantų perimtas naftos tanklaivis bus atgabentas į JAV uostą, kuriame ketinama pasilikti jo krovinį – naftą. „Laivas atplauks į JAV uostą ir Jungtinės Valstijos ketina konfiskuoti naftą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos prie Venesuelos krantų perėmė didelį naftos tanklaivį.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su ilgamečiu sąjungininku Venesuelos prezidentu Nicolas Maduro ir dar kartą patvirtino savo paramą Karakasui po to, kai Jungtinės Valstijos perėmė naftos tanklaivį, pranešė Kremlius.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija netoli Venesuelos sulaikė naftos tanklaivį, remdamasi dviem JAV pareigūnais trečiadienį pranešė naujienų agentūrą „Reuters“. Tokio žingsnio imtasi JAV sutelkus dideles karines pajėgas šiame regione, įskaitant lėktuvnešį, naikintuvus ir dešimtis tūkstančių karių. Anonimiškai kalbėję pareigūnai teigė, kad operacijai vadovavo JAV pakrančių apsaugos tarnyba. Jie neatskleidė tanklaivio pavadinimo ir nenurodė, kokioje tiksliai vietoje jis buvo perimtas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Venesuelos vadovui Nicolasui Maduro savaitei laiko, kad jis galėtų saugiai palikti šalį, tačiau lapkričio 28 d. terminas baigėsi ir JAV lyderis paskelbė apie šalies oro erdvės uždarymą, pranešė „Reuters“ informuoti šaltiniai.  Pasak jų, D. Trumpas savo pasiūlymą išsakė per mažiau nei 15 minučių trukusį pokalbį telefonu su N. Maduro.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad oro erdvė virš Venesuelos ir jos apylinkinių teritorijų turėtų būti uždaryta. Tai naujausias D. Trumpo teiginys Venesuelos atžvilgiu, kuris, kaip manoma, gali eskaluoti situaciją su prezidentu Nicolas Maduro. „Visoms oro linijų bendrovėms, pilotams, narkotikų prekeiviams ir prekeiviams žmonėmis, – socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Venesuelos aviacijos administracija trečiadienį pranešė uždraudusi keletą oro linijų bendrovių, apkaltintų „terorizmu“ po to, kai sustabdė skrydžius atsižvelgdamos į JAV perspėjimus apie karinį aktyvumą regione.

Venesuelos generalinis prokuroras ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad opozicijos lyderė Maria Corina Machado bus laikoma bėgle, jei vyks į Norvegiją atsiimti Nobelio taikos premijos. Šiuo metu Venesueloje besislapstanti M. C. Machado nurodė, kad ketina vykti į Norvegijos sostinę, į gruodžio 10 dieną vyksiančią šių metų Nobelio premijos laureatų pagerbimo ceremoniją.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, didėjant įtampai dėl Vašingtono dislokuotų pajėgų, kalbėsis su Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro ir pridūrė, kad neprieštarautų JAV kovos su narkotikais operacijoms Meksikoje. D. Trumpas į Karibų regioną pasiuntė gausias JAV karines pajėgas, kurių užduotis, anot jo paties, yra kova narkotikų kontrabandininkais, veikiančiais keliose Lotynų Amerikos šalyse, įskaitant Venesuelą ir Meksiką.

JAV lėktuvnešio smogiamoji grupė antradienį atvyko į Lotynų Amerikos regioną, sustiprinusi regione dislokuotas karines pajėgas, kurios, kaip yra įspėjusi Venesuela, gali išprovokuoti visapusišką konfliktą. JAV karinių jūrų pajėgų pietų vadavietė pareiškime nurodė, kad laivas „USS Gerald Ford“, kurį prieš beveik tris savaites buvo įsakyta dislokuoti regione siekiant padėti kovoti su narkotikų kontrabanda, įplaukė į vadavietės atsakomybės zoną, apimančią Lotynų Ameriką ir Karibų jūros regioną.

Rusija antradienį pasmerkė JAV smūgius Venesuelos laivams, kurie, pasak Vašingtono, gabena narkotikus, pavadindama juos nepriimtinais.  „Taip apskritai elgiasi įstatymų nesilaikančios šalys ir tie, kurie laiko save aukščiau įstatymų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.  Jis suabejojo šiais JAV veiksmais ir pavadino juos „kovos su narkotikais pretekstu“. Venesuela laikoma artima Maskvos sąjungininke.

Per Jungtinių Valstijų smūgius dviem įtariamiems narkotikų kontrabandos laivams žuvo šeši žmonės, pirmadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, padidindamas per šią prieštaringai vertinamą kampaniją žuvusių žmonių skaičių iki 76.  P. Hegsethas socialiniame tinkle „X“ sakė, kad sekmadienį JAV pajėgos tarptautiniuose vandenyse rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje smogė į du įtariamos narkotikų kontrabandos laivus, kuriuose buvo po tris žmones. „Visi šeši žuvo.

Donaldo Trumpo vadovaujamas amerikiečių laivynas, kurio priešaky – galingiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald Ford“, jau telkia savo pajėgas Karibuose. Jis pasirengęs bet kuriuo metu imtis veiksmų, kurie gali nulemti ne tik Venesuelos, bet ir Rusijos likimą, tikina „The Telegraph“ apžvalgininkas Matthew Lynnas.

Tvyrant įtampai tarp JAV ir Venesuelos, ketvirtadienį du amerikiečių bombonešiai B-52 skrido virš Karibų jūros palei Venesuelos pakrantę. Skydžių sekimo portale „Flightradar24“ buvo matyti, kaip abu orlaiviai skrido lygiagrečiai Venesuelos pakrantei, tada suko rastus į šiaurės rytus nuo Karakaso, grįžo atgal ir vėl skrido palei pakrantę, pasuko į šiaurę ir nuskrido gilyn virš jūros. Tai mažiausiai ketvirtas kartas nuo spalio, kai JAV kariniai lėktuvai skraidė netoli Venesuelos.

JAV pajėgos nukovė 14 žmonių per smūgius laivams, kaip įtariama, gabenusiems narkotikų kontrabandą, rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, antradienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas – taip Vašingtono kovos su narkotikais kampanijos aukų skaičius išaugo iki mažiausiai 57. JAV rugsėjo pradžioje ėmė rengti šiuos smūgius, kurie, ekspertų teigimu, yra neteisėti, ir iki šiol Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno regionuose sunaikino mažiausiai 14 laivų.

Karakasas sekmadienį pasmerkė JAV karo laivo atvykimą į netoliese esantį Trinidadą ir Tobagą kaip pavojingą provokaciją, didėjant baimei dėl galimų išpuolių prieš žemyninę Venesuelos dalį.  Eskadrinis minininkas „USS Gravely“ sekmadienį keturioms dienoms prisišvartavo Trinidado sostinėje Port of Speine. Šiomis dienomis vyks bendros pratybos su vietos gynybos pajėgomis.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ketvirtadienį, didėjant įtampai tarp Vašingtono ir Karakaso, anglų kalba paskelbė raginimą: „Ne beprotiškam karui, prašau!“ N. Maduro žodžiai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė davęs leidimą imtis slaptų veiksmų prieš Venesuelą, ir intensyvėjant JAV karinei kampanijai prieš įtariamus narkotikų prekeivius Karibų jūroje ir Ramiajame vandenyne. „Taikai taip, taikai taip visiems laikams, taika visiems laikams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siunčia du įtariamus narkotikų prekeivius atgal į Ekvadorą ir Kolumbiją po smūgio į įtariamą narkotikų kontrabandos povandeninį laivą Karibų jūroje, per kurį žuvo dar du žmonės.  Kolumbiečių prezidentas Gustavo Petro patvirtino, kad įtariamasis iš Kolumbijos buvo repatrijuotas, tačiau apkaltino Vašingtoną nužudžius žveją per ankstesnį smūgį.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro šeštadienį pareiškė, kad planas, skirtas apsisaugoti nuo, jo žodžiais tariant, JAV keliamos grėsmės, jau parengtas. Vašingtonas kaltina N. Maduro vadovaujant „narkotikų kontrabandos ir teroristiniam“ režimui ir kalinių paleidimu iš kalėjimo bei jų siuntimu į Jungtines Valstijas. Jungtinės Valstijos taip pat yra dislokavusios karo laivų Karibų jūros regione prie Venesuelos krantų.

Praėjus trims dienoms po Nobelio taikos premijos skyrimo žinomai Venesuelos opozicijos politikei Marijai Corinai Machado, vyriausybė Karakase uždarė savo ambasadą Osle. „Nepaisant mūsų nuomonių skirtumo virtine klausimų, Norvegija nori išlaikytu dialogą su Venesuela ir toliau to sieks“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Penktadienį JAV pajėgos smūgiavo į įtariamą narkotikų kontrabandos laivą prie Venesuelos krantų, žuvo keturi žmonės, pranešė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.  Pentagono vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle X ir dabar tokių atakų skaičius siekia mažiausiai keturias, o žuvusiųjų per jas – 21 žmogus. Pridėtame vaizdo įraše matyti dūmų ir ugnies apimtas greitaeigis kateris, toliau liepsnojęs plūduriuojantis.

Reaguodama į didėjančią įtampą tarp Karakaso ir Vašingtono, Venesuela surengė karinius manevrus. Sukrės ir Falkono valstijose šeštadienį (vietos laiku) netoli pakrantės vyko virtinė pratybų, pranešė valstybinė stotis VTV.  Venesuelos ginkluotosios pajėgos, anot duomenų, netoli pakrantės miesto Cape San Romano atgabeno karinės įrangos, šaudė iš patrankų ir naudojo amfibijas.  Kariuomenė, be to, bandėsi negyvenamos Patoso salos užėmimą netoli sienos su Trinidadu ir Tobagu.

Trečiadienį vakarų ir šiaurės Venesuelą, įskaitant sostinę Karakasą, supurtė 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba.  Pasak vyriausybės, apie didelę žalą kol kas nepranešta.  JAV geologijos tarnyba ranešė, kad žemės drebėjimo epicentras buvo 7,8 kilometro gylyje, maždaug už 24 kilometrų nuo Mene Grandės naftos gavybos miestelio retai apgyvendintoje Zulijos valstijos vietovėje.

Baltieji rūmai pirmadienį atmetė Venesuelos prezidento Nicolas Maduro laišką, kuriame jis prašė JAV vadovo Donaldo Trumpo užmegzti dialogą, teigdami, kad jame gausu melo. „Tame laiške Maduro pakartojo daug melo, ir administracijos pozicija Venesuelos atžvilgiu nepasikeitė“, – spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolin Leavitt, pavadindama N. Maduro neteisėtu vadovu.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro atmetė JAV kaltinimus vadovavimu kokaino kontrabandos karteliui ir paprašė amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo užmegzti dialogą, sakoma sekmadienį Karakaso paskelbtame laiške.

JAV kariuomenė atakavo narkotikus gabenusių venesueliečių valtį, žuvo trys žmonės. Tai jau antra mirtina ataka per pastarąjį mėnesį. Karakasas tokį Amerikos elgesį vadina JAV agresijos aktu, o Kolumbija piktinasi, kad Jungtinės Valstijos nustojo bendradarbiauti kovoje su narkokarteliais.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Amerikiečiai užfiksavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Venesuelos valtis siūbuoja ant bangų. Akimirka – ir JAV kariškiai smogia į laivą.

Įtampai tarp JAV prezidento ir Karakaso valdžios sparčiai augant, D. Trumpas šeštadienį pagrasino Venesuelai „neišmatuojamomis“ pasekmėmis, jei ji atsisakys priimti migrantus, kuriuos „prievarta įvežė į Jungtines Valstijas“. „Mes norime, kad Venesuela nedelsdama priimtų visus kalinius ir psichiatrijos ligoninėse esančius žmones, kuriuos prievarta įvežė į Jungtines Amerikos Valstijas“, – teigė D. Trumpas.

Jungtinės Valstijos siunčia į Puerto Riką 10 naikintuvų F-35, prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus susidoroti su narkotikų karteliais Karibuose, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai. Naikintuvai šioje JAV valdoje dislokuojami augant įtampai dėl Vašingtono pajėgų telkimo regione, kur, kaip sakė Pentagonas, ketvirtadienį du Venesuelos kariniai lėktuvai praskrido netoli JAV karinių jūrų pajėgų laivo tarptautiniuose vandenyse.

Pirmadienį Venesuela apkaltino kaimynę Gajaną „mėginimu sukurti karo frontą“, kai šalis viešai apkaltino Karakasą savaitgalį surengus išpuolį prieš rinkimų medžiagą vežusį laivą.  Sekmadienį Džordžtaunas pareiškė, kad Venesuela nacionalinių rinkimų Gajanoje išvakarėse paleido šūvius į laivą, tačiau gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas šiuos teiginius atmetė.

JAV niekada nebuvo taip arti ginkluoto konflikto su Venesuela, rašo „Axios“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė septyniems karo laivams, kuriuose yra 4 500 karių, plaukti į Venesuelos vandenis. Oficialiai jie skirti yra kovoti su narkotikų kontrabanda. Tačiau spaudos sekretorė Karoline Leavitt ketvirtadienį užsiminė apie misijos dviprasmiškumą, pažymėdama, kad JAV laiko Nicolasą Maduro „bėgančiu narkotikų kartelio vadu“, o ne teisėtu Venesuelos prezidentą. „Tai 105 proc.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ketvirtadienį pareiškė, kad JAV kariai jokiu būdu negalėtų įsiveržti į šalį, Vašingtonui dislokavus penkis karo laivus ir 4 tūkst. karių Karibuose, siekdamas paspausti kairiųjų pažiūrų lyderį. Jungtinės Valstijos teigė, kad karių ir karo laivų dislokavimas pietinėje Karibų jūros dalyje, netoli Venesuelos teritorinių vandenų, yra kovos su narkotikų kontrabanda operacija.