vėjo jėgainė

 Seimo Audito komitetas svarstys Valstybės kontrolės ataskaitą dėl pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto įgyvendinimo. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė neseniai Seime teigė, kad valstybė turi skubiai apsispręsti dėl valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vystomo milijardinės vertės pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje projekto ateities.

Nedidelį Darbėnų miestelį sudrebino žinia – po penkerių ar dešimties metų jis kasmet gaus po milijoną eurų. Taip gali nutikti, mat Darbėnų seniūnijoje, kone 30 hektarų plote įsikurs Baltijoje stovėsiančio vėjo jėgainių parko infrastruktūra. „TV3 žinių“ komanda nuvyko į Darbėnus ir paklausė, kur žemaičiai šiuos pinigus panaudotų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Darbėnai – nedidelis miestelis Kretingos rajone, kuriame žmonės dirba visą dieną.

Per savaitę Lietuvoje vėjo jėgainių generacijai išaugus daugiau nei dvigubai, vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 27 proc. iki 124 eurų už megavatvalandę (MWh). Tai antra pigiausia savaitė šiais metais, skelbia „Litgrid“. „Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba išaugo daugiau nei dvigubai ir tai labiausiai prisidėjo prie sumažėjusios elektros kainos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos elektros kaina augo, tačiau palyginti su 2023-2024 metų tuo pat laiku, ji buvo mažesnė, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Rugsėjo 22-28 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, vidutinė didmeninė kaina padidėjo 51 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh).  „Daugiausiai elektros buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse.

Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei laikinai – mėnesiui – sustabdyti antrojo jūros vėjo parko vystytojo konkursą ir jo procedūras atnaujinti spalio 6 dieną. Sprendimą Vyriausybė turėtų priimti penktadienį nuotoliniame posėdyje.   Pasiūlymų pateikimas būtų pratęstas iki spalio 7 dienos (imtinai), rašoma nutarimo projekto aiškinamajame rašte.  Dabar numatyta jų pateikimo data – rugsėjo 8-oji.

Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę (VK) iki metų pabaigos atlikti pirmojo valstybinės „Ignitis grupės“ vystomo jūros vėjo parko „Curonian Nord“ auditą.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti, kad antro 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkursas bus skelbiamas kitą pirmadienį – birželio 9 d. Energetikos ministro patarėja Renata Surovec Eltai teigė, kad šis klausimas bus įtrauktas į trečiadienio Ministrų kabineto darbotvarkę. Gegužės viduryje Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui, kad antrajame strateginio vėjo parko Baltijos jūroje konkurse turėtų dalyvauti mažiausiai du vystytojai.

Dėl patirtų trikdžių, vėjo jėgainės sparno iškėlimo darbai kelyje Šiauliai–Tytuvėnai ketvirtadienį nebus užbaigti, praneša Šiaulių apskrities policija. Pranešime rašoma, kad kelio atkarpa šiuo metu yra atidaryta ir pravažiuojama, tačiau darbus planuojama pratęsti penktadienį, gegužės 30 d. Kelio atkarpa dėl to bus uždaryta nuo 8.00 val. iki 18.00 val. ir, vykstant darbams, kelias bus nepravažiuojamas.

Ketvirtadienį Šiaulių rajone, Tvibių kaime, bus atliekami vėjo jėgainės sparno, kuris gegužės 19-osios naktį nukrito nuo vilkiko platformos ir apgadino gyvenamąjį namą, iškėlimo darbai. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, kol bus vykdoma nelaimės padarinių šalinimo operacija, kelias bus nepravažiuojamas. Planuojama, kad darbai truks nuo 7 val. iki 18 valandos. Keliu Šiauliai–Tytuvėnai vykstantys vairuotojai turėtų pasirinkti maršrutą, kuris leistų apvažiuoti uždarytą kelio ruožą.

Seime svarstant atnaujintas antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkurso sąlygas, kuriomis būtų įtvirtintas mažiausiai dviejų aukciono dalyvių reikalavimas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kitą savaitę siūlymams pritarus Seimui konkursas galėtų būti paskelbtas birželį. „Dabar tikslas yra, kad, patvirtinus šias nuostatas, šiuos patobulinimus, galėtume organizuoti konkursą.

Iš griovio ištraukus ir išvežus vėjo jėgainės dalį, šeštadienį 17.30 val. atnaujintas eismas kelio Šiauliai–Palanga ruože, Plungės rajone, pranešė valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“.  Iš pradžių eismą buvo planuota atnaujinti 14 val., vėliau – 18 val. „Via Lietuvos“ atstovė Eglė Nemanytė BNS teigė, kad vėjo jėgainės dalis iš griovio buvo sėkmingai ištraukta apie 13 val., tačiau kilo problemų ją pakraunant į vilkiko puspriekabę.

Kelyje Šiauliai–Palanga, netoli Plungės, į kelkraštį nuvirtus vilkikui su vėjo jėgainės dalimi, šioje atkarpoje šeštadienį bus uždaromas eismas, skelbia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Eismas magistralinio kelio Šiauliai–Palanga 84-ajame kilometre bus uždaromas nuo 8 iki 14 val., čia dirbs automobiliniai kranai. Eismas bus kreipiamas vietine 4 kilometrų ilgio apylanka ties Grumblių gyvenviete, didžiąją dalį apylankos sudaro žvyrkelis.

Valstybės valdomai „Ignitis grupei“ pranešus apie galimą pirmojo jūros vėjo parko projekto vėlavimą, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė prokurorams spręsti dėl poreikio ginti viešąjį interesą šioje istorijoje.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai.  Daugumai komisijos narių balsavus už nuspręsta palaukti detalesnės projekto analizės ir duomenų bei klausimą svarstyti dalyvaujant Energetikos ministerijos atstovams.

Švedijos vyriausybė pirmadienį pareiškė neleisianti statyti 13 vėjo jėgainių Baltijos jūroje, nes šalies kariuomenė pareiškė, kad jos gali turėti neigiamos įtakos gynybos pajėgumams. Klimato ministrė Romina Pourmokhtari spaudos konferencijoje sakė, kad leidimai statyti planuojamus vėjo jėgainių parkus buvo neišduoti, nes jėgainės „turėtų nepriimtiną poveikį gynybos interesams“. Visi 13 projektų buvo suplanuoti Baltijos jūros teritorijose netoli Švedijos pakrantės.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“ pernai Mažeikiuose pastatytame 63 megavatų (MW) galios vėjo parke pagaminta elektra bus tiekiama Vokietijos statybinių medžiagų gamintojos „Schwenk Zement“ valdomai vienintelei Lietuvoje cemento gamybos bendrovei „Akmenės cementas“. Grupės energijos tiekėja „Ignitis“ bei „Akmenės cementas“ pasirašė tai numatančią ketverių metų ilgalaikę elektros prekybos sutartį (PPA), tiekimas bus pradėtas nuo 2026 metų, pirmadienį pranešė „Ignitis grupė“....

Pakartotinį antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą planuojama skelbti lapkričio 18 dieną, o jo laimėtoją tikimasi paskelbti kitų metų birželį, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Informacijos apie konkursą paskelbimo (…) data numatyta lapkričio 18 diena“, – pirmadienį susitikime su rinkos dalyviais sakė VERT Atsinaujinančios energetikos ir elektros mažmeninės rinkos skyriaus patarėja Laura Kasparavičiūtė.

Saulėtą ir vėjuotą sekmadienį dėl didelės atsinaujinančių išteklių jėgainių gamybos, elektros kainos 12 valandų buvo neigiamos, skelbia „Litgrid“. Tuo metu rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 103 Eur / MWh.

Jūrinio vėjo energetikos parkų vystymą Baltijos jūroje teigiamai vertina ir palaiko gerokai daugiau nei pusė lietuvių (66 proc.), rodo KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas tyrimas. Anot tyrimo, jame dalyvavę gyventojai mano, kad vėjo elektrinės pajūrio regione yra vienas iš energetinės nepriklausomybės garantų. Su šiuo teiginiu sutiko 76 proc. respondentų, o dar 77 proc. nurodė, kad pačiai pasigaminti reikiamą energijos kiekį Lietuvai yra strategiškai svarbu.

Pasibaigus viešajai konsultacijai dėl supaprastintos strateginio objekto – Baltijos jūroje planuojamo įrengti vėjo parko – aukciono organizavimo tvarkos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) rugpjūčio 26 d. pristatys teisės aktų pakeitimams gautas pastabas. Dvi savaites trukusios viešosios konsultacijos baigėsi rugpjūčio 12 d. Buvo laukiama siūlymų dviems VERT parengtiems projektams, kurie teikti po liepos viduryje Seimo priimtų įstatymo pakeitimų.

Viena didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupių HISK (buvę „Panevėžio keliai“) už 12 mln. eurų (su PVM) Kauno rajone, Girininkų kaime įrengs 42 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  Bendrovė rugpjūčio pradžioje pasirašė sutartį su projekto užsakovu – privataus kapitalo Lietuvos energetikos grupės „E energija“ įmone „Joreta“ – dėl 6 vėjo jėgainių parko pamatų ir infrastruktūros rangos, trečiadienį pranešė HISK.

„Citadele“ bankas paskolino 4,4 mln. eurų bendrovės „Vėjo taškas“ Radviliškio rajone įgyvendinamai 4,2 MW galios vėjo parko statybai. „Siekdami stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę, turime investuoti į alternatyvios energijos šaltinių plėtrą bei sudaryti daugiau galimybių atsinaujinančios energijos pasigaminti Baltijos šalyse.

Balandį neįvykus Lietuvos skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie Seimo nariai siūlo, jog būsimame pakartotiniame aukcione galėtų būti ir vienas dalyvis, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičiant valstybės skatinimo apimtį.    Tokias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas Seime praėjusią savaitę registravo konservatorius Kazys Starkevičius bei socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių ministrai sutarė pamažu atsisakyti iškastinio kuro ir toliau plėtoti jūrinio vėjo energiją, labiau saugoti svarbios energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms. Deklaraciją dėl jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūros trečiadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos už energetiką atsakingi ministrai ir deleguoti pareigūnai, pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertinusi naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinkle, preliminariai rezervavo 3,4 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Skelbiama, kad įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 3360 MW leistina generuoti galia.

Širvintų merę Živilę Pinskuvienę papiktino svarstomas vėjo jėgainių parko projektas Širvintose. Merė apie tai viešai pranešė socialiniame tinkle ir sulaukė labai daug komentarų, dėmesio. Naujausia žinia dėl vėjo jėgainių ji pasidalijo ketvirtadienio vakarą savo socialiniame tinkle. „Šiuo metu 21 val. Dar vyksta svarstymas. Man asmeniškai jau daug kas aišku. Gyventojų klausimų daug – PAV rengėjų atsakymų NĖRA. Tokia situacija yra NEPRIIMTINA.

Vėjo elektros gamyba praėjusią savaitę sumažėjo perpus, o šiluminių elektrinių gamyba augo. Dėl sugrįžusių vėsių orų elektros kainos didėjo visame regione, ypač Suomijoje, kur jos šoktelėjo beveik 10 kartų, praneša „Litgrid“. Skelbiama, kad vasario 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 49 proc. nuo 64,56 Eur/MWh iki 96,2 Eur/MWh.

Pirmąjį Lietuvos 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą laimėjusi „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – gavo leidimą parko statybai naudoti Baltijos jūros teritorijos dalį.

Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos. „Šiuo metu jau beveik 70 proc.

Danijos vėjo jėgainių turbinų gamintoja „Vestas“ pagamins ir patieks 14 turbinų atsinaujinančios energijos įmonės „Enefit Green“ statomam 90 megavatų (MW) galios vėjo parkui Kelmės rajone. Vienos  turbinos galia – 6,2 MW.

Danijos atsinaujinančiosios energijos įmonė „Orsted“ trečiadienį pranešė, kad prie rytinės Jungtinės Karalystės pakrantės statys didžiausią pasaulyje jūrinio vėjo parką. Įmonė teigė priėmusi galutinį investicinį sprendimą statyti projektą „Hornsea 3“. 2,9 gigavato galios jūrinio vėjo parkas galės aprūpinti energija daugiau kaip 3,3 mln. namų ūkių Jungtinėje Karalystėje. Tikimasi, kad jis bus baigtas apie 2027 metų pabaigą, o statybos etapo metu bus sukurta iki 5 tūkst. darbo vietų.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės nutarimas dėl komercinių saulės parkų plėtros prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seimas jo nuostatas perkėlė į įstatymą, kartu nustatydamas naujas saulės ir vėjo energetikos reguliavimo taisykles.  Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupėsantrinė įmonė „Ignitis renewables“ su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu „Growth Markets Fund II“ laimėjo 1,4 gigavato (GW) galios jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje, trečiadienį pranešė grupė.  „Ignitis grupė“ kartu su partnere pateikė didžiausią – 1,723 mln. eurų – pasiūlymą už teisę Rygos įlankoje vystyti „Liivi 2“ jūrinių vėjo elektrinių parką.

Vėjo parkų Baltijos jūroje konkursus Lietuvoje organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siūlo pailginti laiką, per kurį vystytojai turėtų gauti leidimus statybai ir elektros gamybai, kartu  numatant force majeure aplinkybes. Tai aktualu antrojo jūrinio vėjo parko konkurso, kuris bus skelbiamas 2024-ųjų sausio 15-ąją,  dalyviams.

Lietuvoje vis daugiau energijos sukuriama vėjo jėgainių pagalba – vien 2022 metais vėjo jėgainių galia padidėjo trečdaliu. Vis dėlto, pastaruosius du metus tenka girdėti ir apie galimus pavojus – per šį laikotarpį buvo net trys avarijos. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) prezidento Lino Sabaliausko teigimu, avarijos nutinka retai, be to, dažniau jas nulemia žmogiškos klaidos.   Pastaraisiais metais vėjo jėgainės auga lyg ant mielių.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – paskelbta pirmojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso laimėtoja. Apie konkurso organizatorės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) oficialų patvirtinimą ketvirtadienį grupė pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Tauragės rajono ugniagesiams teko gesinti neįprastą gaisrą. Jį sukėlė netikėtas incidentas remontuojamoje vėjo jėgainėje. Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai ant kojų pakelti trečiadienio (spalio 11 d.) vakarą. Apie 20.49 val. skubios pagalbos tarnybų ryšio telefono numeriu 112 paskambino apsaugos darbuotojai, saugantys vėjo jėgainę Kreivėnų kaime (apie 14 kilometrų nuo Tauragės). Jie pranešė, kad per vaizdo kameras mato prie jėgainės kilusį gaisrą.

Tauragės rajone trečiadienį įvyko incidentas nulūžus vėjo jėgainės stiebui ir užkritus ant transporto priemonės kilo gaisras Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nelaimė įvyko trečiadienio vakarą, apie 20.50 val.  Nulūžęs vėjo jėgainės stiebas krisdamas numušė automobilinio bokštinio krano kabiną, ši užsidegė. Kaip skelbia ugniagesiai, gaisro metu nudegė krano kabina, sudegė šeši ratai.

Mažos įmonės ir piliečių energetikos bendrijos prašo 17,02 mln. eurų paramos iki 3 megavatų (MW) įrengtosios galios vėjo elektrinių įrengimui. Antradienį pasibaigus kvietimui, iš viso pateikta paraiškų įsirengti 30 MW galios elektrines, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per du mėnesius aštuonios labai mažos ir mažos įmonės bei dvi piliečių energetinės bendrijos pasinaudojo galimybe gauti paramą. Ūkininkai paraiškų nepateikė.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki metų pabaigos. (...) Vyksta derinimas (valstybės skatinimo schemos – BNS) su Europos Komisija, ir tas procesas yra toks, kad negali tiksliai pasakyti, kada.

Trečiadienį Norvegija Šiaurės jūroje atidarė didžiausią pasaulyje plūduriuojantį vėjo jėgainių parką – naują technologiją, kuri laikoma perspektyvia pereinant nuo iškastinio kuro prie žaliosios energijos. „Hywind Tampen“ parką sudaro 11 turbinų, kurių kiekviena – iki 8,6 megavatų galios. Jis patenkins apie 35 proc. greta esančių penkių naftos ir dujų gavybos platformų elektros poreikių. „Mums visiems europiečiams reikia daugiau elektros energijos. Karas Ukrainoje paaštrino padėtį.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje vystymo konkursą laimėjusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ jį planuoja pradėti statyti 2026–2026 metais, sako grupės valdybos narys ir finansų vadovas Jonas Rimavičius. Jo teigimu, parko statybas planuojama užbaigti iki 2030 metų, tuo metu Energetikos ministerijos lūkestį jį pastatyti iki 2028 metų jis vadina ambicingu.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ pastatytas 14 vėjo turbinų 63 megavatų (MW) galios vėjo parkas Mažeikių rajone pradėjo komercinę veiklą.  Ji pradėta po to, kai vėjo turbinų teikėja Vokietijos įmonė „Nordex Energy SE & Co.

Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijos gyventojai išgyvena šoką sužinoję, kad jų kaimynystėje ketinama statyti galingų vėjo elektrinių parką. Tiesa, kaip ir visose situacijose, taip ir čia – yra šiuo projektu besidžiaugiančių, yra ir jo kategoriškai nenorinčių. Gyventojai labiausiai bijo, kad vėjo elektrinių nepastatytų prie pat jų namų ar Šušvės kraštovaizdžio draustinyje.

Visame pasaulyje vėjo energetikos sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, tačiau daugeliui vėjo energetika vis dar lieka paslaptimi. Todėl kasmet birželio 15 d. švenčiama Pasaulinė vėjo diena, skirta atrasti vėjo energijos teikiamus privalumus ir galimybes pakeisti pasaulį. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, gaminanti energiją iš vėjo, pateikia 5 faktus apie vėjo elektros gamybą iš vėjo.

Finansų ministerija siūlo minimalų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio siūloma atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus. „Vėjo jėgainėms, kurios taip pat yra nekilnojamas turtas, siūloma taikyti minimalų tarifą, nes tai visgi Vyriausybės prioritetas, žaliosios generacijos plėtra“, – pirmadienį pristatydama pakoreguotą mokesčių pertvarkos projektą  spaudos konferencijoje sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Akmenės rajone nugriuvo vėjo jėgainė. Kodėl sulūžo milžiniškas įrenginys – kol kas nežinia, priežastis bando aiškinintis bendrovė „Vėjo Parkai“, kuriai ir priklauso iš viso 14 tokių jėgainių Akmenės rajone. Įmonė turi daugiau nei 70 tokių pat vėjo jėgainių visoje Lietuvoje. Vietiniai gyventojai išsigandę, sako ir šiaip nepageidavo elektrinių vėjo malūnų kaimynystės, o dabar dar iš toliau lenks ten jau stovinčias. Įmonė sustabdė viso jėgainių parko veikimą.

Antradienį Akmenės rajone nukritus statomai vėjo jėgainei, sustabdytas visų parko jėgainių veikimas, rašoma UAB Enefit Green vadovo Donato Celešiaus pranešime. Jo komentaru savo „Facebook“ puslapyje trečiadienį pasidalijo Akmenės rajono savivaldybė. Antradienį popiet buvo pranešta, kad Akmenės rajono savivaldybėje nukrito viena iš statomų vėjo jėgainių. Remiantis pirmine informacija, per avariją niekas nenukentėjo.

Antradienį Akmenės r., Kruopių sen., Laumėnų II kaime įvyko retas incidentas – nuvirto vėjo jėgainė. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Kaip patikino Kruopių seniūnė Rasa Statkuvienė, vėjo jėgainė buvo atokiau nuo gyvenamųjų namų ir įvirto į mišką. Vėjo jėgainės statybos projekte nurodoma, kad ji pradėta statyi pernai, o darbų pabaiga numatyta šiais metais.