„TV3 žinių“ komanda nuvyko į Darbėnus ir paklausė, kur žemaičiai šiuos pinigus panaudotų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Darbėnai – nedidelis miestelis Kretingos rajone, kuriame žmonės dirba visą dieną. Tačiau, tikėtina, po dešimtmečio Darbėnai gali atrodyti kitaip. Jei šalies valdžiai ir energetikams pagaliau pavyks susitarti dėl strategiško Lietuvos objekto – vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje 2030 metais, Darbėnai gaus po milijoną eurų kasmet.
„Per mūsų visą Darbėnų seniūniją eina labai didelė teritorija, kurioje bus visa infrastruktūra – kabeliai, stotys ir visą kitą. Mes buvome paskaičiavę, kad tai galimai užims 30 hektarų mūsų savivaldybės žemės“, – aiškino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius
Tiesa, Darbėnai galėjo ir nepamatyti tokių pinigų, mat pirminiame susitarimo variante Kretingos rajonas į milijonus eurų už vėjo jėgaines net nepretendavo.
„Keturios savivaldybės – Palangos, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto ir Neringos turėjo gauti dalį įmokos, būtent už vėjines jūrų jėgaines. Mums buvo labai skaudu, nes mes tame tarpe nedalyvavome ir mes negalėjome gauti dalies to finansavimo“, – kalbėjo A. Kalnius.
Tad Kretingos valdžia pradėjo net dvejus metus trukusias derybas, pagal kurias išsikovojo, kad pinigus iš viso rajono gaus bent jau Darbėnai. Po milijoną kasmet.
„Darbėnų pačios seniūnijos metinis biudžetas dabar yra apie 250 tūkst. eurų“, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Nors po penkerių ar dešimties metų gyvenimas gali būti visai kitoks, tačiau kodėl gi nepaskaičiavus viščiukų jau dabar.
„Pradedant kelių remonto tvarkymo darbais. Bet, kai pradedi skaičiuoti kelių remontus, tai tas milijonas nebe toks didelis ir atrodo. Nes jei kiekvieną žvyrkelį sutvarkyti į tikrą, kokybišką kelią. Tai tikrai didelės lėšos yra“, – pasakojo A. Poškys.
„Tai gali atsirasti ir kažkokios kultūrinės erdvės, gali atsirasti ir pastiprinimas mokyklai, gali atsirasti ir bažnyčios sutvarkymas, ir, kadangi seniūnija yra didelė – ir galbūt, Grūšlaukės bažnyčios sutvarkymas. Tai didelis spektras, kur kai pinigų turi – vaizduotę įjungti žymiai lengviau yra“, – sakė A. Kalnius.
Apklausti ir gyventojai
„Pinigų visada atrasime, kur padėti, kad tik jų būtų“, – juokėsi moteris.
Tačiau žemaičiai labai praktiški žmonės.
„Kultūros namai pirmiausia turėtų būti miestelyje. Čia kaip ir rajonui pačiam priklausytų pagal dydį“, – minėjo gyventojas.
„Ir šaligatviai, ir gatvės, ir apšvietimas“, – sakė vyras.
„Čia tokius visus namus reikėtų padėti restauruoti. Pats centras, kad gražesnis būtų. O šiaip, mums viso užtenka“, – kalbėjo moteris.
„Keliuose, keliuose, ypač nuo pagrindinės gatvės reikėtų daugiau apšvietimo“, – pastebėjo jaunuolis.
„Gatvės kokios? Kokios gatvės? Visiškai neturime nei šaligatvių, nei gatvių“, – pridūrė moteris.
Ar milijoną reikėtų padalinti gyventojams?
Sužinoję apie būsimus milijonus, gal į Darbėnus ims šimtais kraustytis naujakuriai, bet kol kas čia gyvena 4 tūkst. žmonių. Tad gal pinigus padalinti jiems?
„–Asmeniškai? Ne, kas tau duos asmeniškai, taip nebūna. – O jei duotų? – Neduos niekas. – Na, o jeigu? – Neduos. – Netikite? – Ne“, – žurnalistui atsakinėjo vyras.
„ Kokie vėjai. Milijoną? – Taip. – Darbėnam? – Taip. – Miesteliui? – Taip. Kas metai. – Ir kas iš to? – Tai va, ir klausiam kur dėtumėte? – Ar aš juos gausiu?“ – su žurnalistu kalbėjosi moteris.
„Ačiū Dievui, esu apsirūpinus senatvei, turiu gerą pensiją. Nieko man nereikia. O visiems kitiems – pagal norus. Kas, kaip nori“, – minėjo senjorė.
„Čia jau tikrai būtų fantazija, jei darbėniškiams naujas mašinas. Bet ar reikalinga? Juk ir taip kuras brangus“, – juokavo vyras.
Slapčia darbėniškiai tikisi, kad būsimi milijonai padės pagaliau pradėti sukti prezidento Gitano Nausėdos šeimos malūno girnas. Nes kol kas jis tinkamas nebent velnio nuotakai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
