vartojimo prekės

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje išlieka mažiausia Baltijos valstybėse, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos kainos per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu) Lietuvoje pakilo 2,1 proc., Latvijoje - 2,8 proc., Estijoje - 3,6 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje pabrango 1,6 proc., paslaugos - 3,3 proc., Latvijoje - vienodai 2,8 proc., Estijoje - atitinkamai 3,1 proc. ir 4,4 procento.

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, tuo metu Latvijos ir Estijos - didėjo, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekėms, pramogoms ir kurui birželio mėnesį Lietuvoje buvo 389,32 euro - 2,2 proc. mažiau nei gegužę. Latvijoje šios išlaidos per mėnesį padidėjo 2,01 proc.

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms per balandį augo, tuo metu Latvijos ir Estijos - mažėjo, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. SEB banko analitikas mano, jog įtakos išlaidų augimui Lietuvoje turėjo Velykos. „Pirma mintis, kuri kyla žiūrint į sezoniškumą, tai balandžio mėnesį buvo Velykos. Per Velykų mėnesį dažniausiai vidutinis krepšelis turėtų būti šiek tiek didesnis.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Lietuvos statistikos departamentas šiandien paskelbė džiuginančius rezultatus. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje sumažėjo po keturių mėnesių pertraukos, liepos mėnesį fiksuota 0,7 proc.  defliacija.  Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija (liepą, palyginti su 2015 metų liepos mėnesiu) siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procento. Statistikų teigimu, liepos mėnesio kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių (10,7 proc.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę stebės aktualius rodiklius, skelbiamus ir JAV, ir Europoje. Prognozuojama, kad situaciją JAV paslaugų sektoriuje atspindinčio indekso pokytis reikš geras naujienas. Tuo metu Europos verslo ir investuotojų lūkesčius apibendrinantys indeksai trauksis ir taip parodys jų nerimą dėl artėjančio referendumo Didžiojoje Britanijoje. JAV ekonomikai – geros žinios Pirmadienį JAV buvo paskeltas išankstinis gegužės mėn. „Markit PMI“ pramonės indeksas.

Nyderlandų maisto produktų ir kosmetikos kompanijos „Unilever“ atstovai tikina, kad Europoje vis dar juntama krizė verčia permąstyti jų veiklos sėkmės strategiją. Interviu „The Financial Times Deutschland (FTD)“ „Unilever“ Europos verslo vadovas Janas Zijderveldas teigė, kad į Europą grįžta skurdas, todėl svarstoma besivystančių šalių rinkoms taikomas strategijas pritaikyti ir Europai. „Ispanijoje vartotojas pirkiniams vidutiniškai skiria 17 eurų.

Birželį pramonės produkcijos kainos sumažėjo 3,8 procento, o bendrąjį pokytį lėmė 10,6 procento kritusios naftos produktų kainos. Tokius duomenis šiandien pateikė Statistikos departamentas. Iš tų pačių rodiklių matyti, kad gamintojų produkcijos kainos smunka jau nuo praėjusių metų rugsėjo. Lietuvos Pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, nors kai kuriuose sektoriuose pastebimas kainų augimas, bendras pokytis yra neigiamas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, balandį, palyginti su kovu, gamintojų kainos euro zonoje ir visoje ES išliko nepakitusios. Kovą kainos abiejose zonose padidėjo 0,5 procento. 2012 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos daugiausia padidėjo Kipre (8,3 proc.), Lietuvoje (7,1 proc.) ir Vengrijoje (7,0 proc.), o mažiausiai padidėjo Maltoje ir Slovėnijoje (po 0,7 proc.) bei Austrijoje (1,0 proc.