vartojimo kreditas

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Per praėjusius metus vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo kreditų. Tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 m., o bendra vartotojų pasiskolinta suma pernai buvo mažesnė beveik ketvirtadaliu ir siekė šiek tiek daugiau nei 390 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas.

Prezidentui pasirašius Seimo priimtą įstatymo pataisą, kuri leidžia paskolas ir vartojimo kreditus atidėti 3 mėnesiams, gyventojai suskubo pasinaudoti šia galimybe. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės šią lengvatą vertina skirtingai. Vienos jų dar iki pasirašyto įstatymo atidėjo klientams mokėjimus, o kitos tikina, kad vartotojai bando pasinaudoti susiklosčiusia situacija.

Šventiniu laikotarpiu padaugėja besiskolinančių pinigus, tačiau kokia tai bebūtų paskola, būtina gerai atsiminti asmeninius duomenis, kurie pateikiami sutartyje. Kitu atveju gali kilti keblumų ne tik norint pakeisti duomenis, bet ir grąžinti paskolą. Vyras prieš kelis metus paėmė paskolą iš „Credit24“, kurią valdo „IPF Digital Lietuva“, tačiau jo žmona teigia, kad jis sutarties negavo, o pasikeitus telefono numerį nebepavyko prisijungti prie savitarnos svetainės.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos investuotojų valdomas Šiaulių bankas už netinkamą vartojimo kredito reklamą nubaustas 28,1 tūkst. eurų baudą. Bankas per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė trečiadienį gavęs pranešimą apie Lietuvos banko valdybos sprendimą Šiaulių bankui skirti baudą. Bankui skirta bauda siekia 0,03 proc. banko 2017 metų bendrųjų pajamų.

Dauguma vartotojų pradeda domėtis savo kredito istorija po to, kai bankas, lizingas, vartojimo kredito ar telekomunikacijų įmonė atmeta paraiška gauti kreditą ar pirkti išsimokėtinai, rodo 185 tūkst. vartotojų elgsenos tyrimas. „Mano Creditinfo“ ekspertai analizavo, kas paskatino vartotojus 2014-2016 m. pirmą kartą atsiversti savo finansinės drausmės CV. „Kredito istorija vertinama skolinantis. Nuo to, ji gera ar prastesnė, gali priklausyti finansavimo sąlygos bei pati finansavimo galimybė.

Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, mažųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) rinka sumažėjo apie 11,5 proc. iki 79,4 mln. litų. Sudarytų sutarčių skaičius sumenko 8,7 proc. iki 210 tūkstančių. Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma paskutinio ketvirčio duomenimis buvo 379 litai – 2,5 proc.

Didžiosios buitinės technikos parduotuvės žino daugybę būdų, kaip įtikti pirkėjams - jei kliento kišenėje nešlama reikiama suma banknotų, tuomet mandagiai siūloma norimą prekę įsigyti išsimokėtinai. Įdomu, kad ne viena reklamos kompanija siūlo klientui net nesukti galvos dėl pinigų stygiaus ir iš karto reklamoje pateikia puikų pasiūlymą – 0 proc. pradinė įmoka ir 0 proc.

Kosmetinėmis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis Seimas žengė link didesnės vartotojų apsaugos. Buvo atmestas Agnės Zuokienės pasiūlymas sumažinti palūkanų kainą iki 400 procentų, nes, palikus siūlytus 250 procentų, esą, neapsimokės teikti vienos - dviejų savaičių paskolas. Trumpalaikius kreditus pakeitimo iniciatorė vadino neatsakingo skolinimosi pavyzdžiais ir dalimi socialinių problemų priežasčių.