varšuva

Buvusi antroji pasaulio raketė rusė Vera Zvonariova skrido į Varšuvą (Lenkija), kur planavo dalyvauti netrukus prasidėsiančiame WTA 250 serijos moterų teniso turnyre – „BNP Paribas Warsaw Open“. Pranešama, kad rusė turėjo Prancūzijos vizą ir skrido iš Belgrado (Serbija) į Varšuvą. Visgi, nusileidus lėktuvui, V.Zvonariova buvo informuota, kad turi palikti šalį.

Kaimyninėje šalyje įsibėgėjo didžiulio susisiekimo projekto – Lenkijos centrinio oro uosto arba Solidarumo transporto mazgo statybos. Netoli Varšuvos iškils naujutėlis didžiulis oro uostas, taip pat geležinkelio ir automobilių kelių transporto mazgas. Lenkijos Vyriausybė planuoja investuoti į amžiaus statybas beveik 7,2 mlrd. JAV dolerių arba 6,6 mlrd. eurų. Iki 2028 m. iškilsiančiame oro uoste bus du kilimo ir tūpimo takai, tačiau ilgainiui bus galia įrengti dar du.

13 Europos valstybių parlamentų atstovai praėjusią savaitę Varšuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pasirašė pareiškimą dėl Ukrainos karo pabėgėliams kylančio prekybos žmonėmis pavojaus. Lietuvos parlamentui pasirašant dokumentą atstovavo Seimo narys liberalas Arminas Lydeka.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį lankosi Lenkijoje, kur aptars saugumo situaciją. Varšuvoje rengiamas Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrų tarybos susitikimas, pranešė Krašto apsaugos ministerija. A. Anušauskas su Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Marjušas Blaščaku) taip pat aptars šalių nacionalinius siekius, tęstinę paramą Ukrainai, pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Ilgai reklamuotas traukinio maršrutas iš Lietuvos į Lenkiją sulaukė pirmųjų nesklandumų. Net keletą kartų visi keleiviai pakeliui į Varšuvą iš traukinio buvo išlaipinti. Ir dėl gedimo dalį kelionės turėjo tęsti autobusu. Negana to, pasipiktinę po daugiau nei devynių valandų kelionės keliautojai su tokiu pat scenarijumi susidūrė grįždami atgal į Lietuvą. Lietuvos geležinkeliai dėl sutrikimų kaltina Lenkijos vežėją. Neva šio traukiniai genda, o ne Lietuvos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir vadinamojo Bukarešto devyneto atstovai Varšuvoje susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu  ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. Susitikime daugiausiai kalbėta apie Ukrainą ir NATO Rytų flango saugumą, taip pat – būsimą NATO susitikimą Vilniuje. Pasak G. Nausėdos, „dabar visų lūpose Vilnius“, todėl mums būtina pasinaudoti šiuo istoriniu šansu. Pasibaigus susitikimui prezidentas G. Nausėda trumpai jį pakomentavo žiniasklaidai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę Varšuvoje susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), antradienį pranešė Prezidentūra. Lietuvos vadovas vasario 22 dieną vyks į Varšuvą, kur rengiamas JAV prezidento ir Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimas. Per jį daugiausia dėmesio planuojama skirti regiono saugumo, paramos Ukrainai klausimams ir pasiruošimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje šių metų liepą.

Ukrainai minint Vienybės dieną – netikėtas buvusio Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono vizitas Kyjive. Jis apsilankė miesto apylinkėse, kur rusai paliko žiaurius karo nusikaltimų pėdsakus. Kartu ir darkart pademonstravo, kad Jungtinė Karalystė nežada palikti Ukrainos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį išvyksta į Varšuvą, kur dalyvaus konferencijoje apie geležinkelių svarbą Europos saugumui. Ministras taip pat susitiks su projekto „Rail Baltica“ koordinatore Europos Komisijoje ir oro linijų bendrovės LOT vadovais. M. Skuodis į Lenkijos sostinę keliaus traukiniu, pernai gruodį startavusiu nauju maršrutu iš Vilniaus per Kauną ir Mockavą, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis šį antradienį išvyksta į Lenkiją dalyvauti Varšuvoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje geležinkelių sektoriaus svarbai Europos saugumui aptarti. Vizito metu ministras taip pat susitiks su projekto „Rail Baltica“ koordinatore Europos Komisijoje ir oro linijų bendrovės LOT vadovais, nurodo ministerija. Ministras į Lenkijos sostinę keliaus traukiniu, pernai gruodį startavusiu nauju maršrutu Vilnius–Kaunas–Mockava–Varšuva.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje pirmadienį viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu Europos politikos svorio centras persikėlė į rytinę Europos Sąjungos dalį. Pirmadienį Varšuvoje Seimo pirmininkė dalyvauja Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime. Jį reziumavo pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų deklaracija dėl parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo reaguojant į geopolitines grėsmes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Varšuvoje dalyvauja Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime aptarti bendradarbiavimą reaguojant į geopolitines grėsmes. „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą yra didelis iššūkis Europos saugumo sistemai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį išvyksta darbo vizito į Varšuvą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Lenkijos sostinėje įvyks Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skirta parlamentiniam bendradarbiavimui reaguojant į geopolitines grėsmes. „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą yra didelis iššūkis Europos saugumo sistemai.

Į Varšuvą nuo sekmadinio vėl galima nuvykti traukiniu. Vidurdienį iš Vilniaus išriedėjo pirmasis toks traukinys, o kursuos jis kasdien. Bilietus žmonės išpirko mėnesiui į priekį, tačiau yra keletas „bet“. Reisas nėra tiesioginis, pasienyje keleiviams teks persėsti. O dardėti iki Varšuvos reikės net devynias valandas, iki Krokuvos – dar ilgiau. Visgi žmonės džiaugiasi nauja galimybe keliauti, tiesa, kai kurie pasigenda komforto ir vietos lagaminams.

Sekmadienį iš Vilniaus į Varšuvą ir Krokuvą išvyko pirmasis jungtinio tarptautinio maršruto traukinys. Keleivių patogumui kartu su Lenkijos vežėju „PKP Intercity“ organizuojami reisai nuo šiol kursuos kasdien, rašoma pranešime spaudai, Traukiniai tarp Lietuvos ir Lenkijos kursuos maršrutu Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva. „LTG Link“ traukinys iš Vilniaus vyks per Kauną į Mockavą, kur keleiviai bus kviečiami persėsti į Lenkijos bendrovės traukinį ir tęsti kelionę į pasirinktą Lenkijos miestą.

Traukinio iš Vilniaus į Varšuvą vilniečiai laukia jau seniai. Pagaliau pažadai, ilgą laiką likdavę tik pažadais, išsipildys. Pirmasis traukinys keleivius iš Vilniaus į Varšuvą veš gruodį, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. Dar šeštadienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad pirmasis traukinys turėtų pajudėti iš Lietuvos sostinės jau gruodžio 11 d. ,,LTG Link” internetiniame puslapyje taip pat buvo skelbiama bilietų kaina bei tvarkaraštis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė esantis prieš naujas nuolaidas Europos Komisijai, po ginčo dėl teismų nepriklausomumo užblokavusiai atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos lėšų skyrimą Varšuvai. „Aš daugiau nebeteiksiu atsakymų į kitos pusės pasiūlymus“, – A. Duda pareiškė savaitraščiui „Sieci“. „Mano žiniomis, mes išpildėme visas sąlygas, kad gautume atsigavimo plano lėšas“, – pridūrė jis.

Vilnius ir Varšuva susitarė, kad abi sostines sujungsiantis keleivinis traukinys turėtų pradėti kursuoti nuo šių metų gruodžio.  Tai numato susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir Lenkijos infrastruktūros ministro Andrzejaus Adamczyko (Andžėjaus  Adamčiko) penktadienį Vilniuje pasirašytas memorandumas, pranešė Susisiekimo ministerija.

Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. Vienas EK atstovas antradienį atsakė, kad Lenkija vis dar nepakankamai padarė, kad užtikrintų demokratinį teismų nepriklausomumo principą.

Lenkijos sostinės prokuratūra trečiadienį pranešė, kad 31 metų vyrui pareikšti kaltinimai sukėlus pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, kai jis Varšuvos centre padėjo neteisėtai laikytą artilerijos sviedinį. Kaip buvo anksčiau pranešta, vyras pirmadienį padėjo sprogmenį vienoje judrioje gatvėje Varšuvos centre, kai ten tuo metu vyko eitynės, kuriose dalyvavo per 300 žmonių.

Į Varšuvos istorinę Pilies aikštę atvykę lankytojai gali pamatyti neregėtą vaizdą – du apdegusius ir aplamdytus rusų šarvuočius. Aikštėje stovintį tanką T-72 ir savaeigę haubicą 2S19 nesunku būtų supainioti su muziejaus eksponatais, jei ne purvas ir žolė – vis dar prilipę prie jų vikšrų. Ukrainos kariai šias transporto priemones numušė, o vėliau paėmė netoli Kyjivo ir šiaurinio Charkivo miesto po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje.

Rusijos valdžia nuėmė Lenkijos vėliavą nuo paminklo, skirto tūkstančiams Sovietų Sąjungos NKVD sušaudytų lenkų kariškių atminti, tarp Maskvos ir Varšuvos tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.  Penktadienį socialiniuose tinkluose į vėliavos dingimą dėmesį atkreipė istorikai ir Katynės memorialo Rusijos vakarinėje Smolensko srityje lankytojai.   Smolensko miesto meras penktadienio vakarą patvirtino, kad vėliava buvo nuimta.

Baltijos šalims laukiant, kada jų sostines nuo Varšuvos iki Talino sujungs europinė „Rail Balticos“ vėžė, svarstoma 250 km per valandą greičiu skriejančių traukinių tarptautinę stotį statyti nebe Gustonyse, o paties Panevėžio pakraštyje, visai netoli aplinkkelio, rašo portalas sekunde.lt. Savivaldybė skaičiuoja, kad stotis miesto pašonėje išlipančių turistų srautus padidintų bent 15 proc.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas, skirtas atsigavimui nuo COVID-19, kurias Europos Sąjunga užblokavo dėl susirūpinimo, kaip šioje šalyje laikomasi teisinės valstybės principo. „Jau artimiausiais mėnesiais šie pinigai pradės plaukti iš ES biudžeto“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Praėjusią savaitę Lenkija paskelbė, kad baigė derybas su Briuseliu dėl užblokuotų lėšų – maždaug 35 mlrd. eurų.

Kaimyninės šalies Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo bent mėnesį bus apribota pagrindinių Varšuvos oro uostų veikla. Jei nepavyks išspręsti konflikto tarp su skrydžių vadovų ir jų administracijos vadovybės, ribojimai bus pratęsti. Apie Lenkijos ministrų kabineto sprendimą, kuris turėtų įsigalioti jau gegužės 1 d., ir jo pasekmes praneša lenkų žiniasklaida. „Šis nutarimas sujauks lenkų atostogų planus gegužės mėnesį, dėl jo bus atšaukta tūkstančiai skrydžių – daugiausia pigių oro linijų.

Rusijos ambasada Lenkijoje paskelbė, kad Lenkijos valdžia užėmė pastatą Varšuvoje, kuris yra Rusijos diplomatinė neliečiamybė. Netrukus buvo paskelbta, kad Rusijos ambasada išsiuntė Lenkijos užsienio reikalų ministerijai protesto notą „dėl neteisėtų veiksmų“. Santykiai tarp dviejų šalių tapo itin įtempti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Iš Lenkijoje viešinčio JAV prezidento lūpų – daugybė apibūdinimų Vladimirui Putinui. Aplankęs Ukrainos karo pabėgėlius, Joe Bidenas pavadino Rusijos lyderį „skerdiku“, o vėliau pareiškė, kad šis žmogus nebeturi valdyti Rusijos. Vakare sakydamas kalbą Varšuvoje Joe Bidenas prašneko apie Vladimiro Putino valdžią. JAV prezidentas žodžių į vatą nevyniojo – pareiškė, kad V. Putinas neturėtų toliau valdyti Rusijos, pranešė „The Guardian“. „Dėl Dievo meilės, šis vyras negali likti valdžioje.

Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas svečiuojasi Varšuvoje. Čia politikas susitiko su Ukrainos pareigūnais bei Lenkijos prezidentu. Tai pirmas kartas, kai JAV prezidentas gyvai kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir krašto apsaugos ministru Oleksijumi Reznikovu. Kartu su JAV prezidentu susitikime dalyvavo šalies generalinis sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį Varšuvoje su Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministre Marlena Malag aptars humanitarinę pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Ministrė taip pat lankysis Lenkijos ir Ukrainos pasienyje įsikūrusiame Nepilnamečių priėmimo punkte, kur aptars nelydimų nepilnamečių ukrainiečių priėmimo, apgyvendinimo, būtiniausios paramos ir paslaugų jiems užtikrinimą, kalbėsis apie socialinę paramą ukrainiečiams.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.

Lenkijos gynybos ministras penktadienį patvirtino pranešimus, kad duomenys apie kariuomenės techniką ir kitas atsargas buvo nutekinti ir atsidūrė internete, tačiau patikino, kad šis incidentas nekelia grėsmės valstybės saugumui. „Duomenų paskelbimas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijoms“, – nurodoma Mariuszo Blaszczako pareiškime. Pasak ministro, nutekinti duomenys tėra „informacija, kuri (jau) buvo prieinama visuomenei.

Kone 40 tūkst. migrantų 2021 metais mėgino neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos teritorijos, penktadienį pranešė lenkų pasienio tarnyba. „Vakar 23 val. 12 min. Lenkijos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirsti mėgino 26 žmonės. Šį mėnesį tokių bandymų buvo 1,5 tūkst., o nuo metų pradžios – 39,5 tūkst.“, – sakoma tarnybos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“. Šiemet iš Baltarusijos per Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sieną į ES pateko keletas tūkstančių migrantų, daugiausia – iš Irako.

Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamentarai pirmadienį Varšuvoje pasmerkė agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą ir nuolatinius Baltarusijos valdžios žmogaus teisių pažeidimus bei neteisėtos migracijos organizavimą. Tai sakoma Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinės Asamblėjos dokumente.

Baltarusijos Gynybos ministerija apkaltino Lenkiją beprecedenčiu pajėgų telkimu prie sienos ir pavadino tai neadekvačiais veiksmais. „Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija fiksuoja absoliučiai neadekvačią Lenkijos vadovybės reakciją dėl pabėgėlių situacijos, susiklosčiusios prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, sprendimo. Vietoje dialogo ir veiksmingų migracijos krizės išsprendimo priemonių.

Padėtis Lenkijos pasienyje, kur išvakarėse buvo atremtas masinis migrantų mėginimas įsiveržti per sieną iš Baltarusijos teritorijos, naktį buvo palyginti rami, antradienį pranešė rytinės Palenkės vaivadijos policija. „Naktį pasienyje buvo palyginti ramu, buvo tik mestas akmuo į policijos automobilį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė policija.

Varšuvoje tūkstančiai moterų mini metų sukaktį, kai Lenkijoje beveik visiškai uždrausti abortai. Naujus protestus prieš valdžios sprendimą įžiebė skaudi nelaimė, kai nesulaukusi medikų pagalbos mirė nėščioji. Nors gydytojai žinojo, kad vaisius turi apsigimimų, o motinos gyvybei gresia pavojus, vietoj skubaus nėštumo nutraukimo, jie laukė, kol vaisius mirs. „Nenoriu mirti“  ir „Daugiau jokių mirčių“ skelbia šie demonstrantų plakatai sostinėje Varšuvoje.

Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ savo ginče su Briuseliu dėl Europos Sąjungos teisės, bet atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), atvykęs į ES viršūnių susitikimą, kuriame dominuos šis klausimas.

Tikimasi, kad jau nuo kitų metų vidurio iš Vilniaus bus galima greičiau ir patogiau nuvykti į Varšuvą.  „Jau kitąmet, tikėtina, patogiai galėsime keliauti traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių su vienu persėdimu Kaune.

Varšuvoje penktadienį vyks bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, skirtas aptarti gynybos ir saugumo, vidaus reikalų, ekonomikos ir energetikos klausimams. Susitikime Lenkijos sostinėje dalyvaus devynių Lietuvos ministrų ir šešių viceministrų delegacija, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės. Vizitas Varšuvoje vyks rugsėjo 17 dieną, Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.

Lenkija ketvirtadienį užbaigė savo evakuacijos misiją Afganistane, išgabenusi iš Kabulo per 1,3 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Varšuva. Dauguma evakuotųjų yra lenkų kariniam kontingentui dirbę afganistaniečiai, bet tarp išskraidintų asmenų yra ir Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo darbuotojų. „Į Lenkiją pargabenta daugiau kaip 1 300 žmonių“, – Varšuvoje žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas.

Ukrainos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį pareiškė, kad kontroversiškas rusiškų dujų eksporto vamzdynas „Nord Stream 2“ sukėlė naujų „politinių, karinių ir energetinių grėsmių“ Ukrainai bei Vidurio Europai. Bendrame pareiškime ukrainiečių diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba ir jo kolega iš Lenkijos Zbigniewas Rau pasmerkė sprendimą nutraukti nesutarimus dėl baigiamo tiesti dujotiekio.

Estijos ambasadoriui Kazachstane Heiti Maemeesui Varšuvos oro uoste neleista įlipti į lėktuvą ir išskristi į Kazachstano sostinę Nur Sultaną, nes diplomatas atsisakė dėvėti kaukę ir agresyviai elgėsi, pirmadienį pranešė estų dienraštis „Postimees“. Remdamasis lenkų interneto svetaine RMF24, Ukrainos leidinys „Jevropeiskaja pravda“ rašė, kad H. Maemeesui Varšuvos Chopino oro uoste sekmadienio vakarą neleista įlipti į lėktuvą, nes ambasadorius, kaip manoma, buvo apsvaigęs ir agresyviai elgėsi, be...

XX amžius pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas žiauriausių, kruviniausių laikotarpių. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais žuvo milijonai žmonių. Totalitarinių režimų vadai žmonių gyvybes aukojo vardan teritorijų, įtakos sferų. Viena labiausiai nukentėjusių tautų tapo žydai. Jų tautos istorijoje Antrasis pasaulis karas įstrigo amžiams.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad opozicijos protestai, krečiantys šalį nuo anksčiau šį mėnesį įvykusių ginčijamų valstybės vadovo rinkimų, yra organizuojami iš „Varšuvos ir Vilniaus“. „Kurstytojai – ne jūs, ne baltarusiai. Jie tupi ten – prie Varšuvos, prie Vilniaus.

Lenkijos sostinėje šimtai LGBT teisių šalininkų ir priešininkų sekmadienį dalyvavo piktuose konkuruojančiuose mitinguose, kuriuos vieną nuo kito skyrė policijos gretos.

Lenkijos prezidentu perrinkus konservatyvių pažiūrų Andrzejų Dudą, Lietuvai gali tekti laviruoti tarp išsiskiriančių Briuselio ir Varšuvos pozicijų, vertinant teisines reformas, tačiau bendradarbiavimas gynybos ir energetikos srityje turėtų išlikti glaudus dėl panašaus požiūrio į Rusijos grėsmę, sako analitikai. „Intriga lieka dėl santykių su Briuseliu.

Pirmasis skrydis užsienyje įstrigusiems lietuviams iš Varšuvos organizuojamas penktadienį, lėktuvu su persėdimu galės pasinaudoti lietuviai, grįžtantys iš tolimų šalių, informavo Susisiekimo ministerija. Pasak ministerijos, norintys grįžti į Lietuvą gali pasinaudoti „LOT“ paslaugomis įsigydami šių Lenkijos avialinijų bilietus skrydžiams į Varšuvą, skrydis iš Varšuvos oro uosto į Vilnių organizuojamas penktadienį 22 valandą.

Į Vilnių atskrido lėktuvas iš Varšuvos, kuriame yra keleivis, sergantis užkrečiamąją liga. Nors portalas lrt.lt pranešė, kad tai gali būti koronavirusas, nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nei Lietuvos oro uostas negali patvirtinti, kad tai šis konkretus virusas.

Mūsų kaimyninėje Lenkijoje prasidėjo dvi dienas truksiantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas. Ne itin draugiškai pastaraisiais metais bendraujanti Varšuva ir Paryžius ieško sąlyčio taškų. Lenkijos prezidentas pareiškė norintis kartu su prancūzais ir vokiečiais kurti naujos kartos europietišką tanką. Prezidento rūmuose Varšuvoje Andžejus Duda džiugiai priima 40 min. vėluojantį svečią iš Paryžiaus.