valstybės tarnybos reforma

Prokurorų atlyginimų klausimą galima spręsti atskirai nuo Valstybės tarnybos reformos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį susitikęs su generaline prokurore Nida Grunskiene prezidentas žurnalistams teigė svarstantis galimybę teikti Seimui „atskirą iniciatyvą“ dėl prokurorų atlyginimų, kartu tvirtindamas, kad Seimo patvirtinta valstybės tarnybos reforma turi judėti į priekį. „Yra skirtingų būdų, kaip galima spręsti darbo užmokesčio klausimus.

Seimas uždegė žalią šviesą valstybės tarnybos reformai. Esą pervargę ir prastai apmokami valstybės pareigūnai ir tarnautojai nuolat palieka valstybines įstaigas ir keliasi dirbti į didesnes algas siūlančias privačias bendroves, taigi reforma padės pritraukti daugiau profesionalų. Tačiau opozicija sako: reforma tik įtvirtins įstaigų vadovų vienvaldystę ir sunaikins pačią valstybės tarnybą. Parlamentarų apsikabinimai ir plojimai – po Seimo sprendimo pritarti valstybės tarnybos reformai.

Seimas ketvirtadienį priėmė valstybės tarnybos reformą, kuri keičia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leidžia lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.  Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 45 parlamentarai. Pagrindinis įstatymas įsigalioja nuo 2024 metų sausio 1 dienos, išskyrus kai kurias atskiras dalis.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl valstybės tarnybos reformos, kurią Vyriausybė vadina vienu svarbiausių šios kadencijos darbų.  Ketvirtadienį numatytas paskutinis balsavimas dėl naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo. Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime pakoreguota – lieka priedas už stažą valstybės tarnyboje, kurio iš viso siūlyta atsisakyti.

Ketvirtadienį į Seimo posėdžių salę sugrįžo valstybės tarnybos reforma – neabejotinai vienas svarbiausių šios kadencijos klausimų. Po ilgų diskusijų šiam įstatymo projektui parlamentarai pritarė.  Po svarstymo už įstatymo projektą „už“ balsavo 74 Seimo nariai, „prieš“ – 9, o 38 susilaikė.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Lietuvos Seimo nario pareiginės algos ir vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio santykis yra panašus kaip Lenkijoje ir Švedijoje, rodo Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija. Šia analize viešai pasidalijo Seimo narė Agnė Širinskienė, kurios teigimu, Lietuvos parlamentarai Europos kontekste gauna ne tokią ir mažą algą.