valstybės kontrolė

Valstybės kontrolei (VK) konstatavus, kad dabartinė ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti augančių Lietuvos kariuomenės poreikių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina jau vykdanti pokyčius pirkimų procesams spartinti. Vis dėlto gynybos ekspertai taip pat akcentuoja, kad reikšmingai augant finansavimui, dabartinę įsigijimų sistemą būtina pertvarkyti. VK audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc.

Praėjusio savaitgalio audrai tūkstančius vartotojų palikus be elektros bei mobiliojo ryšio, viena Valstybės kontrolės vadovų sako, kad sprendžiant tokią krizę kartu turi veikti visa grandinė tarnybų ir valstybės institucijų.

Valstybės kontrolei (VK) nustačius rizikų dėl neefektyvių karinės įrangos įsigijimų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad siekiant tinkamai panaudoti gynybai skirtas lėšas dalį jų būtų galima skirti avansiniams mokėjimams už jau planuojamus įsigijimus. Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.  „Reikia ir toliau sudarinėti sutartis dėl to, kas suplanuota.

Lietuvai pernai ketvirtadaliu padidinus valstybės rezervus nėra aišku, kiek lėšų ir kokiam laikui reikia sukaupti bei kokiam tikslui jie turi būti naudojami, skelbia Valstybės kontrolė. „Rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje“, – ketvirtadienį pranešė Valstybės kontrolė.

Per 2023–2025 m. laikotarpį krašto apsaugos sistemos finansavimui išaugus 73 proc., dabartinė finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos, skelbia Valstybės kontrolė (VK). Auditorių teigimu, nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomen...

Per pastaruosius penkerius metus krašto apsaugos sistemoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 10,8 mlrd. eurų, tačiau augančias pirkimų apimtis krašto apsaugos sistema pasitinka stokodama viešųjų pirkimų specialistų ir jų kompetencijų, skelbia Valstybės kontrolė (VK). „Kai kalbame apie gynybos finansavimą, dažniausiai dėmesys krypsta į pinigus. Tačiau vien pinigai savaime nepaverčia planų realiais pajėgumais.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad bankrutuojančių įmonių darbuotojams iš Garantinio fondo gali būti išmokamos didesnės sumos, nei priklauso.  Auditoriai, atlikę 2025 m. Garantinio fondo ataskaitų rinkinio auditą, nustatė, kad bankrutuojančio darbdavio nemokumo administratoriai, teikdami teismams ar kreditorių susirinkimams tvirtinti darbuotojų kreditorinius reikalavimus, galimai jų tinkamai nepatikrina ir sumos pateikiamos neatskaičius mokėtinų mokesčių.

Valstybės kontrolė, atlikusi socialinių fondų auditą, nustatė, kad kai kurios išmokos užsieniečiams auga žaibiškai, o dalis pinigų išmokama ir už vaikus, kurie neregistruoti Lietuvoje. „Sodra“ paaiškino, kaip tai įvyksta. Tačiau prieš tai pasižiūrėkime, ką nustatė Valstybės kontrolė. Audito duomenimis, vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams auga kartais. „Išmokos užsieniečiams auga žaibiškai. Per dvejus metus (2023–2025 m. – red. past.

Valstybės kontrolės (VK) auditui nustačius, kad pernai Gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, o jo veikimo modelis yra nelankstus, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo jį tobulinti ir perimti su šių lėšų paskirstymu susijusias funkcijas. Seimui siūloma keisti įstatymą, numatant, kad KAM kaip fondo valdytojai būtų suteikta daugiau galių spręsti dėl lėšų paskirstymo tarp institucijų, taip pat – dėl to, kaip gali būti išleistos praėjusiais laikotarpiais nepanaudotos fondo lėšos.

Lietuvos viešieji finansai pernai atitiko ES reikalavimus, tačiau nuo šių metų gali būti sunkiau laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, perspėja Valstybės kontrolė (VK). Auditorių teigimu, nepriėmus sprendimų dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių, ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų. „Jau šiais 2026 metais matome riziką, kad gali būti pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, nes išlaidų augimas gali viršyti leistiną ribą.

Karas, epidemija, sprogusi baltarusių atominė elektrinė, gamtos ir kitos nelaimės daugelį Lietuvos gyventojų gali palikti be maisto, vandens ar būtiniausių higienos priemonių ir drabužių. Kad tokiais atvejais žmonės nemirtų badu iš troškulio ar šalčio, yra ar bent turėtų būti kaupiamas valstybės rezervas. Už mokesčių mokėtojų pinigus tarnautojai ir valdininkai turėtų nupirkti ir saugiai laikyti pakankamą kiekį maisto atsargų, gėrimų, drabužių, degalų, kitų maisto ir nemaisto prekių.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Valstybės kontrolės (VK) audito pastabų sulaukusi pirmojo jūros vėjo parko vystytoja valstybinė „Ignitis grupė“ šiuo metu atlieka projekto analizę, siūlymus parlamentui pristatys birželį. „Dėl vėjo parkų jūroje – pastebėčiau, dabar yra daroma papildoma analizė, „Ignitis“ tą analizę daro, siūlymai dėl šio (pirmo jūros vėjo parko – ELTA) projekto Seimui bus pateikti birželio mėnesį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Valstybės rezervo atsargos krizės ar karo atveju gali nepasiekti gyventojų laiku arba apskritai būti nepasiekiamos ar sunaikintos, skelbia valstybės rezervo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, tik apie 10 proc. atsargų saugojimo vietų yra parinktos įvertinus realias grėsmes. Dalis sandėlių, kuriuose laikomos medicinos bei civilinės saugos atsargos, yra vietovėse, kurios ekstremalių situacijų metu gali būti evakuojamos arba tapti nepasiekiamos.

Viešojo sektoriaus funkcijų centralizavimas vyksta lėčiau, nei planuota, o jo finansinė nauda vis dar neaiški. Pasak Valstybės kontrolės, šių metų pradžioje centralizuotai buvo aptarnaujama tik apie 70 proc. planuotų įstaigų. „Septynerius metus vėluojantis procesas be aiškiai įrodyto finansinio efekto yra nepriimtinas. Centralizavimas negali tapti tikslas pats savaime ar našta biudžetui – tai privalo būti įrankis realiai taupyti mokesčių mokėtojų lėšas.

Šalies savivaldybėse šiuo metu vyresnio amžiaus žmonėms teikiamos socialinės paslaugos nesudaro pakankamai galimybių jiems išlikti savarankiškiems ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, skelbia aktyvaus senėjimo skatinimo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, socialinės paslaugos labiau orientuotos į gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą, kai žmogus jau nebegali pasirūpinti savimi, o ne į savarankiškumo užtikrinimą.

Naujausia Valstybės kontrolės ataskaita rodo, kad per trejus metus laiku įgyvendinamų svarbiausių rekomendacijų dalis šoktelėjo nuo 4 proc. iki 23 proc. Daugiausia pokyčių pasiekta teismų sistemoje, socialinės paramos administravimo ir maisto bei veterinarinės kontrolės srityse. Valstybės kontrolės teigimu, pertvarkius teismų sistemą, greičiau nagrinėjamos bylos,  sujungti apylinkių teismai, subalansuotas teisėjų darbo krūvis, įtvirtinta teisėjų specializacija ir kt.

Valstybės kontrolė teigia, kad „aušriečių“ siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų kelia abejonių dėl jo suderinamumo su valstybės politika mažinti šešėlinę ekonomiką, užtikrinti sandorių skaidrumą ir stiprinti duomenimis grįstą mokesčių administravimą. Pasak institucijos, 2023 metais nesurinkta PVM pajamų dalis siekia 15,1 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis (10 proc.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius, Valstybės kontrolė (VK) skelbia, kad šalies ekonomika atlaikė geopolitinius iššūkius, tačiau prognozuoja, kad ateinančiais metais augimas bus netolygus. „Vertindami 2025-uosius matome, kad Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą. Visgi struktūriniai iššūkiai euro zonoje išlieka ir jie gali veikti mūsų eksporto potencialą vidutiniu laikotarpiu.

Valstybės kontrolė nustatė, kad šalies maisto rezervas nėra parengtas realioms grėsmėms. Lietuva turi sukaupusi šeštadalį maisto rezervo – ar rengimasis krizėms yra prioritetas? Kiek prasminga kaupti maisto rezervą? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, Seimo narys Kazys Starkevičius, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršin...

Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito metu nustačius, kad šalies maisto rezervas nėra parengtas realioms grėsmėms, audito institucijos vadovė Irena Segalovičienė teigia, kad iki šiol krizės atveju šaliai aprūpinti reikalingi maisto atsargų kiekiai buvo skaičiuojami „iš akies“, taip pat trūksta ilgalaikio planavimo. „Pagrindinės (audito – ELTA) išvados yra susijusios su planavimu ir planavimo problemos niekur nedingo – jos vis dar aktualios.

Valstybės maisto rezervo auditą atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė sako, jog 2022–2024 metais liko nepanaudota 40–65 proc. šioms atsargoms skirtų lėšų, be to, Lietuva neturi ilgalaikio jų kaupimo plano.  „Lėšų panaudojimas rodo, kad nebuvo iš tikrųjų tam skiriamas tinkamas dėmesys. Nuo 2022 metų iki 2025 metų išleista yra 12,6 mln.

Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito metu nustačius, kad valstybės rezervas kaupiamas neatsižvelgiant į pavojus bei yra valdomas su spragomis, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog Vyriausybė „nedelsdama imasi darbo“.  „Valstybės rezervo sandara bus nuosekliai reformuojama, atsižvelgiant į pasikeitusias grėsmes ir 2024 m. pabaigoje patvirtintą Nacionalinę rizikos analizę.

Valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į riziką keliančius pavojus, o esama jo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad rezervas būtų pakankamas, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Anot institucijos, dar 2017 metais buvo vertintas valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai. Tačiau Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo valstybės pasirengimo iki šiol nėra įgyvendintos.

Valstybės kontrolė įvertino, ar Lietuvoje taikomos energijos taupymo priemonės leis iki 2030 metų pasiekti Europos Parlamento (EP) nustatytus energijos taupymo tikslus. Apžvalgos rezultatai atskleidė, kad pagal šiuo metu numatytas priemones Lietuva gali įgyvendinti tik vieną iš trijų privalomų tikslų.

Daliai politikų reikalaujant, kad po atlikto audito Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) pateiktų papildomos informacijos apie savo procesus, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako nematanti tam didelio poreikio. Pasak jos, Valstybės kontrolės (VK) įvykdytas auditas buvo išsamus, o nustatytos problemos – esminės. Todėl valstybės kontrolierė akcentuoja, kad mažai tikėtina, jog papildomi tyrimai atskleistų ką nors nauja. „Mūsų auditas pakankamai išsamus buvo.

LRT vadovybė klimpsta į skandalą po Valstybės kontrolės išvadų – visi 12 iš 12 patikrintų pirkimų pripažinti pažeidimais. Žurnalistas Martynas Žilionis sako, kad bet kurioje kitoje įstaigoje tai jau būtų kainavę vadovų postus. Tuo pat metu jis vadina LRT finansavimo modelį „absurdišku ir nevaldomu“, o vadovų atlyginimų sistemą – neskaidria. Apie LRT valdymą, pinigų srautus ir tylinčius žurnalistus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žurnalistu Martynu Žilioniu.

Per ateinančius metus neradus naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą, skelbiama Valstybės kontrolės (VK) išvadoje būsimo valstybės biudžeto projektui. Anot auditorių, šiuo metu galioja Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Lietuvos biudžeto deficito išlyga, leidžianti į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc.

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 42,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vidutiniu laikotarpiu ji augs sparčiau nei numato Lietuvos fiskalinis struktūrinis planas ir 2028 metais viršys pusę šalies BVP ir sieks 53,8 proc. „Jeigu norime saugumo – gynybos finansavimo padidinimo iki 5 proc. BVP – ir kartu siekiame išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, neatidėliodami privalome sukurti tvarius pajamų šaltinius.

Valstybės kontrolė (VK) Finansų ministerijai teikia rekomendaciją sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus susiejant su valstybės skolinimosi politika. Anot jos, tinkamai neapibrėžtas 4,8 mlrd. eurų rezervų valdymas kelia rizikas fiskaliniam atsparumui.  Kaip rodo VK atliktas praėjusių metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinis auditas, valstybės rezervai pernai išaugo 31,6 proc.

Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams.

Bandymas laiku patekti pas gydytojus Lietuvoje kai kuriems tampa jau nebe anekdotu, o tikru košmaru. Daugelio nebestebina ne tik kelių mėnesių, bet ir metų ilgumo eilės. Svarstant, kaip būtų galima jas sumažinti, prabylama ir apie itin nepopuliarius sprendimus – siuntimų apmokestinimą arba baudų už neatvykimą pas gydytojus taikymą.  Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės vertinimas atskleidė, kad 73 proc.

Ilgos laukimo eilės pas gydytojus – vis opesnė Lietuvos sveikatos sistemos problema. Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad nuo 2018 m. gyventojų, kurie ilgas eiles laiko viena svarbiausių sistemos bėdų, padaugėjo nuo 55 iki 73 proc. Taip pat daugėja gyventojų, ligos atveju nesikreipiančių į gydymo įstaigas (nuo 37 iki 45 proc.). Dar labiau nerimą kelia faktas, kad kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus vien dėl eilių, o 13 proc. nepavyksta net užsiregistruoti.

Pacientų eilių mažinimo pas gydytojus vertinimą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) priemonės, siekiant suvaldyti problemą, yra nepakankamos. Jos teigimu, tam būtini efektyvesni sprendimai.  „Tai – ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Živilę Kindurytę valstybės kontrolieriaus pavaduotoja paskyrė dar penkeriems metams. Antrajai valstybės kontrolieriaus pavaduotojo kadencijai paskirta Ž. Kindurytė aukščiausioje valstybinio audito institucijoje dirba nuo 2006 metų.

Valstybės kontrolė, įvertinusi ministerijų valdymo programų panaudojimą, nustatė spragas, apskaičiuojant, kokią dalį sudaro valstybės valdymo išlaidos. „Nuo 2022 m. ministerijos yra įpareigotos valdymui skirtus pinigus atvaizduoti valdymo programose. Siekis pamatuoti, kiek pinigų išleidžiama valdymui ir kur galime sutaupyti, – teisingas, tačiau pasirinktas būdas nepadeda to padaryti.

Rengiant gyventojus neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui trūksta lyderio, kuris sutelktų institucijas valstybės mastu, antradienį skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Anot jos, šiuo metu Vyriausybei, Nacionalinio saugumo komisijai ir Pilietinio pasipriešinimo tarybai numatyta vadovauti ir koordinuoti piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, šiam tikslui skirtas priemones įgyvendina 15 institucijų.

Praėjusiais metais šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, rodo pirmadienį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas. Analizuojant duomenis pagal savivaldybes, šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus – vienu kompiuteriu naudojosi nuo dviejų iki šešių mokinių, tačiau buvo ir tokių įstaigų, kur vieną kompiuterį teko dalintis ir daugiau mokinių.

Turto banko auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad biudžetinės įstaigos turėtų sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto (NT) plotą ir jo priežiūrai skirtas išlaidas. Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, nors vienam darbuotojui tenkantis plotas neturėtų viršyti 10 kv. m, tačiau pernai net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą.

 Į valstybės kontrolierės poziciją pretenduojanti prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos įvestą „atšalimo“ sąvoką galima taikyti tuomet, kai asmuo tiesiogiai priima sprendimus dėl įstaigos, į kurios postą kandidatuoja.

Seimo narių klausimų dėl politinio neutralumo susilaukusi prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatė į valstybės kontrolierius Irena Segalovičienė teigia, jog Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai. „Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,9 procento. „Atsižvelgę į 2024 metų rezultatus ir atnaujintas prielaidas numatome, kad šiemet šalies ekonomikos plėtra bus spartesnė nei pernai ir sieks 2,9 procento“, – pranešime teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.  „Projektuojame, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei 2024 metais. Ūkio plėtrą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir eksportas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nemato galimybės paviešinti dalį Valstybės kontrolės (VK) ataskaitos apie krašto apsaugos sistemos įsigijimus, tačiau žada parengti viešas apibendrintas išvadas ta tema. Taip ji reagavo į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto rekomendaciją išviešinti dalį auditorių ataskaitos.

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kurio metu įvertino prokuratūros darbo efektyvumą, atkreipė dėmesį į netolygų darbų paskirstymą prokuratūros sistemoje. Auditoriai pažymėjo, kad didelis prokurorų darbo krūvis turi neigiamos įtakos nusikalstamų veikų tyrimo trukmei.

Valstybės kontrolė (VK) partvirtino Finansų ministerijos prognozę, kad realus šalies bendrasis vidaus produktas 2025 metais augs 3 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei šiemet (2,4 proc.).  Kitąmet prognozuojamas eksporto augimas, tačiau iššūkių šalies ekonomikai gali kelti sudėtinga tarptautinė aplinka, pirmadienį pranešė VK, patvirtinusi ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų.  „Prie tokios raidos (3 proc.

Būsimoji Vyriausybė turėtų pertvarkyti viešąjį valdymą, įgyvendinti visuotinę gynybą, stiprinti šalies saugumą bei rūpintis gyventojų senėjimu, taip pat – vykdyti reformas ir gerinti teisėkūros kokybę, teigia Valstybės kontrolė (VK). Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas šiuos auditorių lūkesčius išsakė paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui, antradienį pranešė institucija.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog šių metų 2 proc. realaus BVP augimo prognozę lėmė palankesni nei tikėtasi pirmojo ketvirčio duomenys.

Lietuvoje keičiant ar priimant naujus teisės aktus skiriamas nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. „Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas būtų rezultatyvesnis, jei būtų atliekami visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesni numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Audito metu nustatėme, kad buvo atliktas tik 26 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesnis išankstinis vertinimas, kurį atlikti privaloma.

Valstybės kontrolė (VK) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano , kad ekonomika augs 1,8 proc.    Anot jos, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą. „Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią.

Valstybės kontrolė šiemet suplanavo 49 auditus visuomenės sveikatos, inovacijų, technologinės pažangos srityse. Bus stebima ir valstybės investicijų grąža, vertinamas šalies pasirengimas atlaikyti išorės grėsmes ir vykdyti struktūrines reformas.    Iš 49 auditų ir vertinimų 34 bus baigti ir visuomenei pristatyti dar šiemet, pranešė Valstybės kontrolė.