valstybės biudžetas

Kultūros darbuotojų algų didinimui Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete siūlo papildomai numatyti 6,4 mln. eurų. Kaip teigia Kultūros ministerija, be jau spalį pirminiame projekte numatytų papildomų 7,7 mln. eurų skyrus šią sumą patobulintame biudžeto projekte, nuo sausio 1-osios ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 10 procentų. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 1,12 mln.

Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Ruošk roges vasarą. Atrodo, kad šia liaudies išmintimi vadovaujasi nemaža dalis Seimo narių. Likus dar nemažai laiko iki kitų Seimo rinkimų, parlamentarai suskubo įsiteikti savo vienmandačių apygardų rinkėjams, prašydami milijoninių sumų mokyklų ar ligoninių renovacijai, baseinų statyboms ar maldos namų remontui. Gausiausios prašytojų gretos – valdančiųjų valstiečių frakcijoje.  Portalas tv3.lt pateikia Seimo narių siūlymus ir prašymus valstybės biudžeto projektui.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

2020 metams papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys ir valdančiųjų, ir opozicijos parlamentarai jau pateikė daugiau negu 100 mln. eurų vertės siūlymų, kam ir kur kitais metais skirti papildomai lėšų.   Kaip šaltinį įvairiems siūlomiems projektams finansuoti Seimo nariai dažniausiai nurodo akcizo už alkoholinius gėrimus bei tabaką įplaukas ar viršplanines biudžeto pajamas.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Oficialiai pabrėžiama, kad didžiausi jo prioritetai – socialinė apsauga ir skurdo mažinimas. Tačiau panagrinėjus, kam kiek žadama skirti pinigų kitais metais, klausimų gali kilti įvairių. Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Seimui trečiadienį patvirtinus 2019 metų valstybės biudžetą, premjeras negaili liaupsių biudžeto projektui ir laiko jį geriausiu šioje Seimo kadencijoje. Tuo metu konservatorius Gabrielius Landsbergis teigia, kad biudžetas slepia daug bėdų ir nesprendžia esminių problemų. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Vyriausybei antradienį pritarus 2019-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį jį pateikė Seimui. Parlamentarai ministrą užvertė klausimais, kuriuos šiuo metu kelia dauguma darbuotojų – kaip keisis jaunųjų medikų bei pedagogų algos. Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 5,749 mlrd. eurų – 1 proc. (54,9 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,8 proc. (416,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 4,538 mlrd. eurų – 0,5 proc. (21 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 6,1 proc. (260,2 mln. eurų) didesnės nei per aštuonis 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,395 mlrd.

Seime vykstant maratonui dėl pinigų dalybų kitų metų valstybės biudžetui, opozicinės frakcijos nepraleido progos išsakyti savo kritiškos nuomonės apie Vyriausybės planus. Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.

Socialdemokratams iškėlus ultimatumą – nepalaikysime kitų metų valstybės biudžeto, jei valstybės tarnautojams nekils algos – sukrunta ir kitų partijų atstovai Seime. Nors daugiau tokių kategoriškų pareiškimų kol kas neužgimė, daugelis turi pelnytos kritikos kitų metų biudžetui ir abejoja, ar jį palaikys.

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio. Pagal dabartinį 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kitąmet socialinei apsaugai ketinama skirti per 1,8 mlrd. eurų, pernai ši suma kiek viršijo 1,5 mlrd. eurų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad nepaisant bendro valdžios sektoriaus biudžeto pertekliaus, valstybės biudžetas yra deficitinis, ir tai rodo, kad valstybė kol kas negyvena pagal išgales. „Nors kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, noriu akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis, bet kartu su „Sodros“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Valstybės valdomas energetikos holdingas „Lietuvos energija“ iš 2016 metais uždirbto pelno į valstybės biudžetą iš viso perves beveik 101 mln. eurų dividendų. Mažesnė pusė šios sumos (41 mln. eurų) už praėjusių metų pirmąjį pusmetį jau įmokėta, kita pelno dalis (60 mln. eurų), skirta dividendams už praėjusių metų antrąjį pusmetį, bus pervesta netrukus, pranešė Finansų ministerija.

Dažnai kalbant apie valdininkų skaičiaus mažinimą, vietoj to veikiau imamasi algų kėlimo. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete, kuriame šalies išlaidos vėl viršys pajamas. Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas. Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai, išankstiniais duomenimis, gavo 12,1 mln. eurų neplanuotų pajamų, arba 2 proc. daugiau negu tikėtasi. Finansų ministerija pranešė, kad į nacionalinį biudžetą sausį įplaukė 614,8 mln. eurų pajamų. Valstybės biudžeto pajamų planas sausį viršytas 1,9 proc. - gauta 545,3 mln. eurų pajamų, arba 10,2 mln. eurų daugiau nei planuota. Mokesčių į valstybės biudžetą per sausį surinkta 513,1 mln. eurų, planas įvykdytas 101,2 procento.

2016 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, turėtų būti mažesnės nei šiemet, tačiau išlaidos, o kartu ir biudžeto deficitas, planuojamas didesnės. Planuojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 1,1 proc. BVP, o išlaidos augs 4,1 proc. Šie rodikliai pagal ES reikalavimus negali būti didesni, jų bus laikomasi, bet labai įtemptai, biudžeto projekto pristatyme nurodo Finansų ministerija.

Nors šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių, tačiau remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu šešėlinė ekonomika per 2014 metus sumažėjo 1 procentu punktu ir siekia 25 procentus nuo BVP. Be to, 2014 metų nacionalinio biudžeto pajamų planas buvo viršytas – surinkta 86,96 mlm. eurų (300 mln. Lt) daugiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis. Tam būtų skiriama vienkartinė 40 bazinių socialinių išmokų dydžio (1520 eurų) pašalpa, kurią išmokėtų mirusio nepriklausomybės gynėjo buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija.

 Teisingumo ministerija primena, kad, vadovaujantis Politinių partijų įstatymu, visos politinės partijos kiekvienais metais iki kovo 1 d. ir iki spalio 1 d. privalo pateikti savo partijos narių sąrašus. Jei partija sąrašo nepateikia iki kovo 1 d. ar pagal pateiktą sąrašą bus nustatyta, kad jame yra mažiau nei 1000 narių, ji negali pretenduoti į iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus ir dalyvauti rinkimuose, rašoma pranešime spaudai.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažins, jog, priimant kitų metų valstybės biudžetą, buvo padaryta pažeidimų. Praėjusią savaitę, priimant biudžetą, Seimo nariai įpareigojo Vyriausybę 90 mln. litų surasti žemdirbiams, mokiniams ir kultūros darbuotojams, tačiau konkrečiai nenurodė, iš kur paimti šiuos pinigus. Interviu LRT radijui Algirdas Butkevičius sako, kad dėl šių straipsnių Seimas balsuoti dar kartą turėtų ketvirtadienį.

Ketvirtadienį, priimdamas 2015 metų valstybės biudžetą, Seimas pritarė grupės parlamentarų idėjai nuo kitų mokslo metų skirti 15 eurų (52 Lt) per mėnesį kiekvienam moksleiviui popamokiniam būreliui lankyti. „Tai yra puiki žinia kiekvienam moksleiviui ir jų tėvams. 15 eurų kiekvienam vaikui bus skirta jau nuo ateinančių mokslo metų. Moksleiviai po pamokų galės rinktis savo mėgstamą būrelį – konstruoti robotus, mokytis fechtavimo ar žaisti krepšinį.

 Seimas priėmė 2015 metų valstybės biudžetą, kuris pirmą kartą skaičiuojamas eurais.   Už kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą balsavo 79 Seimo nariai, prieš - 33, o susilaikė 23. Biudžeto neparėmė parlamentinė opozicija, o valdantieji balsavo už. „Nežiūrint geopolitinės padėties, jokių finansinių pokyčių neįvyks ir krizių taip pat“, - Seime pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Seimui nurodžius Vyriausybei kitais metais beveik 90 mln.

Seimas po pateikimo pritarė liberalo Remigijaus Šimašiaus siūlymui dviem šimtais litų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) tėvams, auginantiems vaikus. Tačiau abejotina, ar tam valstybės biudžete atsiras reikiama suma. Tam, anot jo, iš valstybės biudžeto per metus prireiktų apie 110 mln. litų.

Seime antradienį prasidėjęs kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektų svarstymas veikiausiai bus gana karštas. Ir ne tik dėl to, kad valdantieji jį pristatė taip ir nesutarę dėl PVM lengvatos šildymui likimo. 200 milijonų, kurių gali nebūti „Vyriausybė atnešė biudžeto projektą, negavusi politinio valdančiosios daugumos pritarimo didinti PVM šilumai nuo 9 iki 21 proc., tačiau biudžete jau yra numatyta 200 mln. litų papildomų pajamų.

Seimui antradienį finansų ministras Rimantas Šadžius pristato Vyriausybės teikiamą 2015 metų valstybės biudžeto projektą. Tačiau dar jam nepradėjus kalbėti kilo pavojus, kad projektas taip ir nebus pradėtas svarstyti.

Žinių radijas Vyriausybei svarstant kitų metų valstybės biudžetą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas „Žinių radijui“ sakė, kad kitąmet sočiau gyvens tie verslininkai, kurie susiras naujų rinkų savo produkcijai, tuo metu pensininkams ir kai kuriems kitoms socialinėms grupėms liberalas nieko gera nežada: „Tas, kas bus verslesnis, susiras rinkas, kam parduoti. Jei produkcija pakankamai pelninga, tas ir gyvens geriau.

Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą nutarimą „Dėl 2014 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos“, kuriuo įsipareigojama iš valstybės biudžeto skirti lėšų pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už 2014 metus žemdirbių pajamoms palaikyti. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną, gyvulius ir pasėlius bendra didžiausia mokėtina suma sieks 117 mln. litų.

Per sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas pajamų iš mokesčių gavo daugiau nei prognozuota, o iki viso valstybės biudžeto plano įvykdymo pritrūko tik 0,1 proc. planuotųjų įplaukų. Finansų ministerijos duomenimis, į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausio-rugpjūčio mėnesiais gauta 14,911 mlrd. litų pajamų, tai yra 0,8 proc. (115 mln. litų) daugiau nei prognozuota ir 8,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Per aštuonis mėnesius planuota gauti 14,796 mlrd. litų pajamų.

Valstybės kontrolė baigė Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo finansinių ataskaitų teisingumo trečius metus iš eilės atsisakome pareikšti nuomonę.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitų metų Lietuvos valstybės biudžetas yra labai svarbus, šaliai siekiant 2015 metais įsivesti eurą. "Yra pradėti rengti trys biudžetų projektai - valstybės ir savivaldybių, privalomojo sveikatos draudimo, tuo pačiu ir "Sodros". Tikimės, kad bus laiku rudenį pristatyti Seime.

Finansų ministerija Vyriausybei teikia patobulintą 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis pataisytas, įvertinus atnaujintas makroekonomikos prognozes, numatomą didinti minimalų mėnesio atlyginimą, apibendrintus Seimo narių, valstybės institucijų siūlymus bei atsižvelgus į Valstybės kontrolės pastabas. Palyginti su ankstesniuoju projektu, valstybės biudžeto rodikliai kinta nedaug.

 Per vienuolika šių metų mėnesių į nacionalinį biudžetą gauta 18 mlrd. 933,6 mln. litų, t.y. 1 mlrd. 239,2 mln. litų arba 7,0 proc. daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį, praneša Finansų ministerija. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per vienuolika 2012-ųjų metų mėnesių įplauks 18 mlrd. 616 mln. litų, o faktiškai įplaukė 317,6 mln. litų arba 1,7 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per vienuolika šių metų mėnesių gauta 15 mlrd. 982,6 mln. litų, t.y. 1 mlrd. 101,9 mln.

Keturi penktadaliai šalies gyventojų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, yra sudarę ir pensijų kaupimo sutartis. Tačiau beveik trečdalis iš jų negauna draudžiamųjų pajamų. Dėl to už šiuos gyventojus įmokos į pensijų fondus nepervedamos. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, iš viso gyventojai yra sudarę 1,06 mln. pensijų kaupimo sutarčių. Tačiau kiekvieną mėnesį per 330 tūkst. iš jų negauna draudžiamųjų pajamų, nuo kurių ir skaičiuojamos įmokos į pensijų fondus.

Finansų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 13 mlrd. 248,4 mln. litų, t.y. 567,4 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplauks 13 mlrd. 75 mln. litų, o faktiškai įplaukė 173,4 mln. litų, arba 1,3 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per aštuonis šių metų mėnesius gauta 11 mlrd. 126,1 mln. litų t.y. 498,5 mln. litų, arba 4,7 proc.

Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Kitąmet prognozuojamas 3 proc. ekonomikos augimas. Su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais susitikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, jog šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Kaip reaguojate, kai kompanijoje kas nors pasigiria, jog praturtėjo nelegaliomis pajamomis, prisipirko kontrabandinių cigarečių ir dyzelinio kuro „iš garažo“? Jei paplekšnojate tokiam apsukruoliui per petį, vadinasi priklausote tam penktadaliui Lietuvos gyventojų, kurie visiškai pateisina šešėlinę ekonomiką. Šių metų balandį atliktas trijų Baltijos šalių gyventojų tyrimas atskleidė, kad kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą Lietuvoje toleruoja kone penktadalis apklaustųjų.

Minimalios algos kėlimas iki 850 litų – tik pirmas žingsnis gerinant Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas ir siekiant balanso tarp infliacijos, darbo našumo ir užmokesčio. Minimalios algos augimas galėtų būti paskata atlyginimus didinti ir daugiau uždirbantiems žmonėms. Juo labiau, kad atlyginimu Lietuvoje šiuo metu patenkintas yra vos kas ketvirtas gyventojas, o situacija Lietuvos įmonėse, galinčiose pasiūlyti naujų ir patrauklesnių darbo vietų, nėra tokia jau prasta.

Mokesčiai turėtų būti skaičiuojami nuo bendrų šeimos pajamų, o ne pagal tai, iš kokių veiklų tos pajamos gaunamos. Neapmokestinamas minimumas  turėtų būti nustatomas kiekvienam šeimos nariui atskirai. Tai skaidrintų sistemą ir apsunkintų korumpuotiems žmonėms būdus nuslėpti savo tikrąsias pajamas, sakė žurnalistas Eduardas Eigirdas, skaitydamas pranešimą žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje.