valstiečiai

Socialdemokratams palikus valstiečius vienus ant ledo valdančiojoje koalicijoje, pastariesiems teks suformuoti mažumos Vyriausybę. Nors toks politinis scenarijus nėra pirmasis Lietuvos istorijoje, įgyvendinti savo partijos programą valstiečiams bus išties sudėtinga. Negana to, politologai prognozuoja, kad galime tikėtis ir pirmalaikių rinkimų. Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija pirmadienį spręs, ar paskelbti pareiškimą dėl pasitraukimo iš visų postų Seime, sako frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Anot jo, partijos sprendimas akivaizdus – trauktis turi visi, tik traukimosi procedūra aiškiai neapibrėžta. „Partijos sprendimas įpareigoja aiškiai pasakyti savo poziciją, tik traukimosi procedūra niekur neaprašyta. Pirmininkus ir pavaduotojus tvirtina komitetas, tik po to – Seimas.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių diskusijų Lietuvos socialdemokratų partijos taryba apsisprendė palikti valdančiąją koaliciją, kurioje iki šiol darbavosi kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos lyderis G. Paluckas mano, kad po šio žingsnio socialdemokratai turės progą reabilituotis. Atvirame balsavime šeštadienį 140 partijos tarybos nariai pasisakė, kad socialdemokratai turėtų palikti valdančiąją koaliciją, o 46 buvo prieš.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių diskusijų partijoje socialdemokratų (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje turėtų apsispręsti, ar likti valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šis balsavimas vyksta daugiau nei dviem trečdaliams LSDP skyrių pareiškus, jog partiečiai turi trauktis iš daugumos Seime ir Vyriausybės, nors dauguma frakcijos narių to nenori. Socialdemokratų tarybą sudaro beveik 240 narių, dauguma jų yra skyrių atstovai.

Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, pergalė, matyt, būtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rankose, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Reitingai taip atskleidžia jau kurį laiką akivaizdžią tendenciją – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas nenustoja kritęs. Nors politikai nesureikšmina apklausų rezultatų, politologai atkreipia dėmesį, kad auga rinkėjų politinis nihilizmas.

 Kitų metų biudžeto projektą Seime, be valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdemokratų, gali palaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRI) bei „tvarkiečių“ frakcijų nariai, mano Seimo pirmininkas. „Manau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcija taip pat dažnai paremia ir yra mums artimų pažiūrų, „Tvarkos ir teisingumo“ atskiri frakcijos nariai taip pat jie dažnai prisidėdavo paremiant“, - trečiadienį interviu Žinių radijui teigė Viktoras Pranckietis.

Iki Seimo rudens sesijos pradžios nesulaukus socialdemokratų atsakymų dėl tolesnio darbo koalicijoje, vis tiek tikimasi atskirų parlamentarų, taip pat ir socialdemokratų palaikymo Vyriausybės teikiamiems projektams, sako premjeras Saulius Skvernelis. Patys socialdemokratai kol kas neskubės pasirašyti susitarimo su „valstiečiais“ dėl bendradarbiavimo, kol nesulauks partijos prezidiumo pritarimo. „Atsakymo nebuvimas irgi yra atsakymas. Kiekvienas darykime savo išvadas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad socialdemokratų apsisprendimas dėl likimo valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga neturės didelės įtakos Seimo darbui, nes ir iki šiol koalicijos partnerių pozicijos kartais išsiskirdavo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad norėtų didesnio švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsiklausymo, bendrai Vyriausybės narius ragina nepamiršti, kad jie - politikai.

Po truputį aiškėja miglotas valdančiosios koalicijos paveikslas artėjančioje Seimo rudens sesijoje. Kol socialdemokratai vis dar laukia skyrių nuomonės dėl partijos ateities valdančiojoje koalicijoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė nematantis galimybės dalyvauti naujos Vyriausybės formavime.

Partijos laikraščio leidyba, aukštojo mokslo, vaikų namų ir kitos reformos, o dabar dar ir prezidento statuso V. Landsbergiui suteikimas – tik dalis klausimų, kiršinančių Viktorą Pranckietį, Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį.

Daugiau rinkėjų palankiai vertina opozicijoje esančius konservatorius, nei valdančiuosius valstiečius, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Socialdemokratų palaikymas taip pat akivaizdžiai išaugo. Komunikacijos ekspertai tokius pokyčius aiškina valstiečius persekiojusiais skandalais, o valstiečių frakcijos nariai šių pokyčių nesureikšmina. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus liepą žadėjo balsuoti 17 proc. apklaustųjų, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 16 proc.

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Už Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus tyrimo metu liepą žadėjo balsuoti 17 proc. apklaustųjų, už valstiečius - 16 proc. respondentų. Atotrūkis tarp šių partijų nuosekliai mažėjo pastaruosius keturis mėnesius.

Ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos socialdemokratų partijos laukia neramūs laikai. Jei partija pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtina, kad atsirastų nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija. Vis dėlto politologams toks pareiškimas kelia juoką, o buvę premjerai siūlo prisiminti, ką jie išgyveno, susidūrę su panašiomis negandomis.

Jeigu socialdemokratų partija nuspręstų pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, Seime galėtų atsirasti nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija, trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Manau, kad tiesiog kreiptumėmės į atsakingus Seimo narius.

Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą, jis būtų kaip alternatyva Lietuvos pilietybei. Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.

 Ambicingi valstiečių planai leisti dienrašti jau sulaukė atsako internete – čia ėmė plisti būsimo laikraščio parodija „Varpą iškėlus“. Internetiniu adresu www.varpaiskelus.farm randamas laikraštis apima, atrodo, visus įprastus laikraščio formato aspektus. Čia informacija ir apie partijos padarytus darbus, ir jų vieta tarptautiniame kontekste, nepamirštamas ir horoskopas bei apipavidalinimas nuotraukomis.

Kai kuriems Socialdemokratų partijos skyriams siūlant trauktis iš koalicijos trys buvę socialdemokratų vadovai – ekspremjerai Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas bei buvęs parlamento pirmininkas Česlovas Juršėnas – ragina partiečius likti koalicijoje.

Vyriausybės inicijuojama mokesčių pertvarka Seime sulauks pritarimo, neabejoja didžiausios Seime valstiečių frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pakoreguotos mokesčių pertvarkos antrasis variantas yra priimtinesnis dėl pasiektų kompromisų. „Pokyčiai, kurie numatyti, jie bus - atrodo, kad neturėtų kilti Seime problemų su jais“, - trečiadienį po valstiečių frakcijai pristatyto mokesčių pertvarkos antrojo varianto Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis.

Dauguma Socialdemokratų frakcijos narių pasisako už likimą koalicijoje, po antradienį dvi valandas užtrukusio frakcijos posėdžio sakė jos seniūnas Andrius Palionis. „Frakcija nebalsavo, būti ar nebūti koalicijoje, bet praktiškai kiekvienas frakcijos narys išsakė argumentus, kaip mato tolimesnį darbą. Iš esmės bendra nuomonė yra tokia, kad pagal galiojantį partijos tarybos sprendimą frakcija yra koalicijoje“, – žurnalistams sakė A.Palionis.

Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja „valstiečių“ planus leisti partinį laikraštį - anot jo, siekis tokiu leidiniu pakeisti laisvą žiniasklaidą yra neperspektyvus. „Aš tikrai manau, kad yra šalyje žiniasklaida, kuri savo darbą atlieka. Mes galime diskutuoti - patinka mums tas atliekamas darbas, ar ne, bet tai yra kiekvieno demokratinėje šalyje nuomonė.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) socialdemokratų atsakymo dėl tolesnio darbo koalicijoje laukia iki rugsėjo 10 dienos, tuo tarpu socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, jog sprendimo neskubins ir jis bus po rugsėjo 20-osios, išklausius LSDP skyrių nuomonę.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis perspėja socialdemokratus nevilkinti sprendimo dėl tolesnio darbo valdančiojoje koalicijoje. „Valstiečių“ deleguotas premjeras sako, kad jis alternatyvią paramą siektų užsitikrinti nelaukdamas formalaus koalicijos partnerių sprendimo, jei šie diskusijas bandytų nukelti iki biudžeto priėmimo stadijos.

Žinią apie savo darbus visuomenei nemokamame laikraštyje planuojanti skleisti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - ne vienintelė tai daranti partija. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, kelios didžiosios mūsų šalies politinės jėgos jau seniai leidžia partinę spaudą, tiesa, daugiausia skirtą vidiniams poreikiams. Apie ketinimus leisti didžiulio tiražo - 300 tūkst. egzempliorių - laikraštį ir jį nemokamai platinti gyventojams savaitgalį pranešė LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.

Nerimo dienos socialdemokratų gretose. 4 iš 60 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių apsisprendė dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Skyrių nuomonės buvo paprašęs partijos Prezidiumas. Kaip rašoma pirmadienį išplatintame pranešime, 3 skyriai – Palangos, Alytaus ir Telšių – nutarė siūlyti koalicijos netęsti, o Jonavos skyrius balsavo už pasilikimą koalicijoje.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Socialdemokratų partija turėtų likti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais žaliaisiais“, ir paragino partijos bendražygius emocionalias kalbas apie pasitraukimą pakeisti derybomis dėl bendros darbotvarkės klausimų. „Turime siekti stabilumo valstybėje, nesivadovauti emocijomis, nevaidinti kažkokių įsižeidimų, o kalbėtis, tartis ir susitarti“, - interviu BNS sakė M.Sinkevičius.

Išblaivinti Lietuvą užsimoję „valstiečiai" žengia toliau. Jie lietuvius ketina atpratinti ir nuo maisto papildų. Mat jiems siūloma įvesti receptus, kad esą žmonės papildams per daug neišlaidautų. Vaistininkai reikalauja žmonėms patiems leisti pasirinkti, ką vartoti, ir aiškina, kad palyginti su vakariečiais lietuviai papildų vartoja labai mažai. Maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet patikrino beveik 300 maisto papildų ir daugiau kaip trečdalis jų neatitiko įstatymų reikalavimų.

„Valstiečių“ santykiai su koalicijos partneriais socialdemokratais yra geri, o apie pasitraukimą prabilusio jų lyderio Gintauto Palucko pozicija skiriasi nuo Seimo socialdemokratų frakcijos, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako nesiimantis vertinti praėjusią savaitę viešųjų ryšių bendrovėje vykusio mįslingo susitikimo, kuriame dalyvavo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei buvusi parlamentarė „valstietė“ Greta Kildišienė. Anot V.Pranckiečio, tai – išskirtinai asmeniniai reikalai, neturintys nieko bendro su politika ar valstybės klausimais.

Šeštadienį Šiaulių rajone, Naisiuose, planuojamame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąskrydyje ir tarybos posėdyje keli tarybos nariai žada raginti lyderį Ramūną Karbauskį atsakyti į klausimus, susijusius su eksparlamentare Greta Kildišiene ir jo vaidmenį leidžiant jos knygą. „Pirmininkas turės pasiaiškinti ir paaiškinti, kas ten iš tikrųjų vyko.

Valdančiųjų „valstiečių“ populiarumui toliau smukant, politologas sako, jog žmonės, tikėtina, nusivylė valdančiosios daugumos veikla, ir tai yra rimtas skambutis valdančiajai valstiečių ir žaliųjų partijai. „Tendencija ne tai, kad konservatoriai iškilo, bet labai ryški tendencija, kad jau kelis mėnesius iš eilės aiškiai krenta valstiečių ir žaliųjų populiarumas.

Opozicinė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai pagal populiarumą nesmarkiai aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), rodo šeštadienį dienraščio „ Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa. „Jei apie partijas kalbėt, gal tokia sensacija yra - Tėvynės sąjunga pirma, o antroj vietoj Valstiečių ir žaliųjų sąjunga - tai pirmas kartas, nepamenu, kada jie (konservatoriai - BNS) pirmi buvo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas dar kartą apsikeitė ilgais rankų paspaudimais penktadienį per Bastilijos paėmimo dienos paminėjimo ceremoniją, prisimindami savo garsųjį gegužės mėnesio pasisveikinimą. D.Trumpas ir E.Macronas paspaudė vienas kitam rankas, JAV prezidentui baigus stebėti karinį paradą, ir paskui dar kurį laiką jas spausdami ėjo alėja, kurioje vyko šis pompastiškas renginys.

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą beveik pavijo valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Už „valstiečius“ tyrimo metu žadėjo balsuoti 19 proc. apklaustųjų, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus – 16 proc. respondentų. Atotrūkis tarp šių partijų nuosekliai mažėja pastaruosius keturis mėnesius.

Koalicijos pamatai toliau dreba. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pareiškė, kad rudenį žadama peržiūrėti koalicijos sutartį su „valstiečiais“. Ekspertai sako, jog išėjimas iš koalicijos gali padėti socialdemokratams susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą. G. Paluckas „Žinių radijui“ šiandien atskleidė, kad buvimui koalicijoje nepritaria. „Dar prieš sudarant koaliciją aš turėjau labai daug abejonių dėl jos sudarymo.

Nesulaukę paramos iš socialdemokratų, valstiečiai pasirinko kitą kelią. Miškų urėdijos pertvarkai reikiamus balsus valstiečiai susirinko iš konservatorių. Tai šiandien spaudos konferencijoje patvirtino valstiečių lyderis R.Karbauskis, konservatorius G.Landsbergis ir premjeras. G.Paluckas paklaustas, kodėl koalicijos partneriai nepalaiko valstiečių, patikino, kad rudenį koalicijos likimas dar gali būti sprendžiamas.

Konservatoriai pradėjo derybas: jei valdantieji pritars grąžinti PVM lengvatą šildymui, jie palaikys jų pasiūlytą urėdijų reformą. Tokias sąlygas iškėlė opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis G.Landsbergis. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai tikina, kad demokratiniams procesams mainai yra būdingi, tačiau šiuo konkrečiu atveju, logikos trūksta.  Dėl urėdijų reformos Seime jau ne vieną mėnesį yra laužomos ietis. Būtent dėl jos ir buvo pratęsta Seimo pavasario darbo sesija.

„Valstiečiai“ siekia, kad nuo balsavimų dėl valstybinių miškų pertvarkos nusišalintų visi Seimo nariai, kurie patys arba jų artimieji, giminaičiai vienaip ar kitaip susiję su urėdijų veikla. Oponentai tokius norus vadina absurdiškais ir paskatintus pilnaties. „Valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad nusišalinti nuo balsavimo dėl urėdijų reformos turėtų visi, kieno šeimos nariai dirba urėdijose, prekiauja mediena ar yra su šia veikla susijusių bendrovių akcininkai.

„Valstiečiai“ užsimojo Seimo narius palikti be galimybės gauti nepriklausomų ekspertų išvadas, kuriomis jie galėtų remtis svarstydami ir balsuodami dėl įstatymų pakeitimų. Du „valstiečiai“ siūlo visam Seimui nuspręsti, ar ekspertų nuomonė, kurios paprašytų mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tikrai yra būtina.

Seime siekiama sukurti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kas ir kodėl trukdo Aplinkos ministerijos suplanuotai urėdijų reformai. „Net opozicija pritaria tam (komisijos idėjai - BNS). Ir planuojame tai daryti“, - BNS teigė Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, parlamentinio tyrimo komisija tikrai turėtų ką veikti.

 Valdančiųjų „valstiečių“ atstovams kaltinant Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininką „tvarkiečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį galimu interesų konfliktu, parlamentaras atšauna, kad šeimos verslas yra deklaruotas, o „valstiečiai“ nemoka skaityti deklaracijų. R.Žemaitaitis abejoja, ar frakcija jį atšauks iš Sveikatos reikalų komiteto, ko reikalauja „valstiečiai“, pasak kurių, to nepadarius žadama inicijuoti nepasitikėjimą parlamentaru. „Tegu inicijuoja tą nepasitikėjimą.

  Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai kaltina Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininką „tvarkiečių“ vadovą Remigijų Žemaitaitį galimu interesų konfliktu. Jeigu jis nebus atšauktas iš pareigų, žadama inicijuoti nepasitikėjimą juo.

Valdančiąją koaliciją sudarančių „valstiečių“ bei socialdemokratų santykiai gerėja, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Mūsų santykiai su Socialdemokratų frakcija gerėja, nes partijos pirmininkas yra išrinktas naujas, naujas frakcijos vadovas. Mes mokomės geriau vieni kitus suprasti ir girdėti, ir šnekėtis iš anksto apie įvairius ketinimus. Manau, kad grėsmės čia nekyla“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Žinių radijo laidoje valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis paaiškino, kodėl jo vadovaujamos partijos reitingai taip greitai smunka. Taip pat R. Karbauskis paaiškino, ką mano apie urėdijų ir kultūros padėtį mūsų šalyje. „Aš manau, kad visos didžiosios partijos, kurios imasi pertvarkų, kurios sukelia tam tikrą interesų konfliktą. Pavyzdžiui, alkoholio ar farmacijos pramonė, arba valdininkų armija, kuri steigia profsąjungas.

Praėjusią savaitę buvusi valstietė Dovilė Šakalienė tapo liberalia. Šis, jau antras pabėgimas iš didžiausios frakcijos, siūbuoja Seimo laivą. Kol vieni tikina, kad opozicija pati kalbina žmones ateiti, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad protingi politikai į valstiečių paburnojimus dėmesio turėtų nekreipti. Parlamentarė Dovilė Šakalienė savo išėjimą motyvavo kaip išsiskyrusius interesus. Valstiečiai tą kartą suskubo pareikalauti iš jos Seimo nario mandato.

Pastarosiomis dienomis daug dėmesio sulaukė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pastabos apie galimą naują ekonominę krizę. Politikas sako rėmęsis ekonomistų prognozėmis. BNS paklausė šešių ekonomikos ekspertų ir verslininkų, ar, jų nuomone, artimiausiu metu pasauliui ir Lietuvai gresia nauja ekonominė krizė. Ekonomistė Rūta Vainienė: simptomų yra „Ekonomistai visada laukia krizės, toks mūsų darbas, vykdome stebėseną pagal visus parametrus.

Lietuvos „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui užsiminus apie artėjančią pasaulinę ekonomikos krizę, „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ramina - jo teigimu, krizės ženklų nematyti. „Šiuo metu turime augančią ekonomiką, augantį BVP, turime augančius atlyginimus privačiame sektoriuje, nedidelį augimą ir valstybės sektoriuje, turime investicijas, kuriamas darbo vietas.

Naujausi politinių partijų reitingai parodė dar šiemet neregėtą valstiečių šuolį žemyn. Ir faktą, kad opozicijoje dirbantys konservatoriai juos pasivijo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai tikina, kad prie to prisidėjo tiek gerai matoma Tėvynės sąjunga, tiek visuomenės nevienareikšmiškai vertinami valstiečių nuveikti darbai. Valstiečių reitingai leidžiasi jau pusmetį. Tačiau po laimėtų rinkimų tokio žemo rezultato dar nėra buvę.