valstiečiai

Su valstiečiais į Seimą išrinkta parlamentarė Dovilė Šakalienė paliko liberalų gretas ir padėjo baigti formuoti opozicinę Socialdemokratų frakciją Seime. Nors pati Seimo narė tikina taip pasielgusi, nes sutapo jos ir socdemų idėjos, politologai mano – toks šokinėjimas rodo politinės ideologijos trūkumą. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos sprendimą vykdę ir iš valdančiosios koalicijos pasitraukę parlamentarai iki šiol negalėjo suformuoti frakcijos Seime, nes vienijo tik šešis narius.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) reitingų lentelėje užima antrąją vietą, tačiau šios partijos reitingas yra žemiausias per visą laikotarpį po rinkimų. „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už šią partiją rinkimuose balsuotų 12,4 proc. apklaustųjų. Rugsėjį vykusios apklausos metu už „valstiečius“ savo balsą žadėjo atiduoti 13,5 proc. apklaustųjų. „Valstiečiai“ tui žemiausią reitingą per visą laikotarpį po rinkimų, nors antra vieta“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumas rugsėjo mėnesį šiek tiek smuko, o tarp partijų valdantieji „valstiečiai“ ir opoziciniai konservatoriai turi maždaug vienodą rinkėjų paramą, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Šalies vadovę palankiai vertinančių skaičius sumažėjo nuo 66 proc. iki 60 proc. Nepalankiai šalies vadovę įvertino 15 proc. apklaustųjų.

Socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį spręs, ar šalinti iš partijos didžiąją dalį Seimo Socialdemokratų frakcijos narių, nepaklususiusių sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos su valstiečiais. „Taryba turės išpainioti visą šitą situaciją ir priimti sprendimą – ar vienokį ar kitokį. Partija negali amžinai murkdytis samprotavimuose ir išvedžiojimuose.

 Socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys paskelbė atšaukiantis savo parašą dėl bendradarbiavimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Atvirai išsakau savo apsisprendimą.

Vasaros pradžioje valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos Seime gretas palikusi parlamentarė Dovilė Šakalienė BNS patvirtino sulaukusi kvietimo grįžti į šią frakciją, tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tai kategoriškai neigia. „Pasakysiu tiesiai, iš tikrųjų tie tokie šilti ir draugiški kvietimai yra.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai siūlo leisti šalyje naudoti medikamentus, kurių sudėtyje yra kanapių. Farmacijos bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymų pataisos leistų medicinoje naudoti tokius vaistinius preparatus, jei jų saugumas ir veiksmingumas yra įrodytas moksliniais tyrimais, o preparatas yra registruotas. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2019 metų.

Seimas antradienį nustatė švelnesnes sankcijas vairuotojams už ištisinės linijos kirtimą. Šiuo metu už tokį pažeidimą privalomai atimama teisė vairuoti, pagal naują sprendimą, bus galima atsipirkti ir bauda. Už tai antradienį buvo 94 Seimo nariai, prieš vienas, 16 susilaikė. Pagal priimtą pataisą, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtrauks 60–90 eurų baudą. Taip pat nuo vieno iki trijų mėnesių galėtų būti atimta teisė vairuoti.

Seime įteisinta valstiečių ir socialdemokratų frakcijų koalicija po to, kai dalis Socialdemokratų frakcijos narių nepaisė partijos sprendimo palikti valdančiąją koaliciją ir pasirašė susitarimą su valstiečiais. Vis dėlto ne visi socialdemokratai palaiko naująją valdančiąją koaliciją. Kol vieni ragina socialdemokratus sąžiningai trauktis į opoziciją, kiti norėtų, kad atsistatydintų partijos lyderis G. Paluckas.

Kėdainių rajono savivaldybės taryboje griūva valdančioji koalicija – ją paliko du „valstiečiai“, vienas nepartinis politikas ir vienas liberalas. Iki šiol meras liberalas Saulius Grinkevičius buvo subūręs trapią valdančiąją koaliciją – jai priklausė 14 iš 27 tarybos narių, BNS sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kėdainių rajono skyriaus vadovė Adelė Štelmokienė.

Socialdemokratams palikus valstiečius vienus ant ledo valdančiojoje koalicijoje, pastariesiems teks suformuoti mažumos Vyriausybę. Nors toks politinis scenarijus nėra pirmasis Lietuvos istorijoje, įgyvendinti savo partijos programą valstiečiams bus išties sudėtinga. Negana to, politologai prognozuoja, kad galime tikėtis ir pirmalaikių rinkimų. Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija pirmadienį spręs, ar paskelbti pareiškimą dėl pasitraukimo iš visų postų Seime, sako frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Anot jo, partijos sprendimas akivaizdus – trauktis turi visi, tik traukimosi procedūra aiškiai neapibrėžta. „Partijos sprendimas įpareigoja aiškiai pasakyti savo poziciją, tik traukimosi procedūra niekur neaprašyta. Pirmininkus ir pavaduotojus tvirtina komitetas, tik po to – Seimas.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių diskusijų Lietuvos socialdemokratų partijos taryba apsisprendė palikti valdančiąją koaliciją, kurioje iki šiol darbavosi kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos lyderis G. Paluckas mano, kad po šio žingsnio socialdemokratai turės progą reabilituotis. Atvirame balsavime šeštadienį 140 partijos tarybos nariai pasisakė, kad socialdemokratai turėtų palikti valdančiąją koaliciją, o 46 buvo prieš.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių diskusijų partijoje socialdemokratų (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje turėtų apsispręsti, ar likti valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šis balsavimas vyksta daugiau nei dviem trečdaliams LSDP skyrių pareiškus, jog partiečiai turi trauktis iš daugumos Seime ir Vyriausybės, nors dauguma frakcijos narių to nenori. Socialdemokratų tarybą sudaro beveik 240 narių, dauguma jų yra skyrių atstovai.

Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, pergalė, matyt, būtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rankose, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Reitingai taip atskleidžia jau kurį laiką akivaizdžią tendenciją – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas nenustoja kritęs. Nors politikai nesureikšmina apklausų rezultatų, politologai atkreipia dėmesį, kad auga rinkėjų politinis nihilizmas.

 Kitų metų biudžeto projektą Seime, be valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdemokratų, gali palaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRI) bei „tvarkiečių“ frakcijų nariai, mano Seimo pirmininkas. „Manau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcija taip pat dažnai paremia ir yra mums artimų pažiūrų, „Tvarkos ir teisingumo“ atskiri frakcijos nariai taip pat jie dažnai prisidėdavo paremiant“, - trečiadienį interviu Žinių radijui teigė Viktoras Pranckietis.

Iki Seimo rudens sesijos pradžios nesulaukus socialdemokratų atsakymų dėl tolesnio darbo koalicijoje, vis tiek tikimasi atskirų parlamentarų, taip pat ir socialdemokratų palaikymo Vyriausybės teikiamiems projektams, sako premjeras Saulius Skvernelis. Patys socialdemokratai kol kas neskubės pasirašyti susitarimo su „valstiečiais“ dėl bendradarbiavimo, kol nesulauks partijos prezidiumo pritarimo. „Atsakymo nebuvimas irgi yra atsakymas. Kiekvienas darykime savo išvadas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad socialdemokratų apsisprendimas dėl likimo valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga neturės didelės įtakos Seimo darbui, nes ir iki šiol koalicijos partnerių pozicijos kartais išsiskirdavo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad norėtų didesnio švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsiklausymo, bendrai Vyriausybės narius ragina nepamiršti, kad jie - politikai.

Po truputį aiškėja miglotas valdančiosios koalicijos paveikslas artėjančioje Seimo rudens sesijoje. Kol socialdemokratai vis dar laukia skyrių nuomonės dėl partijos ateities valdančiojoje koalicijoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė nematantis galimybės dalyvauti naujos Vyriausybės formavime.

Partijos laikraščio leidyba, aukštojo mokslo, vaikų namų ir kitos reformos, o dabar dar ir prezidento statuso V. Landsbergiui suteikimas – tik dalis klausimų, kiršinančių Viktorą Pranckietį, Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį.

Daugiau rinkėjų palankiai vertina opozicijoje esančius konservatorius, nei valdančiuosius valstiečius, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Socialdemokratų palaikymas taip pat akivaizdžiai išaugo. Komunikacijos ekspertai tokius pokyčius aiškina valstiečius persekiojusiais skandalais, o valstiečių frakcijos nariai šių pokyčių nesureikšmina. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus liepą žadėjo balsuoti 17 proc. apklaustųjų, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 16 proc.

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Už Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus tyrimo metu liepą žadėjo balsuoti 17 proc. apklaustųjų, už valstiečius - 16 proc. respondentų. Atotrūkis tarp šių partijų nuosekliai mažėjo pastaruosius keturis mėnesius.

Ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos socialdemokratų partijos laukia neramūs laikai. Jei partija pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtina, kad atsirastų nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija. Vis dėlto politologams toks pareiškimas kelia juoką, o buvę premjerai siūlo prisiminti, ką jie išgyveno, susidūrę su panašiomis negandomis.

Jeigu socialdemokratų partija nuspręstų pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, Seime galėtų atsirasti nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija, trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Manau, kad tiesiog kreiptumėmės į atsakingus Seimo narius.

Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą, jis būtų kaip alternatyva Lietuvos pilietybei. Lietuvio pasas suteiktų išeiviams beveik visas piliečių turimas teises. Tokio dokumento turėtojas tik negalėtų kandidatuoti rinkimuose ir juose balsuoti, išskyrus galimybę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas.

 Ambicingi valstiečių planai leisti dienrašti jau sulaukė atsako internete – čia ėmė plisti būsimo laikraščio parodija „Varpą iškėlus“. Internetiniu adresu www.varpaiskelus.farm randamas laikraštis apima, atrodo, visus įprastus laikraščio formato aspektus. Čia informacija ir apie partijos padarytus darbus, ir jų vieta tarptautiniame kontekste, nepamirštamas ir horoskopas bei apipavidalinimas nuotraukomis.

Kai kuriems Socialdemokratų partijos skyriams siūlant trauktis iš koalicijos trys buvę socialdemokratų vadovai – ekspremjerai Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas bei buvęs parlamento pirmininkas Česlovas Juršėnas – ragina partiečius likti koalicijoje.

Vyriausybės inicijuojama mokesčių pertvarka Seime sulauks pritarimo, neabejoja didžiausios Seime valstiečių frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pakoreguotos mokesčių pertvarkos antrasis variantas yra priimtinesnis dėl pasiektų kompromisų. „Pokyčiai, kurie numatyti, jie bus - atrodo, kad neturėtų kilti Seime problemų su jais“, - trečiadienį po valstiečių frakcijai pristatyto mokesčių pertvarkos antrojo varianto Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis.

Dauguma Socialdemokratų frakcijos narių pasisako už likimą koalicijoje, po antradienį dvi valandas užtrukusio frakcijos posėdžio sakė jos seniūnas Andrius Palionis. „Frakcija nebalsavo, būti ar nebūti koalicijoje, bet praktiškai kiekvienas frakcijos narys išsakė argumentus, kaip mato tolimesnį darbą. Iš esmės bendra nuomonė yra tokia, kad pagal galiojantį partijos tarybos sprendimą frakcija yra koalicijoje“, – žurnalistams sakė A.Palionis.

Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja „valstiečių“ planus leisti partinį laikraštį - anot jo, siekis tokiu leidiniu pakeisti laisvą žiniasklaidą yra neperspektyvus. „Aš tikrai manau, kad yra šalyje žiniasklaida, kuri savo darbą atlieka. Mes galime diskutuoti - patinka mums tas atliekamas darbas, ar ne, bet tai yra kiekvieno demokratinėje šalyje nuomonė.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) socialdemokratų atsakymo dėl tolesnio darbo koalicijoje laukia iki rugsėjo 10 dienos, tuo tarpu socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, jog sprendimo neskubins ir jis bus po rugsėjo 20-osios, išklausius LSDP skyrių nuomonę.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis perspėja socialdemokratus nevilkinti sprendimo dėl tolesnio darbo valdančiojoje koalicijoje. „Valstiečių“ deleguotas premjeras sako, kad jis alternatyvią paramą siektų užsitikrinti nelaukdamas formalaus koalicijos partnerių sprendimo, jei šie diskusijas bandytų nukelti iki biudžeto priėmimo stadijos.

Žinią apie savo darbus visuomenei nemokamame laikraštyje planuojanti skleisti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - ne vienintelė tai daranti partija. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, kelios didžiosios mūsų šalies politinės jėgos jau seniai leidžia partinę spaudą, tiesa, daugiausia skirtą vidiniams poreikiams. Apie ketinimus leisti didžiulio tiražo - 300 tūkst. egzempliorių - laikraštį ir jį nemokamai platinti gyventojams savaitgalį pranešė LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.

Nerimo dienos socialdemokratų gretose. 4 iš 60 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių apsisprendė dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Skyrių nuomonės buvo paprašęs partijos Prezidiumas. Kaip rašoma pirmadienį išplatintame pranešime, 3 skyriai – Palangos, Alytaus ir Telšių – nutarė siūlyti koalicijos netęsti, o Jonavos skyrius balsavo už pasilikimą koalicijoje.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Socialdemokratų partija turėtų likti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais žaliaisiais“, ir paragino partijos bendražygius emocionalias kalbas apie pasitraukimą pakeisti derybomis dėl bendros darbotvarkės klausimų. „Turime siekti stabilumo valstybėje, nesivadovauti emocijomis, nevaidinti kažkokių įsižeidimų, o kalbėtis, tartis ir susitarti“, - interviu BNS sakė M.Sinkevičius.

Išblaivinti Lietuvą užsimoję „valstiečiai" žengia toliau. Jie lietuvius ketina atpratinti ir nuo maisto papildų. Mat jiems siūloma įvesti receptus, kad esą žmonės papildams per daug neišlaidautų. Vaistininkai reikalauja žmonėms patiems leisti pasirinkti, ką vartoti, ir aiškina, kad palyginti su vakariečiais lietuviai papildų vartoja labai mažai. Maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet patikrino beveik 300 maisto papildų ir daugiau kaip trečdalis jų neatitiko įstatymų reikalavimų.

„Valstiečių“ santykiai su koalicijos partneriais socialdemokratais yra geri, o apie pasitraukimą prabilusio jų lyderio Gintauto Palucko pozicija skiriasi nuo Seimo socialdemokratų frakcijos, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako nesiimantis vertinti praėjusią savaitę viešųjų ryšių bendrovėje vykusio mįslingo susitikimo, kuriame dalyvavo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei buvusi parlamentarė „valstietė“ Greta Kildišienė. Anot V.Pranckiečio, tai – išskirtinai asmeniniai reikalai, neturintys nieko bendro su politika ar valstybės klausimais.

Šeštadienį Šiaulių rajone, Naisiuose, planuojamame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąskrydyje ir tarybos posėdyje keli tarybos nariai žada raginti lyderį Ramūną Karbauskį atsakyti į klausimus, susijusius su eksparlamentare Greta Kildišiene ir jo vaidmenį leidžiant jos knygą. „Pirmininkas turės pasiaiškinti ir paaiškinti, kas ten iš tikrųjų vyko.

Valdančiųjų „valstiečių“ populiarumui toliau smukant, politologas sako, jog žmonės, tikėtina, nusivylė valdančiosios daugumos veikla, ir tai yra rimtas skambutis valdančiajai valstiečių ir žaliųjų partijai. „Tendencija ne tai, kad konservatoriai iškilo, bet labai ryški tendencija, kad jau kelis mėnesius iš eilės aiškiai krenta valstiečių ir žaliųjų populiarumas.

Opozicinė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai pagal populiarumą nesmarkiai aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), rodo šeštadienį dienraščio „ Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa. „Jei apie partijas kalbėt, gal tokia sensacija yra - Tėvynės sąjunga pirma, o antroj vietoj Valstiečių ir žaliųjų sąjunga - tai pirmas kartas, nepamenu, kada jie (konservatoriai - BNS) pirmi buvo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas dar kartą apsikeitė ilgais rankų paspaudimais penktadienį per Bastilijos paėmimo dienos paminėjimo ceremoniją, prisimindami savo garsųjį gegužės mėnesio pasisveikinimą. D.Trumpas ir E.Macronas paspaudė vienas kitam rankas, JAV prezidentui baigus stebėti karinį paradą, ir paskui dar kurį laiką jas spausdami ėjo alėja, kurioje vyko šis pompastiškas renginys.

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą beveik pavijo valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Už „valstiečius“ tyrimo metu žadėjo balsuoti 19 proc. apklaustųjų, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus – 16 proc. respondentų. Atotrūkis tarp šių partijų nuosekliai mažėja pastaruosius keturis mėnesius.

Koalicijos pamatai toliau dreba. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pareiškė, kad rudenį žadama peržiūrėti koalicijos sutartį su „valstiečiais“. Ekspertai sako, jog išėjimas iš koalicijos gali padėti socialdemokratams susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą. G. Paluckas „Žinių radijui“ šiandien atskleidė, kad buvimui koalicijoje nepritaria. „Dar prieš sudarant koaliciją aš turėjau labai daug abejonių dėl jos sudarymo.

Nesulaukę paramos iš socialdemokratų, valstiečiai pasirinko kitą kelią. Miškų urėdijos pertvarkai reikiamus balsus valstiečiai susirinko iš konservatorių. Tai šiandien spaudos konferencijoje patvirtino valstiečių lyderis R.Karbauskis, konservatorius G.Landsbergis ir premjeras. G.Paluckas paklaustas, kodėl koalicijos partneriai nepalaiko valstiečių, patikino, kad rudenį koalicijos likimas dar gali būti sprendžiamas.

Konservatoriai pradėjo derybas: jei valdantieji pritars grąžinti PVM lengvatą šildymui, jie palaikys jų pasiūlytą urėdijų reformą. Tokias sąlygas iškėlė opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis G.Landsbergis. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai tikina, kad demokratiniams procesams mainai yra būdingi, tačiau šiuo konkrečiu atveju, logikos trūksta.  Dėl urėdijų reformos Seime jau ne vieną mėnesį yra laužomos ietis. Būtent dėl jos ir buvo pratęsta Seimo pavasario darbo sesija.

„Valstiečiai“ siekia, kad nuo balsavimų dėl valstybinių miškų pertvarkos nusišalintų visi Seimo nariai, kurie patys arba jų artimieji, giminaičiai vienaip ar kitaip susiję su urėdijų veikla. Oponentai tokius norus vadina absurdiškais ir paskatintus pilnaties. „Valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad nusišalinti nuo balsavimo dėl urėdijų reformos turėtų visi, kieno šeimos nariai dirba urėdijose, prekiauja mediena ar yra su šia veikla susijusių bendrovių akcininkai.