valstiečiai

Buvę opoziciniai Seimo „tvarkiečiai“ antradienį prisidėjo prie valdančiosios koalicijos Seime. Susitarimą dėl bendro darbo pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų seniūnai.

Seimo narys Justas Džiugelis palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją. „Neturiu tiek resursų, kad galėčiau atlaikyti tokio masto puolimą ir kovoti prieš tokią jėgą. Tai kova, kurioje tiesa sunkiai gali laimėti, tai kova, kurioje laimi galia. Priėmiau racionalų sprendimą tos kovos nebetęsti ir pasitraukiu iš LVŽS frakcijos“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė J. Džiugelis.

Nuo pat pastarųjų Seimo rinkimų pabaigos, kai valstiečiai pasuko kitu keliu ir nesudarė koalicijos su konservatoriais, šių partijų vadai nevengia vienas kitam pakedenti plunksnų tiek posėdžių salėje, tiek socialiniuose tinkluose. Dabar kalbama, kad jiedu nesėdo ir prie bendro stalo prezidentūroje.

Valdantieji „valstiečiai“ žada įpareigoti politikus deklaruoti susitikimus su lobistais. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad tokios įstatymo pataisos bus teikiamos Seimo rudens sesijoje.

Seimas turėtų atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl sumažintos reikalavimų kartelės per referendumą, sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, sako parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Tikėtina, kad galbūt atmesime ir po to teiksime kitokius siūlymus. Turime dar sutarti, kas yra įmanoma padaryti. Tikslas – dviguba pilietybė arba neatimti iš žmonių pilietybės, jei jie gavo kitos šalies pilietybę“, – žurnalistams antradienį teigė parlamento vadovas.

„Tvarkiečių“ susitarimo dėl valdančiosios koalicijos Seime pasirašymas nukeltas į rugsėjo pradžią. Anksčiau žadėję bendradarbiavimo sutartį pasirašyti rugpjūčio pabaigoje, dabar ir valdantieji, ir „tvarkiečiai“ mini Seimo rudens sesijos pradžią. „Manau, kad rugsėjo 10 ar 11 dieną per plenarinį posėdį ir pasirašysime“, – BNS sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. „Niekur neįstrigome, formaliai tai būtų svarbu padaryti iki rugsėjo 10 dienos, iki sesijos pradžios.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį priėmė nagrinėti valdančiųjų „valstiečių“ ir jų lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimą, kur skundžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas dėl televizijos serialo „Naisių vasara“. „Vilniaus apygardos administracinis teismas (...) priėmė nagrinėti pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Ramūno Karbauskio skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo“, – BNS sakė teismo ...

Kol darželinukų ir mokyklinukų tėvai bando išsiaiškinti kaip Sveikatos apsaugos ministerijos įvestos naujos mitybos taisyklės paveiks jų vaikus, valdantieji žengia dar toliau. Sveikuolis Seimo narys Dainius Kepenis jau parengė visuotines sveikatos stiprinimo politikos gaires, kurios palies kiekvieną mūsų. O šiose gairėse yra daug pakeitimų, kurios apima daugelį sričių – nuo sveikatos apsaugos iki mokesčių sistemos pakeitimų.

Valdantieji „valstiečiai“ skundžia opozicinius konservatorius Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl rinkimų metu politikams galbūt mokėtų atlyginimų iš dotacijų. Kaip skelbia naujienų portalas delfi.lt, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė su skundu į VRK kreipėsi dar šių metų gegužės 3-ą dieną.

Premjeras Saulius Skvernelis „mitais ir demagogija“ vadina opozicijos nuogąstavimus, kad pertvarkant gydymo įstaigų tinklą planuojama uždaryti rajonines ligonines. „Tai yra mitas ir demagogija, tiek galiu pasakyti, jokios ligoninės nebus uždarinėjamos. Reformos tikslas – kad žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės, turtinės padėties, politinės priklausomybės, būtų suteikiamos kokybiškos paslaugos rajonuose“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras.

Seimo opozicija baiminasi rajoninių ligoninių uždarymo, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tvirtina, jog jokio „juodojo“ ligoninių sąrašo nėra. „Tinklas bus sudaromas vienasmeniškai ministro sprendimu, kokie kriterijai, mes nežinome, pasirodė sąrašas viename portale, visuomenė sunerimusi, pateikta klaidinga informacija, kuri šmeižia rajonines įstaigas“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė konservatorius Antanas Matulas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad ragindami atšaukti interesus supainiojusią „valstiečių“ deleguotą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narę konservatoriai siekia keršto. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) šią savaitę konstatavo, kad „Agrokoncerno“ advokato Evaldo Valčiuko sutuoktinė, VRK narė Jonė Valčiukienė pažeidė įstatymą nedeklaravusi vyro ryšių ir priimdama su koncernu susijusius sprendimus.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad svarsto palaikyti jį delegavusių „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyvą Seime tirti neteisėtą įtaką politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu. S. Skvernelis, paklaustas, ar pasirašys dėl komisijos, kuri giliau tirtų konservatorių veiklą, jis pažymėjo, kad tai daryti skatina opozicijos desperacija.

Valdantieji „valstiečiai“ greičio mėgėjams siūlo keisti baudų dydžius. Naujiena ta, kad baudos dydį lemtų ne tik greitis, bet ir vieta, kur jūs pričiuptas. Didinti baudas ypač norima gyvEnamosiose zonose, šalia daugiabučių namų. Čia prasižengus tektų pakloti net 10 kartų didesnę baudą nei dabar. O štai užmiesčiuose baudos netgi mažėtų, esą ten mažiau pavojaus.

Sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka ir uždrausta reklama, idėjos apriboti rūkymo vietas, drausti vaikišką šampaną, vaistinių reklamą – per dvejus metus valdžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo idėjomis įžiebė ne vieną aršią diskusiją visuomenėje ir žiniasklaidoje. Nepaisant „draudikų“ etiketės, partija užsitikrino nemažos dalies rinkėjų palaikymą.

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Opozicinis Liberalų sąjūdis, praėjusį mėnesį praradęs daug visuomenės pasitikėjimo, dar neatsitiesia, parodė liepos mėnesį atlikta apklausa. Jos duomenimis, Seimo rinkimuose už konservatorius balsuotų 16,7 proc. respondentų (birželį – 16,6 proc.

Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį planuoja spręsti, ar „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ finansuotame seriale „Naisių vasara“ buvo paslėptos politinės reklamos. Tris serialo sezonus pažiūrėjusi VRK darbo grupė nutarė, kad atskiri filmo epizodai gali būti laikomi paslėpta politine reklama, bet viso serialo tokiu laikyti negalima, juoba nėra šiurkštaus įstatymo pažeidimo dėl neteisėto finansavimo.

Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažins, kad seriale „Naisių vasara“ yra epizodų su „valstiečių“ ir jų lyderio Ramūno Karbauskio politine reklama, partija šį sprendimą skųs teismui, ketvirtadienį pranešė R. Karbauskis. „Taip, be abejonės. Pažiūrėjus dabar kiekvieną serialą, galima kiekvieną filmą ir jį bandyti pririšti prie kokios nors partijos ar politinio judėjimo. Galėsite rasti tuos sakinius, kuriuos galėsite tokiu būdu pririšti.

Opozicinės frakcijos mano, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas yra politinis prieš opoziciją nukreiptas įrankis. „Čia yra politinis instrumentas susidoroti su opozicija.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas skeptiškai vertina „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio registruotą siūlymą atlikti dar vieną parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams.   Kitas „valstietis“, anksčiau kritikavęs naują tyrimą, Justas Džiugelis džiaugėsi, kad į kai kurias jo pastabas atsižvelgta. Jis sakė šiuo metu nesvarstąs klausimo, ar trauktis iš valdančiosios frakcijos, ar ne.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis valstybės šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga siūlo skelbti amnestiją. R. Karbauskis registravo Įstatymo dėl amnestijos projektą, kuriuo nuo bausmės būtų atleidžiamos iki šešerių metų nelaisvės nuteistos nėščios bei nepilnamečių vaikų turinčios moterys.

Valdančiųjų Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas nemato poreikio naujam parlamentiniam tyrimui dėl verslo ir politikos ryšių. „Mes, mūsų frakcija, neinicijuojame šito naujo tyrimo, nes vis tik, deja, beveik visi mūsų tyrimai, tenka pasakyti, vienos partijos ar kitos vykdė, dažniausiai tai yra politinių sąskaitų suvedimas, o ne iš tikrųjų tai atneša naudos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigia, jog iniciatyvą dėl naujo parlamentinio tyrimo dėl verslo ir politikos ryšių pasirašė per 50 Seimo narių, bet vis dar jo neregistruoja. „Yra vasaros laikotarpis, yra išvykusių Seimo narių, kurie norėtų dar pasirašyti, todėl mes tiesiog laukiame, kada jie sugrįš, tikiuosi, kad tai įvyks apie liepos 6–7 dieną.

Valdantieji „valstiečiai“ siūlo Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, tačiau neketina jų priimti į valdančiąją koaliciją, sako partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Jei jie norėtų padėti valdančiajai daugumai priiminėti gerus sprendimus Lietuvai, galėtų būti susitarimas tarp frakcijų. Bet jų kaip partijos negalėtume kviesti į koaliciją dėl pareikštų įtarimų“, – BNS trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Valdantieji „valstiečiai“ žada, kad iki Seimo rinkimų nekeis valstybės dotacijų partijoms skirstymo modelio, tačiau lėšų partneriams socialdarbiečiams planuoja skirti nedelsiant. „Šiandien buvo kalbama, kad bus registruotos pataisos, kad tai galiotų tik kitiems rinkimams ir tik ta dalis, kuri susijusi su socialdemokratų trileriu ir skyrybomis, tarp tų partijų dotacija būtų paskirstyta, o visiems kitiems pokyčių nebūtų.

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Partijų rikiuotė mažai pasikeitė – pirmoje vietoje tokia grupė: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Daug mėnesių jie pirmauja“, – BNS sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Vyriausybė tikisi, kad jos parengtas mokesčių ir pensijų reformų paketas sulauks palaikymo Seime, tačiau parlamentarai turės prisiimti atsakomybę, jei bus priimti iš esmės pakeisti pasiūlymai, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Aš manau, kad bus tokia (mokesčių reforma – BNS), kokia yra Vyriausybės pasiūlyta. (...) Palaukime,kol bus (Seimo – BNS) plenariniuose posėdžiuose prabalsuota, tada ir matysime, kokia ten ta reforma“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad valdančiųjų siūlymai riboti teistų asmenų dalyvavimą rinkimuose ir keisti partijų finansavimo tvarką nukreipti asmeniškai prieš jį ir visą partiją. „Partijų finansavimo įstatymu siekiama atimti iš LSDP finansavimą, o kitu įstatymu - lyderį“, – BNS sekmadienį sakė G. Paluckas.

Seime ketvirtadienį užvirė ginčas dėl siūlymo viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: kol iniciatoriai argumentavo patriotizmu, opozicija įžvelgė Kremliaus interesus. Zbignevo Jedinskio su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)-Krikščioniškų šeimų sąjungos (KŠS) frakcijos nariais parengtas projektas į darbotvarkę buvo įtrauktas privalomai surinkus 50 parlamentarų parašų. Opoziciniai konservatoriai pareikalavo pertraukos sprendžiant, ar šį klausimą įtraukti į sesijos darbų programą.

Finansų ministerija pritaria siūlymui didinti loterijų ir lošimų mokesčius, tačiau mano, kad pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2021 metų. Loterijų asociacija laikosi pozicijos, jog mokesčiai neturėtų būti didinami. Tokią ministerijos poziciją Seime įregistruotiems Loterijų ir lošimų įstatymo pakeitimams trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Grupė Seimo narių siūlo kitus metus skelbti Laikinosios sostinės metais. Taip būtų paminimas šimtmetis nuo Kauno tapimo laikinąja Lietuvos sostine. „2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos Laikinąja sostine ir jau Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos jau Kaune“, – rašoma Seimo narių parengtame projekte.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas apėmė tik kai kurių verslo grupių įtakas kai kurioms valstybės institucijoms, nors turėtų būti tiriamos ir dabartinių valdančiųjų skatintos iniciatyvos, sako opozicinių konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pasak jo, turėjo būti tiriamas ir „valstiečių“ remtas 2014 metais vykęs referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.

Vos tik žemės ūkio ministro kėdei rastas naujasis šeimininkas, visuomenė išgirdo jau ne kartą linksniuotą pažadą, kad ši ministerija iš nemažų patalpų Vilniaus centre kelsis į Kauną. Vis tik kalbų ir bandymų perkelti ministeriją – jau būta, o ji vis dar stovi Vilniaus centre. Ar trečias kartas nemeluos? Idėja iškelti ministeriją iš sostinės kilo ne pačiam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui.

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau Seimo nariai šiuo atžvilgiu tokie optimistiški nėra. Vyriausybė tikisi, kad reformos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir galės įsigalioti jau nuo kitų metų.

Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas daugiau negu 100 ha valdančius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas ketina šią tvarką keisti. 9 „valstiečiai“ ir Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas įregistravo atitinkamas Medžioklės įstatymo pataisas.

Seime įstrigus svarstymams, ar uždrausti savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti paramą bei labdarą, „valstiečiai“ teikia naujas šių lėšų skirstymo taisykles. Pataisos, kurios įsigaliotų nuo 2019 metų sausio, numato, kad jau sudarytos paramos ir labdaros teikimo sutartys ne vėliau kaip iki 2019 metų pabaigos turės būti peržiūrimos ir jeigu neatitiks naujų reikalavimų, nutraukiamos.

Seimui atsisakius tirti žemės valdymo klausimus Povilas Urbšys pareiškė, kad palieka valdančiąją Valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime.  „Buvau įsitikinęs, kad Ramūnas Karbauskis, deklaruodamas savo verslo skaidrumą, nebijos, kilus abejonėms, išsklaidyti jas.

Iš Žemaitijos kilęs valstybės tarnautojas Giedrius Surplys antradienį tampa pirmuoju žemės ūkio ministru po nepriklausomybės atkūrimo, iki šio posto niekaip nedalyvavęs žemės ūkio reikaluose. Naujoji ministro bendražygiai jį giria kaip patikimą komandos žmogų, tačiau stebėtojams gali kelti klausimų jo dalyvavimas kitų partijų veikloje. Asmeniniame gyvenime trijų vaikų tėvas G. Surplys yra aktyvus krikščionis, šachmatų mėgėjas.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

„Valstiečiai“ aiškinsis, ar paskelbtas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių. Tačiau aiškėja, kad šiam valdančiųjų planui iškilo nenumatyta kliūtis. „Pasiryžimas yra suprasti autentiškumą šių laiškų, ir tai bus padaryta Seime.

Valdžiai griežtinant alkoholio prekybą ir kartu augant „šešėlinei“ rinkai, „valstiečiai“ ketina grįžti prie specializuotų alkoholių parduotuvių idėjos. „Mes turėsime neužilgo svarstyti priemones dėl specializuotų parduotuvių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė didžiausios Seimo frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Vėliau jis BNS patikslino, kad svarstymai bus pradėti jau šiais metais, o sprendimai tikriausiai nusikels į 2019 metus ir įsigaliotų nuo 2020–ųjų.

Į visuomenei kylančius klausimus apie situaciją žemės ūkyje turi būti atsakyta, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Jau ne vieną kartą kalbėjome, kad reikėtų atsakyti į klausimus, ypač visuomenei. Ir tai yra būdas atsakymo – ar komisija, ar komitetas. Bet reikėtų nebesitraukti nuo jų (klausimų – BNS), nebetęsti, bet atsakinėti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad mokesčių reformą palaikys valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai darbiečiai, nors nėra dėl to visiškai tikras. „Manau, kad tas palaikymas tikrai bus. Tikrai tikiu, kad jis bus“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijos nariams teigė V. Šapoka.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Socialdemokratų darbo partija antradienį planuoja pasirašyti koalicinį partijų susitarimą. „Tai yra sutartis tarp partijų, kur apibrėžti visi bendradarbiavimo dalykai Seime, iš esmės tie visi dalykai, kurie yra, ir kaip mes bendradarbiausime savivaldybių, Europos Parlamento, prezidento ir Seimo rinkimuose, t. y., kad bendradarbiausime“, – BNS sakė Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas. Anot jo, esamos kvotos nesikeičia.

Seimas spręs, ar Kanados ir Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą ratifikuoti su specialiu Lietuvos pareiškimu. „Valstiečiai“ sako, kad atskiras pareiškimas padės apsaugoti Lietuvą nuo genetiškai modifikuotų organizmų ir hormonais apdorotos jautienos įvežimo, tačiau parlamente vyksta diskusija dėl šio pareiškimo teisinės galios. ES ir Kanados prekybos susitarimas Seimui buvo pateiktas pernai pavasario sesijoje. Seimas praėjusią savaitę susitarimo ratifikavimui pritarė po svarstymo.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija antradienį svarstė, ar joje gali likti vadovybės poziciją ne kartą aštriai kritikavęs Povilas Urbšys – parlamentaras lieka frakcijos nariu. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po frakcijos posėdžio nekomentavo sprendimo, sakydamas, jog situaciją geriau pristatys pats P. Urbšys. „Jis gali labiau pakomentuoti“, – BNS sakė R. Karbauskis, tik patvirtino, jog P. Urbšys lieka frakcijos nariu. „Apsikeitėme nuomonėmis.

Valdančiosios valstiečių frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad artimiausiu metu bus derinama ir pasirašoma koalicijos sutartis su partiją įregistravusiais Gedimino Kirkilo vadovaujamais „socialdarbiečiais“. Valstiečių lyderis šį pasirašymą vadina labiau formaliu ir tikina, kad jokių prielaidų naujoms sąlygoms ar pozicijoms koalicijos sutartyje atsirasti nėra. „Niekas nebus peržiūrima, turiu omeny, kad kokių nors pasikeitimų nei Seimo vadovybėje, nei Vyriausybėje neturėtų vykti.