valstiečiai

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderių pareiškimai apie pasitraukimą iš valdžios tebuvo bandymas mobilizuoti rinkėjus, tuo pačiu bandant suversti atsakomybę opozicijai, sako opozicijos lyderė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Opozicija visada pasiruošusi įvairiems scenarijams, tačiau vienas dalykas, kam nepasiruošusi opozicija – tai šokinėti pagal Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio dūdelę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentarė.

 Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį Kauno rajone, viešbutyje „ Via Baltica“, rengia tarybos posėdį aptarti prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Taip pat numatyta surengti slaptą balsavimą dėl pasitikėjimo premjeru Sauliumi Skverneliu. Planuojama, kad toks balsavimas turėtų vykti ir dėl partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, tačiau ketvirtadienį dar nebuvo aišku, ar jis bus slaptas, ar atviras.

Gegužės pradžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad, partijai pralaimėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, valstiečių frakcija paliks Seimo valdančiąją daugumą. Tokiam pirmininko sprendimui frakcijos nariai pritarė beveik vieningai. Tačiau antradienio vakarą valstiečių frakcija Seime sukurpė naują scenarijų ir vieningai nusprendė likti Seimo daugumoje, o galutinį sprendimą partijos taryba priims penktadienį.

Seimo opozicija ketvirtadienį blokavo pataisas dėl baudų asmenims, atsisakantiems liudyti parlamentiniams tyrimams. Už Administracinių nusižengimų kodekso pataisas balsavo 59 Seimo nariai, vienas susilaikė. Balsavimui iš viso registravosi 60 parlamentarų – „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, keli „tvarkiečiai“. Įstatymų priėmimui reikia ne mažiau kaip 71 Seimo nario kvorumo.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neveikia kaip partijos narys ir jo reiškiama nuomonė neturi nieko bendro su LVŽS pozicija. „Kaip partijos narys jis dabar neveikia. Jo pareiškimai daugeliu atveju nėra niekaip derinami su partija, su frakcija. Mes gerbiame jo nuomonę, jis turi teisę kaip kiekvienas žmogus, pilietis pasisakyti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Valdantieji „valstiečiai“ siūlys naujam prezidentui keisti parlamento rinkimų datą, teigia jų lyderis Ramūnas Karbauskis. „Mūsų rinkimų pažadas, ne visi mūsų Seimo nariai jį prisimena, – kad būtų gerai ankstinti Seimo rinkimus dėl to, kad naujai išrinkta Seimo dauguma, Vyriausybė turėtų laiko dirbti su biudžeto projektu, kuris buvo ruošiamas buvusios Vyriausybės“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ noras trauktis iš valdančiosios daugumos bliūkšta. Nors Ramūnas Karbauskis po pralaimėtos kovos Prezidento rinkimuose pareiškė, kad nepasisekus Europos Parlamento rinkimuose „valstiečiai“ atsisakys valdžios, frakcija nusprendė kitaip. „Valstiečiai“ pasiryžo toliau vadovauti šaliai, negana to į savo koaliciją kviečia ir kitas partijas bei prašo Sauliaus Skvernelio toliau vadovauti Vyriausybei.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad derybos dėl ministrų portfelių galimiems naujiems koalicijos partneriams kol kas nevyksta. „Nėra apie tai net kol kas kalbos, nes nėra realių susitarimų, derybų“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė dėl likimo Seimo valdančiojoje koalicijoje keičiasi kaip oras pavasarį – vieną savaitę frakcija žada trauktis, kitą – jau likti. Seimo opozicija tokius viražus laiko rinkiminiais žaidimais, o politologai – politiniu cirku.

Premjeras Saulius Skvernelis atlaikė balsavimą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pasitikėjimo, o „valstiečių“ frakcija keičia poziciją – dauguma pasisakė už likimą valdančioje daugumoje. „Frakcija pasitiki manimi kaip ministru pirmininku, man tai labai svarbu.

Premjerui Sauliui Skverneliui paraginus „valstiečių“ pirmininką Ramūną Karbauskį pasitikrinti pasitikėjimą partijoje, jis žada tai daryti artimiausiu metu. R. Karbauskis tvirtina, kad jau „šią arba kitą savaitę“ tai padarys partijos taryboje. „Galima pasiklausti ir aš tikrai tą padarysiu, nes tarybos posėdį planavau šaukti šią arba kitą savaitę. Bet šokti džiaugsmo šokio konservatoriams tikriausiai neteks.

Penktadienį Marijampolėje rengiamas savivaldybės tarybos posėdis, per jį vėl bus bandoma išrinkti vadovybę – du vicemerus, administracijos direktorių ir jo pavaduotoją. To nepavyko padaryti per pirmąjį tarybos posėdį balandžio 23 dieną. Nepaisant to, kad valdančioji koalicija turi absoliučią daugumą taryboje, tuomet už socialdemokratės Irenos Lunskienės kandidatūrą į vicemerės postą balsavo 13 iš 27 tarybos narių, 13 buvo prieš, vienas susilaikė.

Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas sako, kad frakcija nepalaikys liberalų iniciatyvos nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais iki 18 proc. sumažinti ir į ikikrizinį lygį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Ramūnas Karbauskis sako, kad sumažinus PVM, kainos nesumažės, valstybė neturės pinigų pensijoms, biudžetininkų atlyginimams ir socialinėms išmokoms.

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai bei juos remiantys „tvarkiečiai“ ir „lenkai“ Lietuvos banko (LB) veiklą ir Seime atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-2010 metų krizės pasekmių trečiadienį nutarė aptarti be LB atstovų. Į susitikimą atvykusiems LB valdybos nariui Tomui Garbaravičiui ir banko Finansinio stabilumo departamento direktoriui Simonui Krėpštai buvo pasakyta, kad jų pozicija nebus išklausoma.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako nepritariantis siūlymui, kad „valstiečiai“ trauktųsi iš valdžios, jei pralaimės prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. „Manau, kad mes esame įsipareigoję ilgesniam laikui, tai yra visai kadencijai. Prezidento ir Seimo rinkimai yra du skirtingi rinkimai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovas. Valdančioji „valstiečių“ frakcija antradienį pritarė lyderio Ramūno Karbauskio planui trauktis iš valdžios rinkimų pralaimėjimo atveju.

Valdančioji „valstiečių“ frakcija antradienį pritarė lyderio Ramūno Karbauskio planui trauktis iš valdžios, jeigu partijos kandidatas pralaimės prezidento rinkimus, o partija – Europos Parlamento. R. Karbauskio teigimu, balsuojant dėl to dauguma buvo už, susilaikė tik du frakcijos nariai, keli frakcijos nariai nedalyvavo balsuojant.Jis praėjusią savaitę paskelbė, kad „valstiečiai“ trauktųsi iš valdžios, jei pralaimėtų prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdyba pirmadienį Seime aptarė galimybę palikti daugumą, jei pralaimėtų prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. „Jei Lietuvos visuomenė nepasitikės mumis abejuose artėjančiuose rinkimuose, tokiu atveju mes neįvaizduojame, kaip galėtume dirbti valdančiojoje daugumoje. Tuomet pasitrauksime iš valdančiosios daugumos“, – po valdybos posėdžio žurnalistams sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

 Po „valstiečių“ deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų apie galimą naują valdančiąją koaliciją po prezidento rinkimų, kitų Seime esančių partijų atstovai svarsto įvairius scenarijus, bet dalis politikų ministro pirmininko žodžiuose įžvelgia manipuliavimą rinkėjais. Taip jie reagavo į S. Skvernelio pareiškimą, kad nelaimėjęs prezidento rinkimų jis gali pasitraukti iš premjero pareigų, o parlamente gali susiformuoti nauja koalicija.

  Valdantieji „valstiečiai“ trauktųsi iš valdžios, jei pralaimėtų prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pasigenda Europos Komisijos (EK) ir Europos Centrinio Banko (ECB) indėlio vertinant pasaulinio ekonomikos nuosmukio priežastys ir padarinius. Tokią poziciją komitetas ketina įtraukti į krizės tyrimo išvadas, kurias Seimui turi pateikti iki spalio pabaigos. „Gal mes galime ir konstatuoti tokį kaip faktą.

Seimo nariai per pirmąjį šių metų ketvirtį kanceliarinėms ir kitoms darbo reikmėms išleido per 287 tūkst. eurų. Iš viso per tris mėnesius su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms parlamentarai galėjo panaudoti po 2,8 tūkst. eurų, daugiau kaip pusė išnaudojo per 2 tūkst. eurų. Parlamentarai, kurių išlaidos siekė maksimalią 2,8 tūkst.

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, kai kurie Seimo nariai žada grįžti prie įstatymo pataisų, uždraudžiant jiems dirbti per šventes ir kai kuriais sekmadieniais.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) balandį reitingų lentelėje aplenkė prieš mėnesį pirmavusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. „Konservatorių reitingas siekia 20,8 proc. nuo visų apklaustųjų, o nuo balsuojančių būtų 31 proc., tai arti trečdalio. Tėvynės sąjunga yra viena iš lyderių, daugumą mėnesių jie pirmauja prieš „valstiečius žaliuosius“, kurie surinko 15,8 proc.

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją, nedidele persvara aplenkusi iki šiol apklausose pirmavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa.  „Pirma vieta priklauso I. Šimonytei, 22,3 proc., antra vieta – G. Nausėdai, 21,9 proc., tai reiškia, jie abu visiškai tiek pat gauna, skirtumas keturių žmonių nuo tūkstančio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą kai kuriuos serialo „Naisių vasara“ epizodus pripažinti politine reklama.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai skirtingai vertina galimas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl Miškų įstatymo priėmimo pasekmes. Vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų.

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad urėdijų pertvarką įteisinusios įstatymo pataisos priimtos pažeidžiant Konstituciją. BNS pateikia „valstiečių“ inicijuotos urėdijų reformos chronologiją. 2017 metai Sausis. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas inicijuoja urėdijų reformą, kuria 42 Lietuvoje veikiančios miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybinę įmonę. Kovo 8 diena. Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, galutinį sprendimą dėl reformos perduodama Seimui. Kovo 16 diena.

Seimas kol kas nepripažino vairuotojo pažymėjimo tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti. Nutarta laukti antikorupcinio vertinimo. Seimas ketvirtadienį, kaip buvo planavęs, nebalsavo dėl pataisų, kurios leistų netrukus bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą naudoti asmens tapatybei nustatyti.

Praūžus Savivaldos rinkimų vajui, jau ir naujai išrinkti Vilniaus savivaldybės politikai ketvirtadienį pasirašys valdančiosios koalicijos sutartį. Išvakarėse meras Remigijus Šimašius BNS sakė, jog iš viso bus pasirašyti trys dokumentai. „Bus išsamus aprašymas darbų ir tikslų, taip pat, be abejo, dokumentas, kas kurias politinės atsakomybės pozicijas užima, dar vienas – kaip mes tarsimės, bendradarbiausime, kokie bus santykiai viduje“, – sakė jis.

  Vilniaus valdantieji baigė derybas dėl koalicijos ir tikisi sutartį pasirašyti šį ketvirtadienį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.

Netylant kalboms apie Lietuvos banko konfliktą su Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu, TV3 žinių studijoje politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius teigia, kad komiteto vadovas veikia kaip Dainius Kepenis su skiepais – kelia nepagrįstą paniką ir sumaištį. Apžvalgininkas kritiškai vertina ir valdančiųjų veiksmus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nagrinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir parlamentaro Petro Gražulio skundus dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų apie premjerą Saulių Skvernelį. Tiek „valstiečiai“, tiek P. Gražulis kaltina prezidentę D. Grybauskaitę vykdžius agitaciją jos draudimo laikotarpiu, antrojo turo merų rinkimų sekmadienį. Ketvirtadienį VRK nusprendė nagrinėti šiuos skundus, išvados projektą rengs Tauras Rutkūnas ir Andrius Puksas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus Švenčionių rajono savivaldybėje. Čia jau pirmajame ture meru buvo išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Rimantas Klipčius.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus, pralaimėjęs miesto mero rinkimus ligšioliniam miesto vadovui Vytautui Grubliauskui, grįžo vadovauti uostui. Tai BNS patvirtino A. Vaitkaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis. Pasak jos, A. Vaitkus atostogavo nuo sausio 18 dienos iki kovo 15-osios, įskaitant 4 nemokamas dienas – nuo kovo 12 iki kovo 15-osios. Per tą laiką A. Vaitkų laikinai pavadavo uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Artėjant tiesioginių mero rinkimų antrajam turui, BNS pateikia informaciją apie politinę situaciją didžiuosiuose miestuose po savivaldos rinkimų. VILNIUS Perrinkimo siekiantis Remigijus Šimašius ir grįžti į mero postą siekiantis Artūras Zuokas negavo mažiau balsų surinkusių partijų ar judėjimų oficialios paramos. R. Šimašiaus komitetas užsitikrino 17 narių 51 vietos taryboje, A. Zuoko sąrašas gavo dešimt mandatų. Vieną vietą savivaldybės taryboje užima meras.

Politiniai oponentai, Seimo nariai konservatorė Rasa Juknevičienė ir buvęs valdančiosios „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys sutarė dėl bendradarbiavimo Panevėžyje, kad nebūtų perrinktas korupcija įtariamas meras Rytis Račkauskas. Politikai pasirašė susitarimą, kad konservatoriai per antrąjį Panevėžio miesto mero rinkimų turą rems su R. Račkausku kovojančio P. Urbšio kandidatūrą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rezultatai savivaldos rinkimuose pateisino lūkesčius, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „LVŽS pasirodymas savivaldos tarybų rinkimuose pateisino mano lūkesčius – bendrai partija surinko daugiau balsų nei 2015 metais, tarybose gavo 74 mandatais daugiau, nei ankstesniuose rinkimuose“, – teigiama V. Pranckiečio BNS perduotame komentare.

Pirmadienio naktį plaukiant balsams iš apylinkių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis teigia besidžiaugiantis, kad partijos pozicijos sustiprėjo. „Ateinam į Klaipėdos tarybą, ateinam į Vilniaus tarybą, į Marijampolės tarybą – ten, kur mes anksčiau nebuvom (...) palinkėt galiu visiems tik vieno – kuo platesnių koalicijų, kad jiems patiems būtų geriau dirbti“, – žurnalistams partijos rinkimų štabe sakė R. Karbauskis.

Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, jog bus perrinktas į šį postą. Tačiau ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas neabejoja dalyvausiantis antrajame ture Vilniaus mero rinkimuose. O vykstant kovai dėl Vilniaus mero posto, valstiečiai ir žalieji skaičiuoja, kiek vietų savivaldybės tarybose gali užimti visos Lietuvos mastu. Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako tikintis, kad jo komitetas laimės tvirtą daugumą, tačiau prognozuoti rezultatų nenorintis.

Kaune savivaldos rinkimuose intrigos nesitiki beveik niekas – apklausos rodo, kad Visvaldas Matijošaitis jau pirmajame ture turėtų būti perrinktas dar vienai mero kadencijai. Plakatų mieste radosi tik paskutinėmis savaitėmis, o kandidatų sąrašas – trumpiausias tarp didžiųjų miestų: iššūkį misto vadovui meta tik šeši politikai. „Valstiečiai“ savo kandidato neiškėlė ir parėmė V. Matijošaitį.

Vienas garsiausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūnas Marčiulionis dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą „valstiečių žaliųjų“ partijos sąraše. Jis į sąrašą įrašytas antruoju numeriu po europarlamentaro Bronio Ropės, žurnalistams penktadienį pranešė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. „Aš pats kreipiausi į Šarūną, nes mano įsitikinimu, tokių asmenybių įsijungimas į politiką yra labai naudingas Lietuvai“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba penktadienį nusprendė iš partijos pašalinti Seimo narį Mindaugą Puidoką, BNS pranešė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio atstovė Dalia Vencevičienė. M. Puidokas anksčiau buvo pašalintas iš „valstiečių“ frakcijos Seime, o savo narystę partijoje suspendavo po to, kai paskelbė planuojantis dalyvauti prezidento rinkimuose. „Valstiečių“ taryba penktadienį posėdžiauja Kauno rajone.

Seimo nariai „valstiečiai“ Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius siūlo, kad ateityje savivaldos rinkimuose didmiesčių tarybų politikai būtų renkami ir vienmandatėse apygardose. Pataisas antradienį registravę parlamentarai siūlo, kad pusė tarybos narių vienmandatėse apygardose būtų renkama tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Dabar tokių yra keturios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybės.

Seime siūloma drausminti aplaidžiai į savo darbą žiūrinčius savivaldos politikus – iš savivaldybių tarybų juos šalinti ne tik už pačių tarybų, bet ir už komitetų posėdžių nelankymą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Aiškinama, kad tokia drausminimo priemonė neleis savivaldybių tarybų nariams piktnaudžiauti ir vers juos vykdyti prisiimtas pareigas.

Seimui nusprendus, kad pavasarį vyks referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, vienas Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius teigia, jog argumentai mažinti parlamentarų skaičių nėra įtikinami, be to, ši iniciatyva kelia ir rizikų, skelbia LRT.

Iš valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pašalintas Mindaugas Puidokas prarado postus Seime. M. Puidoką Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigose pakeitė „valstietė“ Rūta Miliūtė, o turėtas delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojo pareigas iš jo perėmė kitas „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Tokius nutarimas ketvirtadienio popietę priėmė parlamentas.

Valstiečiai gegužę, kartu su antruoju prezidento rinkimų turu, reikalauja dar vieno referendumo. Jame Ramūno Karbauskio kariauna siektų sumažinti Seimo narių skaičių – nuo dabartinių 141 iki 121. Tai esą sutaupytų valstybės pinigų. Tačiau opozicija čia įžvelgia klastą – esą „valstiečiai“ tokiu būdu siekia mobilizuoti savo rinkėjus, kad šie antrajame ture gausiau palaikytų S. Skvernelį. Idėjai sumažinti parlamentarų skaičių nepritaria ir teisės ekspertai.

 Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai su prezidento rinkimų antruoju turu siekia surengti dar vieną referendumą – dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121. Beveik 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių registravo Seimo nutarimo projektą, kad gegužės 26 dieną būtų rengiamas privalomasis referendumas dėl 55-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo.

Seimo narys Naglis Puteikis paskelbė pasitraukiantis iš valstiečių frakcijos parlamente, metė pirštinę premjerui Sauliui Skverneliui ir pareiškė, kad tikrieji „apačių“ kandidatai valstiečių partijoje yra ne kas kitas, o Ramūnas Karbauskis, Stasys Jakeliūnas ir Tomas Tomilinas. Būtent šie politikai, o ne dabartinis premjeras, pasak N. Puteikio, turėtų atstovauti valstiečius prezidento rinkimuose.