vaiko teisės

Kauno savivaldybė įsteigė du vaikų dienos centrus, kuriuose laiką po pamokų leis ir mokysis socialinės rizikos šeimose gyvenantys mažieji. Specialistai sako, tokie centrai padeda ir tėveliams, o svarbiausia, kad vaikai lieka augti šeimoje, o ne globos įstaigose.

Nežinodamos kitų šalių įstatymų, užsienyje įsikūrusios lietuvių šeimos neretai patenka į socialinių tarnybų akiratį. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą iš įvairių užsienio šalių plūsta pranešimai apie išeivių iš Lietuvos vaikus, kurių tėvai vienaip ar kitaip nusižengė teisės aktų reikalavimams. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės Virginijos Vaičiulytės, didėjant emigracijos mastams, pranešimų kasmet gaunama vis daugiau.

1995 metų liepos 3 dieną Lietuvos Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (Convention on the Rights of the Child) ir tuo pačiu įsipareigojo: „gerbti ir garantuoti visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai“, „teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei“, „užtikrinti, kad šios teisės bus įgyvendintos vadovaujantis valstybės įstatymais ir įsipareigojimais“. Deja, žinant vieną Lietuvoje plačiai pagarsėjusį Vai...

Judėjimas „Drąsiaus kelias“ šeštadienį rengia mitingą, tema „Neteisingumas Lietuvoje“. Kaip rašoma žiniasklaidos preimonėms išsiųstame elektroniniame laiške,  judėjimo dalyviai žada protestuoti dėl žmogaus ir vaiko teisių konvencijos grubių pažeidimų. Mitingas įvyks 2012 m. kovo 10 d., šeštadienį, 12val. Kaune, Vienybės aikštėje (prie Karo muziejaus). „Kviečiame visus aktyviai dalyvauti. Mūsų jėga vienybėje!“ – laiške rašo Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė.

Seime pradeda veikti parlamentinė grupė „Už vaiko teises“. Ji stengsis sukurti kuo efektyvesnę vaiko teisių apsaugos sistemą šalyje. Grupės pirmininko Sauliaus Stomos teigimu, grupės veikla nebus susijusi vien su konkrečių atvejų analizavimu. „Ši grupė skirta ne tiek įstaigų ar jų darbuotojų darbo vertinimui, jos tikslas kur kas platesnis – analizuoti vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumus, šalinti juos, tariantis ir dirbant išvien su šios srities specialistais“, – kalbėjo S. Stoma.

Teisėja Neringa Venckienė, globojanti savo mirusio brolio Drąsiaus Kedžio dukterį, pareiškė, kad vykdys teismo sprendimą ir atiduos mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Tačiau – tik su sąlyga, jei ši pati eis pas savo motiną. „Tegul ateina Stankūnaitė, tegul ateina psichologės, Vaiko teisių darbuotojos, antstolė.

Nūdienos Lietuvoje šeimų statistika liūdna: skiriasi kas antra šeima ir beveik kas antra besiskirianti šeima vaikus paverčia savo santykių įkaitais. Taip tvirtina vaikų teisių gynimo tarnybų atstovai. Ne mes. Mes patiksliname: beteisiais įkaitais, kuriuos viešai apginti draudžia net įstatymai. Kas privalo ginti bejėgį vaiką, regis, žino kiekvienas. Pirmiausia baksteli pirštu į vaiko teisių apsaugos tarnybą, po to – į teismą, į psichologus, į savivaldybę, į policiją, į įstatymų leidėjus.

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės siūlymą, sudarė darbo grupę vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkymo koncepcijai parengti. Darbo grupės vadove paskirta Seimo narė, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Joje dirbs Seimo nariai Rima Baškienė, Asta Baukutė, Jaroslavas Narkevičius, Algirdas Sysas, Mantas Varaška.

Seimo narys Saulius Stoma užregistravo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pataisą, kuria siūloma praplėsti asmenų, galinčių eiti kontrolieriaus pareigas, ratą. „Šiuo metu įstatymas numato, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi gali tapti tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Tačiau akivaizdu, jog šios pareigos neapsiriboja vien teisinių klausimų sprendimu“, – pastebi Seimo narys.

Seimas turi apsispręsti dėl Editos Žiobienės tinkamumo eiti vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas. Keisčiausia, kad politinis šurmulys verda visai ne toje vietoje, kur slypi didžioji problema. Netikėtai atsistatydindama, jaunoji teisininkė sugebėjo visiems primesti demokratinėje visuomenėje apskritai neįsivaizduojamą diskusiją.

Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad vykdant teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo, antstoliai efektyviausio būdo, kaip tai padaryti ieškotų bendradarbiaudami su Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais, psichologais ir policija. Tokią nuostatą siūloma įtvirtinti antstolių veiklą reguliuojančiose Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) pataisose.

Mokėk pakalbėti, daug žadėk ir sugalvok įtikinamas versijas, kad bent laikinai tave paliktų ramybėje. Tokių bendravimo su socialiniais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais įgūdžių turi ne viena asocialiai gyvenanti ir savo vaikų neprižiūrinti šeima. Gaunantiems atlyginimus vaikų teisių sargams to, regis, užtenka. O gal kažkas netgi taip surežisuoja, kad jie palengvėjusia širdimi išeitų iš asocialiais tapusių namų konstatuodami, jog faktai apie vaiko nepriežiūrą nepasitvirtino.

Paradoksas: penkerius metus besistengusi teisinėmis priemonėmis užkirsti iškrypėliams kelią prie vaikų, kontrolierė kaltinama prastai vykdžiusi savo pareigas būtent per skandalingąjį Kauno pedofilijos bylos tyrimą. Blogai, kad nepasidavė - Ką vis dėlto darėte blogai? - klausė “Respublika” Rimantės Šalaševičiūtės. - Dirbau, kaip liepė sąžinė. Gal blogai, kad nepasidaviau jokiam spaudimui. - Prieš jus balsavo 73 Seimo nariai.

Viena pradinukų mokytoja pasakojo, kad vaikai, augantys nepilnoje šeimoje, turintys tik mamą, dažnai skundžiasi, jog nežinantys, kas yra jų tėvas. Ši nuoskauda lydės juos visą gyvenimą, jei paslaptis nebus atskleista. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti globojamas. Ne vienas subrendęs vaikinas ar mergina kreipiasi į televizijos laidas, kad surastų savo biologinius tėvus.