užsienietis

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali įvykti birželio 29-ąją, sako Seimo pirmininkė. Premjeras sako, kad dėl referendumo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jei tam pritars ekspertai, o referendumui pavykus, Lietuva gali sulaukti finansinių sankcijų. Po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio penktadienį „darbietė“ Loreta Graužinienė žurnalistams pranešė, kad nutarimo projekte, kuris bus teikiamas Seimui, bus įrašyta būtent ši referendumo data.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią gegužę Lietuva atveria žemės rinką ir ieškoma būdų, kuriais pavyktų apriboti jos įsigijimą pirkėjams iš užsienio šalių. Tarp būsimų saugiklių siūloma riboti parduodamos žemės kiekį ar jos neleisti įsigyti juridiniams asmenims. Kol kas tai pirminiai siūlymai. Konkretūs draudimai, žadama, bus priimti kovą.

LRT radijas, LRT.lt Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė toliau tarsis dėl žemės įsigijimo sąlygų sugriežtinimo. Grupė svarsto, kokius papildomus reikalavimus įvesti asmenims, norintiems įsigyti žemę. Vienas iš siūlymų – leisti žemę įsigyti tik tiems, kurie iki pirkimo būtų ūkininkavę trejus metus. Taip pat siūloma likusios valstybinės laisvos žemės neparduoti, o ją tik nuomoti. Tokios sąlygos galiotų tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams.

Geriausia badmintono žaidėja Lietuvoje Akvilė Stapušaitytė jau ne vienerius metus gyvena Olandijoje. 2008 metais, iškart po Pekino olimpiados, gavusi pasiūlymą žaisti už olandų klubą, sportininkė ten ir nuvyko. „Ko tikėjausi, tą ten ir radau: buvo aukšto lygio klubas, kuris suteikė treniruotes, buvo olandų rinktinė, kuri taip pat leido ten treniruotis, o toliau aš prisitaikau. Man nesvarbu šalis, man svarbu, kad būtų sąlygos sportuoti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ sakė A. Stapušaitytė.

Kažin, ar dažnas mūsų šalies pilietis, balsavęs referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), yra perskaitęs sutartį ir joje užfiksuotus mūsų šalies įsipareigojimus. Ką gi, atėjo laikas vykdyti tai, ką įsipareigojome, o kitaip tariant – prisiimti tą atsakomybę ir naštą, kurią mums visiems ant pečių užkrovė buvę vyriausieji derybininkai su ES.

Referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams rengėjai apgaudinėja žmones, pareiškė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Žmonės, kurie visa tai organizuoja, šiek tiek, net ne šiek tiek, bet apgaudinėja Lietuvos žmones", – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas. Anot jo, kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis žemės pardavimą ir pirkimą reguliuoja kitais įstatymais, vadinamaisiais saugikliais.

Vyriausybė kitą savaitę numato patvirtinti Migracijos politikos gaires, kuriose nustatomas siekis ne tik aktyvinti išvykusiųjų grįžimą, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. Vidaus reikalų ministerijos parengtame dokumente konstatuojama, kad tik pastaraisiais metais, Lietuvos ūkiui atsigaunant po ekonominės krizės, palaipsniui pradeda didėti imigracijos bei grįžtamosios migracijos mastas ir mažėti emigracija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šeštadienį paskelbė nutraukęs bylą dėl surinktų parašų referendumui surengti pripažinimo tinkamais. Referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams iniciatoriai LVAT apskundė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši išbrokavo dalį jų surinktų parašų. Prašoma dalį surinktų parašų pripažinti tinkamais, o dalį įrašų - su neesminiais trūkumais, kuriuos taip pat būtų galima pašalinti nuo kitų metų sausio 6 iki sausio 21 dienos.

Seimas pirmadienį spręs, ar kitų metų kovą paskelbti privalomąjį referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Atitinkamą Seimo nutarimo projektą siūlo "darbietis" Gediminas Jakavonis. Referendumu piliečiams būtų siūloma pakeisti Konstitucijos nuostatas ne tik dėl žemės pardavimo, bet ir paties referendumo inicijavimo, piliečių lemiamo balso sprendžiant dėl gamtos išteklių.

Jemeno sostinėje Sanoje, kur pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo išpuoliai prieš užsieniečius, nežinomi užpuolikai sekmadienį ryte subadė japonų diplomatą. Konsului ir ambasados antrajam sekretoriui, kuris važiavo automobiliu Hados rajonu, buvo smogta penkis kartus, sakė ambasados atstovas. Jis negalėjo pasakyti, ar tas užpuolimas buvo bandymas pagrobti diplomatą. „Dabar jis laikosi gerai. Jis ligoninėje“, - pranešė atstovas, kuris atsisakė nurodyti konsulo pavardę.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį nusprendė leisti referendumo dėl draudimo žemę pirkti užsieniečiams iniciatoriams per 15 dienų pašalinti neesminiais pripažintus parašų rinkimo trūkumus. Referendumo iniciatoriai trūkumus pašalinti galės nuo kitų metų sausio 6 iki sausio 21 dienos. Anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, naujų parašų per šį laikotarpį rinkti nebus galima.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį priims sprendimą, ar surinktas pakankamas parašų skaičius, kad būtų rengiamas referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims bei kad būtų sumažinti reikalavimai referendumams surengti. "Taip, paskelbsime, kiek parašų surinkta. Kol kas to skaičiaus neviešiname", - penktadienį BNS sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriai skelbiasi surinkę reikalingą parašų skaičių. Juos dar tikrins Vyriausioji rinkimų komisija. Tuo metu kai kurios Europos Sąjungos (ES) narės ieško būdų, kaip įdiegti saugiklius, kad žemės būtų parduodama tik ją galintiems dirbti. Tačiau žiūrima, kad tai nepažeistų laisvo kapitalo judėjimo principų. Draudimas parduoti žemę užsieniečiams kelia aistras ne tik Lietuvoje.

Dabar vis populiariau vykti atostogauti ir keliauti po užsienį nei po Lietuvą. Retas jaunas lietuvis aplanko Stelmužės ąžuolą, Oginskių sodybą, Baublius... Tačiau Lietuva su savo miškais, laukais, upėmis ir ežerais yra tiesiog nepakartojamai žavinga. Ir tai pripažįsta vis daugiau užsieniečių. Curiouseggs.com pristato imgur.com nuotraukas, kurias turėtų pamatyti tiek lietuvis, tiek užsienietis.

Savaitgalį į Lietuvą nelegaliai patekusių užsieniečių gretas papildė dar trys, įtariama, gruzinai. Vieną jų pasienyje su Lenkija sulaikė Kalvarijos užkardos pasieniečiai, o du patys atėjo į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje ir pasiprašė prieglobsčio. Šeštadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnai vykdė nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienyje su Lenkija, Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimo ribose.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Maisto produktų gamintojai nenori rizikuoti dėl kiekvieno užsieniečio, todėl stengiasi. Jei į jogurtą užsiprašoma daug uogų – prašom, bus, sako maisto ekspertas Raimondas Balbieris. O gaminti Lietuvai, anot jo, bandoma kuo pigiau. LRT radijo laidos „Ryto garsai“ redakcija nusipirko jogurtų ir pabandė patikrinti, ar teisingi gandai, kad Lietuvai skirta produkcija prastesnė už eksportuojamą į kitas šalis.

Liaudies valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga, vadovaujantis demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi liaudis, demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė – turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei.

Lidija Jankauskienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bulvių derlius šiemet kone trečdaliu mažesnis nei pernai. O ir tas pačias ūkininkai brangiai parduoda užsieniečiams. Prognozuojama, kad pavasarį bulvės gali kainuoti ir apie 3–4 litus už kilogramą. Bulviakasis baigiasi, šiųmetės bulvės jau pasirodė turguose ir prekybos centruose. Antrąja duona vadinamų daržovių kaina turguje svyruoja nuo 50 iki 80 centų už kilogramą. Prekybos centruose – nuo 59 centų iki 1,29 Lt.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje Marta Kulikauskaitė kaltinama pelnymusi iš prostitucijos bei moterų įtraukimu į šį verslą, teisiamoji pripažino nežinojusi daranti nusikaltimą šalyje, kur mažai vyrų, o moterys ieško galimybių susirasti turtingą vyrą ir užsidirbti. Teisėsaugininkų paraginta pripažinti kaltę, teisiamoji tikino nežinojusi, kad darė nusikaltimą.

Telefoniniai sukčiai – tik dalis apgavikų, kuriuos keikia jų melagystėmis patikėję piliečiai. Saugotis reikia ir nepažįstamų praeivių, sutiktų gatvėje, kurie mandagiai teiraujasi kelio, užveda malonų pokalbį ar siūlo kokią nors paslaugą. Klausinėjo kelio Šalies policijos įvykių suvestinės rodo, kad pastaruoju metu padaugėjo tokių praeivių apgautų ir apvogtų žmonių.

Karolina STAŽYTĖ  Tamsus gymis bei per petį permestas sportinis krepšys – centrinėmis Tauragės gatvėmis žygiuoja būrelis užsieniečių futbolininkų. Akimis nulydėdami kiekvieną dailiosios lyties atstovę, vieni švilpauja sunkiai atpažįstamą melodiją, kiti garsiai apie kažką tarpusavyje diskutuoja. Matyt, apie lietuvaičių šviesius plaukus bei žydras akis. Emocingųjų užsieniečių gausa Tauragėje jau mažai ką stebina. Įdomiau tai, kuo mūsų miestas sugeba nustebinti juos.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilniaus gatvėse šiuo metu ypač gausu turistų, bet vis daugiau ir čia gyventi atvykstančių užsieniečių. Vienas iš tokių – Raulis Kazanas, čia atsikėlęs mažiau nei prieš metus. Laisvai samdomas žurnalistas ir aplinkosaugos konsultantas iš Rumunijos pasakoja, kad Vilnius jam – vieta, kurioje itin gera gyventi dėl gryno, švaraus oro ir daugybės žalumos.

Siekiant pažaboti užsieniečius, kurie per fiktyvų verslą siekia leidimų gyventi Lietuvoje, siūloma įtvirtinti griežtesnius reikalavimus dėl gyvenamojo ploto ir kuriamos įmonės. Pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad pastaruoju metu daugėja užsieniečių, kurie deklaruoja ketinimą Lietuvoje užsiimti verslu, tačiau siekia ne realiai vykdyti veiklą, o gautus leidimus panaudoti kaip pateikimo į Šengeno erdvę priemonę.

Ignas Krasauskas, LRT.lt Valdžios institucijos, spaudžiamos verslo, ketina palengvinti labiausiai trūkstamų profesijų užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų labai trūksta, pritaria migracijos ekspertė Audra Sipavičienė, tačiau, jos teigimu, vien palengvintomis atvykimo į Lietuvą procedūromis jų ilgam nepriviliosime. „Dabartinė politika geriausiu atveju yra gaisrų gesinimo: ko šiuo metu labai trūksta, tuos yra lengviau atsivežti.

Praėjusiais metais vien pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 13 proc., tačiau užimtų darbo vietų skaičius didėjo tik 4 proc. Užsieniečių pernai įdarbinta 4,5 tūkst., o iš viso Lietuvoje privačiame sektoriuje dirba apie milijonas gyventojų. Vien IT sektorius savo įmonių plėtrai artimiausiais metais priimtų per penkis tūkstančių naujų specialistų.

Tadas Jačiauskas, LRT televizijos laida „Durys atsidaro“, LRT.lt Neregėta, graži – tokią Lietuvą dažniausiai matome reklaminiuose turistiniuose lankstinukuose. Kino režisierius Emilis Vėlyvis dar tik žiemą laukiamoje premjeroje „Redirected“ Lietuvą mato kitaip. „Kurdamas kiekvieną filmą aš siekiu [įgyvendinti vis] sunkesnius uždavinius. [...] Būtų neįdomu daryt tą patį per tą patį arba neeksperimentuoti, nedaryti kitaip“, – tikina E. Vėlyvis.

Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos dėl nuteistųjų smurtinių mirčių įkalinimo įstaigose. Tai, kas nutiko buvusioje Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (dabar – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oji valdyba) 2010 metų liepos 25-ąją buvo tiriama bene pusantrų metų, kol galiausiai į teisiamųjų suolą buvo susodinti devyni 25-40 metų nuteistieji. Šiuo metu teismas bando įvertinti kiekvieno „indėlį“ į žmogaus nužudymą.

Vestuvės būna ne tik daugelio ilgai lauktas rimtas ir romantiškas žingsnis, bet ir didžiulis galvos skausmas, prasidedantis iškart po sužadėtuvių. Poros pečius užgriūna sprendimai dėl didelių ir mažų šventės aspektų, o iš visų pusių besipilantys sunkiai suderinami patarimai dar apsunkina procesą. Pastaruoju metu jaunimui vis daugiau keliaujant, studijuojant ir dirbant užsienyje iškyla ir naujų iššūkių – jei ne patys jaunieji, tai bent jų svečiai būna iš kelių skirtingų šalių.

Artėjant į pabaigą draudimui įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, Vyriausybė rado būdų, kaip sudaryti palankesnes sąlygas ją įsigyti vietos gyventojams ir išvengti galimų spekuliacijų. „Teisė pirkti žemę pirmiausia bus suteikta tiems, kurie ją šiuo metu dirba, nuomoja arba jų sklypai ribojasi su valstybei priklausančia žeme“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

  Generalinė prokuratūra antradienį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl dvidešimties užsienio šalių piliečių pripažinimo įtariamaisiais 1991 metų sausio įvykių baudžiamojoje byloje.   Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Pastaruoju metu vis stiprėjant balsams, pasisakantiems už bandymą derėtis su Europos Sąjunga, kad dar kartą būtų pratęstas draudimo užsieniečiams (ES piliečiams) pirkti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę, ir ne mažiau garsiai kitai pusei aiškinant, kad to daryti nereikia, Seimo nariai ketvirtadienį klausė žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, kokia jo pozicija. Atsakydamas ministras pakartojo, kad jo manymu, reikėtų dirbti dviem kryptimis. ,,Reikia dirbti dviem kryptimis.

Dėl žemės pardavimo užsieniečiams ūkininkai reikalauja skelbti referendumą, nes baiminasi, kad 2014 m. investuotojai supirks didžiąją dirbamos žemės dalį. Žemdirbiai kategoriški – Lietuva privalo pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nes ES neištesėjo pažadų dėl tiesioginių išmokų. Ekspertai teigia, kad kartą jau pratęsus draudimo terminą dar kartą tai padaryti nėra nei galimybių, nei būtinybės.

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo viceministro Aivaro Tušo pateiktus Profesinių sąjungų įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais numatoma leisti profesines sąjungas steigti ir būti jų nariais tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams, turintiems darbinį veiksnumą. "Tiek bedarbiai, pensininkai, tiek studentai ateityje galėtų būti profesinių sąjungų nariais.

Iš neužrakinto automobilio vagys išnešė aštuonis senovinius paveikslus, du šviestuvus ir stovą su vaza. Incidentas įvyko Panevėžyje, kur atvažiavęs Švedijos pilietis pastebėjo, kad iš jo neužrakinto automobilio pavogti brangūs daiktai. Nuostolis – 59 211 litų. Pareigūnai patarė užsieniečiui rakinti automobilį tikindami, jog Lietuva - ne Švedija. Įvykį tiria Panevėžio pareigūnai.

 Kovo 1-ąją Lietuvoje buvo registruota 229,9 tūkst. bedarbių, informuoja Respublika. O tai sudaro net 12,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Tačiau verslininkai, vakar susitikę su vidaus reikalų ministru Dailiu Barakausku, paprašė, kad būtų sudarytos sąlygos lengviau įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių. Ministras pažadėjo, kad taip ir bus. "Lietuvoje gyventojų skaičius nuolat mažėja.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) pareigūnai, vykdydami užsieniečių kontrolės ir nelegalios migracijos prevenciją, pastebėjo užsieniečius itin pamėgus keletą gyvenimo sostinėje vietų – daugybė kitataučių savo gyvenamąją vietą deklaruoja tais pačiais adresais.

Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, operatyviai sureagavę į gautą informaciją, išgelbėjo Baltarusijos pilietį ir sugrąžino jam širdies stimuliatorių, be kurio jo gyvybei galėjo kilti pavojus. 2013 m. kovo 19 d. apie 19.40 val. Vilniaus aps. policija gavo pranešimą, kad Geležinkelio g. 16 iš Belgijos piliečio buvo pavogtas lagaminas su asmeniniais daiktais. Nukentėjęs nurodė, kad lagamine yra medikamentai ir širdies stimuliatorius, be kurių jo gyvybei gresia pavojus.

Esate skaičiusi ne vieną laimingą istoriją, kai lietuvaitės išteka už užsieniečių ir gyvena kaip pasakoje, o šie jas nešioja ant rankų ir dievina už darbštumą ir supratingumą? Ir jūs svajojate sutikti tokį tobulą vyrą, kuris jums padėtų pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių ir susikurti naują gyvenimą? Žinoma, jis tikrai neturėtų būti lietuvis, nuo kurio neša stipriu alumi ir kuris, ko gero, tik kartą gyvenime prisipažintų mylįs (o kam kartotis, jei jausmai nepasikeitė?) Deja, svetimam darže bulvės v...

Aferistams iš trečiųjų šalių Lietuva tapo tramplinu į Vakarų Europą. Verslininkais apsimetę sukčiai iš egzotiškų šalių masiškai plūsta į mūsų valstybę. Tačiau atvykėlius domina ne verslas, o leidimas nevaržomai keliauti po Europą, informuoja „Respublika“. Migracijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad užsieniečiai sugeba apsirūpinti ir padirbtais lietuviškais leidimais. Seimas pagaliau ryžosi reaguoti į teisėsaugos raginimus griežtinti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimą trečiųjų šalių piliečiams.

Pirmadienį iš Frankfurto į Lietuvą buvo grąžinti Vokietijoje įkliuvę gruzinas ir afganistanietis. Jie buvo pasiprašę prieglobsčio Lietuvoje, bet nė nemanė likti šalyje ir iš jos pabėgo. Pernai beveik 400 užsieniečių, pasiprašiusių Lietuvoje prieglobsčio, iš jos pasišalino. Vilniaus oro uoste iš Frankfurto atskridusiame lėktuve buvo iš Vokietijos išsiųsti 22-ejų Gruzijos bei 28-erių Afganistano piliečiai.

Užsieniečiams pirmą kartą leista įsivežti į Šiaurės Korėją savo mobiliuosius telefonus. Atitinkamas potvarkis įsigaliojo sausio 7 dieną, pranešė Kinijos naujienų agentūra "Xinhua", remdamasi Šiaurės Korėjos mobiliojo ryšio tiekėjo "Koryolink" atstovu. Įvažiuojant į šalį, lankytojams muitinėje reikės pateikti savo mobiliojo telefono serijos numerį. Iki šiol galiojo nurodymas telefonus palikti muitinėje, o išvykstant vėl pasiimti.

Ketvirtadienio rytą Vilniaus policijos patruliai Domininkonų gatvėje sulaikė ant sienos tepliojusį užsienietį. Pranešimas apie tai, jog tepliojamos sienos, gautas apie septintą ryto. Atvykę į įvykio vietą, patruliai sulaikė užsienietį 23 metų V. M. J., piešusį grafitį ant klubo sienos. Šalia jis buvo numetę dažų flakonėlį. Sienų tepliotojas pristatytas Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Jam surašytas protokolas, kurį teismas ketina nagrinėti pagreitinta tvarka.

Iš Norvegijos lėktuvu į Vilnių grąžintam gruzinui, anksčiau besiprašiusiam prieglobsčio Lietuvoje, teks atsakyti už naudojimąsi suklastotu bei svetimu dokumentais. Ketvirtadienį Vilniaus oro uosto pasieniečiai sulaikė reisu iš Oslo išsiųstą 48 metų Gruzijos pilietį. Šių metų vasario viduryje pasienyje su Baltarusija jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnai. Tuomet gruzinas Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio.

Tiriant teroro aktą, kuris įvykdytas liepos viduryje Bulgarijos mieste Burgase, paaiškėjo, kad sprogdintojas buvo savižudis ir turėjo užsienio pilietybę, praneša agentūra  „RIA Novosti“ cituodama vietos žiniasklaidą. „Šiuo atveju žinome, kad mes kalbame apie žmogų, kuris sąmoningai priėmė sprendimą nutraukti savo gyvenimą ir pasmerkti daugelį žmonių mirčiai.

Stebėdamas degalinėje futbolo varžybas, vyriškis paliko be priežiūros rankinę su pinigais ir dokumentais. Pirmadienį apie 17 val. į Šalčininkų policiją kreipėsi 32 metų Kazachstano pilietis, kuris pranešė, jog pasigedo rankinės su pinigais ir asmens dokumentais. Anot nukentėjusiojo, rankinėje jis laikė 1500 eurų (4000 litų) ir 28 000 litų. Kazachas paaiškino, jog degalinėje, esančioje Pamūrinės kaime,  jis stebėjo futbolo varžybas.

Vilniaus apskrities policija imasi didesnės užsieniečių neteisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvoje kontrolės. Tokį sprendimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Vilniaus migracijos valdyba) priėmė padaugėjus neteisėtai į šalį atvykstančių užsienio valstybių piliečių, teigiama komisariato pranešime. Dažniausiai atvykėliai stengiasi įsitvirtinti Lietuvoje, kaip vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, ir gavę teisę joje gyventi neužsilieka.

Sekmadienį Vilniaus centre apiplėštas Nyderlandų Karalystės pilietis. Pasak Policijos departamento pranešimo, 21-erių vaikinas iš Nyderlandų kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-iąjį policijos komisariatą ir pareiškė, kad tą pačią dieną, apie 3 val., Vilniuje, Lukiškių aikštėje, du asmenys, grasindami jam daiktu, panašiu į pistoletą, atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Materialinis nuostolis – 2 tūkst. litų.

Vairuotoją policija sulaikė Žvėryno mikrorajone. Nelaimė įvyko apie penktą valandą ryto J. Jasinskio gatvėje. Užsienio piliečio vairuojamas automobilis partrenkė dvylikos metų berniuką ir spruko iš įvykio vietos. Vaikas išvežtas į ligoninę. Pareigūnai vairuotoją sulaikė Žvėryno mikrorajone ir nusiuntė tikrintis blaivumą.