urbanizacija

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Jungtinių Amerikos Valstijų biologė nustatė, kad miestuose gyvenančių gyvūnų smegenys yra didesnės, nei tų, kurie gyvena priemiesčiuose, tad jie yra protingesni, rašo dailymail.co.uk. Evoliucijos biologė Emilie Snell-Rood pastebėjo, kad baltakojės siaurapėdės sterbliapelės bei pievinių pelėnų, gyvenančių miestuose, smegenys yra 6 proc. didesnės, nei jų gentainių, gyvenančių kaimo fermose.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė naują miestų klestėjimo reitingą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 19 iš 25 labiausiai klestinčių pasaulio miestų yra Europoje. Net 9 iš jų yra euro zonos valstybėse. Kodėl Europos miestai tebėra įvardijami klestėjimo pavyzdžiais, nors aplinkui nuolat girdime, kad senąjį žemyną kamuoja gili finansų ir ekonominė krizė? Pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Viena. Pokario metais šis miestas priminė vieną didelę karo pabėgėlių stovyklą.

Kasdien pasaulio žiniasklaida praneša apie įvykius Artimuosiuose Rytuose, euro zonos skolų krizę ar JAV prezidento rinkimų kampaniją. Išvardinti reiškiniai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir kone kiekvienas turi susiformavęs savo nuomonę šiais klausimais. Tačiau retas pastebi, kad tuo pat metu patyliukais vyksta kur kas mažiau matoma socialinė revoliucija – žmonės visame pasaulyje plūsta į miestus, keičia civilizacijos gyvenimo būdą ir transformuoja planetos veidą.

Lenkijoje gyvai diskutuojamas sodų bendrijų likimas. Kai kurios jų tapo žaliomis oazėmis tarp modernių stiklo ir betono statinių miestuose, bet į žemes gviešiasi nekilnojamojo turto plėtotojai. Sodelių savininkai bando gintis – ne visus plotus mieste reikia užasfaltuoti ar užstatyti, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Lenkijos sostinėje Varšuvoje tokių oazių  dešimtys.

Prasidėjo megamiestų era. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose ir jie tikrai negrįš į kaimus. Su Kinija priešakyje, šiandienos globalūs miestai didėja gyventojų skaičiumi bei tampa pasaulio ekonomikos varikliais – ir kelia daug problemų šalių vyriausybėms, rašo „Foreign Policy“. McKinsey pasaulinis institutas sudarė pačių dinamiškiausių miestų reitingą. Pateikiame pirmąjį jų dešimtuką.

Pasaulio vartotojai keičiasi, o verslas privalo suprasti veiksnius, kurie per ateinantį dešimtmetį pakeis industriją, rašo „Coca Cola“ vadovas Muhtaras Kentas BBC. Pasak M. Kento, kai jis prisijungė prie „Coca Colos“ įmonės vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje, JAV buvo panašioje situacijoje kaip ir dabar. Užsitęsusi recesija smukdė JAV pasitikėjimą, naftos kainos kilo, Amerikos darbuotojai nerimavo dėl savo ateities.

Pastaruoju metu daug kas įspėja, kad Kinijos unikalus kapitalizmo ir komunizmo mišinys ilgai nesitęs. Iš tiesų, Kinija turi daug ekonominių problemų, tačiau „Foreign Policy“ teigia, kad Kinijos didžiausia problema yra ne jos ekonominis pajėgumas, bet ekonominė nelygybė. Nuo 2008 metų susilpnėjusi pasaulinė paklausa ir smarkiai brangstanti vidaus darbo jėga pristabdė Kinijos eksporto mašiną. Tuo tarpu nekilnojamojo turto burbulas pradėjo pamažu leistis.

Kinija, stebinusi pasaulį įspūdingomis inovacijomis, šiandien grįžta su didele jėga. Ne vienas žymus mokslininkas tikino, kad Kinija susidurs su „vidutinių pajamų problema“, kas išgąsdino didelę dalį šalies tautos. Neaišku, kiek tiesos yra tokiuose apmąstymuose, bet žemiau įvardyti veiksniai nepaliks nė vieno abejojančio Kinijos ekonomika ir jos galybe. Strategija. Nuo 1953 metų Kinija buvo parengusi makro tikslus penkeriems metams į priekį su aiškiais rezultatais ir būdais tikslams pasiekti.