ūkininkai

Lietuvą skalbiančios liūtys skandina derlių ir jau pridarė ūkininkams milijoninių nuostolių. Skaičiuojama, kad smarkūs lietūs pažeidė 100 tūkst. hektarų, kur auga javai, rapsai, ankštinės daržovės, o nuostoliai siekia 7 mln. eurų. Stichijų sukeltą košmarą patiria ir daržovių augintojai: lietūs skandino daržovių laukus, o labiausiai nukentėjo kopūstai ir bulvės. Anot daržovių augintojų, šiemet dėl tokių sąlygų kai kurių daržovių gali pritrūkti, į viršų stiebsis ir kainos.

Prieš kelis dešimtmečius bazilikus įsimylėjusi ūkininkė iš Kėdainių rajono stebina ypatingais gaminiais iš šių kvapnių augalų. Moteris savo šeimai verda bazilikų uogienę, kompotą, gamina actą ir įvairiausius pagardus. Ūkininkę pažįstami jau praminė bazilikų karaliene, o vyras juokauja, kad ir gatvę reikėtų pervadinti į bazilikų. Šiuo metu moters šiltnamyje auga per 40 rūšių bazilikų – kvepiančių rožėmis ar karameliniais saldainiais.

Nors ūkininkai prognozuoja, kad šiųmetis daržovių derlius bus panašus kaip pernai, o kai kas užaugs ir geriau, kainos už bulves, morkas, kopūstus, burokėlius jau dabar pasiekė rekordines aukštumas. Nors parduodami daržoves ūkininkai deklaruoja, kad jos ekologiškos, dėl pakilusių kainų kaltina išbrangusias trąšas ir kurą.

Nuo rugpjūčio 1 d. šalies ūkininkai kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Tai jau trečiasis šiais metais paraiškų priėmimo etapas, kuriam žemės ūkio ministro įsakymu skirta daugiau nei 119 mln. eurų.

Šalies augintojai pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Šių uogų derlius Lietuvoje vėluoja maždaug 2-iem savaitėmis, o prekyvietės jau užverstos lenkiškomis šilauogėmis. Tačiau šalies augintojai skaičiuoja, kad anksti prasidėjusios, lenkiškos uogos netrukus baigsis, tuomet ir karaliaus lietuviškos. Ūkininkai prognozuoja, kad šiais metais, nors auginimo sąnaudos ir išaugo, kaina laikysis panaši kaip ir pernai. Panevėžietė Ieva prisiskynė pilną dubenį uogų.

Europos Komisijai (EK) siūlant leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir netaikyti sėjomainos ir bioįvairovės išsaugojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiu metu planuoja priimti tą numačius sprendimus. EK siūlo 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau reikalavimai galios.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo. Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Avių augintojai netveria pykčiu – ėriavedes avis vasarą reikia laikyti tvartuose, mat vos gimusius ėriukus mirtinai užkapoja krankliai. Išgyventi po jų atakų, sako ūkininkai, neįmanoma, paukščiai vos gimusiems ėriukams išlesa akis, prakiurdo pilvus, pridaro didesnės žalos už vilkus. O štai atsikratyti šiais ypač gudriais paukščiais – neįmanoma, mat krankliai saugomi gamtininkų.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui valdantieji išsaugojo postą. Tiesa, neapsiėjo be intrigų. Kad sužlugdytų opozicijos užmojus ministrą atstatydinti, valdantieji šiandien ankstų rytą skubiai susirinko į specialų Seimo posėdį, apie jį pranešę tik vakar vėlai vakare. Protestuodama prieš tokį valdančiųjų akibrokštą, opozicija paskelbė boikotą – nė vienas balsavime nepasirodė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aštuntą valandą ryto buvo jau Seime.

Kėdainių ūkininkai jau kasa ankstyviausias bulves ir džiaugiasi, kad ilgai pliaupęs lietus joms mažai tepakenkė. O štai dėl kitų daržovių derliaus ūkininkai sunerimę. Tiesa, šiemet dėl kylančių auginimo kaštų ir mažėjančių plotų už daržoves teks mokėti jau kiek daugiau. Vos po ilgai pliaupusio lietaus laukai kiek pradžiuvo ir juose jau burzgia kasamosios. Kėdainių ūkininkai tradiciškai pirmieji šalyje pradeda bulviakasį.

Lietuvoje plinta neeilinis iššūkis. Norėdami įrodyti, kad ūkininkauja atsakingai ir neteršia, žemdirbiai ryžtasi eksperimentui – geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių. Ir net meta pirštinę Aplinkos ministerijai, kad šios atstovai paragautų išvalytų nuotekų. Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais.

Marijampolės rajone gyvenantys Genutė ir Juozas – visą gyvenimą mieste valdiškus darbus dirbusi pora. Išėję į pensiją jie nutarė nesėdėti rankų sudėję ir prieš porą metų įkūrė braškių ūkį. Puskepurių kaime esančioje sodyboje viename hektare senjorai pasisodino per 20 tūkst. daigų, o darbo čia daug, nes uogas augina be jokių cheminių preparatų.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra praradęs ūkininkų bendruomenės pasitikėjimą, todėl Seime pradedama nepasitikėjimo ministru procedūra – dėsninga, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Bemaž per visą ministro darbo laiką mes matėme, kaip jis nuolat konfliktuoja su ūkininku bendruomene.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi vis labiau augančias maisto, ypač daržovių, kainas. Patys ūkininkai jų tiesiogiai nenustato ir tikina, kad produkcijos nebranginantys. Tačiau pripažįsta, kad jiems brangsta darbo jėga, elektra, šildymas, trąšos net sodinukai ir sėklos. Todėl ūkininkai siūlo išeitį – fiksuoti daržovių kainas. Įgyvendinus tokį pasiūlymą tiek žiemą, tiek vasarą daržovės kainuotų vienodai.

Drastiško maisto brangimo metu Lietuvoje lankosi už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras. Kad maisto produktai būtų pigesni, ūkininkai reikalauja didesnės paramos ir kompensacijų už ypač išbrangusias trąšas ir energiją. Tačiau eurokomisaras didesnių išmokų nežada, tik ragina taupyti ir mažiau naudoti trąšų ir degalų maisto vežiojimui. Na, o žemės ūkio ministras Navickas jau užsimena apie paramą ūkininkams, tačiau tik tiems kas jau ant bankrotų slenksčio – paukščių ir kiaulių augintojams.

Išbrangus degalams ir trąšoms ūkininkai perspėja, kad šiemet gali užauginti mažesnį derlių. Negana to, esą juos žlugdys ir europinio žaliojo kurso reikalavimai. Dėl karo Ukrainoje pasauliui gresia maisto trūkumas, tad Lietuvos žemdirbiai reikalauja pirmiausia žiūrėti, kad apsirūpintumėme maistu, o žaliąjį ūkininkavimą atidėti geresniems laikams.

Anykštėnų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios braškės. Šiemet jos pradėtos skinti kone 2-iem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pasak augintojų, jei saulė lepins, derlius pirmųjų braškių planuojamas gausus. Sauja, tai yra 200 gramų dėžutė, pirmųjų braškių prekybos centre kainuoja 3 eurus. Daržininkė nuo svyrančių kekių kruopščiai atrenka ir skina tik prinokusias uogas.

Grūdų supirkimo kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo apie 40 proc., o labiausiai – 71 proc. – brango rapsų supirkimas, rodo Žemės ūkio ir kaimo verslo centro analizė. Anot Žemės ūkio ministerijos, tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos, o naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis. Augintojai šiuo metu turi galimybę sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis.

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Žaliavų brangimas turėtų paskatinti ūkininkus investuoti į efektyvesnį trąšų naudojimą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   „Galvoju kad žemdirbių laukia pakankamai šviesi ateitis, o kai kurių žaliavų brangimas netgi ir paskatins jas taupiau naudoti, kalbu apie trąšas, kurių išaugusios kainos padidins norą investuoti į tokias technologijas, kurios trąšų panaudojimą padarys kur kas efektyvesnį, selektyvesnį, tikslingesnį“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį buvo 458,8 euro už toną – 4 proc. didesnė nei sausį ir 43,7 proc. didesnė nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 353,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 499,1 euro – 3,8 proc. daugiau nei sausį.

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių ekologiškai svarbiose vietovėse ir neprarasti žalinimo išmokų. Taip nusprendė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė dėl to keisianti deklaravimo taisykles. Tai planuojama padaryti iki pasėlių deklaravimo pradžios – balandžio 19 dienos. „Svarbu tai, jog pūdymas tebėra ariama žemė ir gali būti iškart naudojama žemės ūkio gamybai.

Netoli Palangos du buvę emigrantai, broliai Vytautas ir Andrius Gedvilai sukūrė iki tol šiuose kraštuose nematytą prieskoninių žolelių ūkį. Entuziastingi emigrantai po dvidešimties darbo metų Norvegijoje turi ypatingą svajonę – atgaivinti savo vaikystės kaimą. Plačiau apie savo užmojus ir tai, kaip jie pradėjo savo verslą nuo nulio, broliai Gedvilai papasakojo TV3 laidai „Svajonių ūkis“. Broliai Gedvilai griauna mitą, kad ūkininko darbas labai sunkus.

ES ūkio ministrai teigia, jog dabar reikia kuo skubiau pasodinti kiek įmanoma daugiau gyvulių pašarų, bet žalieji apstulbę, rašo politico.eu. Konfliktas Ukrainoje paskatino prancūzų siekį paversti ES visiškai savarankiška žemės ūkio galiūne, tačiau tai gali reikšti, kad teks paaukoti žaliuosius ES žemės ūkio siekius.

Kovas – pats darbymetis daržininkams. Tiesa, kol kas sėjama tik tai, kas sušilus orams bus perkelta į šiltnamius. Štai Panevėžio rajono ūkininkų šeima, stebėdama į šalį plūstančius karo pabėgėlius, šiemet didins daržovių plotus, mat valgytojų padaugės. O daržininkė mėgėja pataria pabandyti ir patiems užsiauginti daržovių. Ir tam nebūtina turėti šiltnamį ar daržą. Naujamiestietė Donata jau džiaugiasi puikiai sudygusiais ir žaliuojančiais pomidorų, paprikų daigeliais.

Įsibėgėjant pavasariui ūkininkai jau dairosi darbuotojų sezoniniam darbui. Ir skundžiasi, kad rasti jų vis sunkiau. O ir tie, kurie ateina, anot ūkininkų, dažniausiai ilgai neužsibūna. Esą jiems tai darbas per sunkus, tai užmokestis per mažas. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.

Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų brangs grūdai ir kiti maisto produktai. Anot jų, šiemet derliaus pertekliaus nebus. Todėl ūkininkai pataria gyventojams maisto nešvaistyti, o taupyti.  Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkis turėjo iššūkių dar ir prieš karą Ukrainoje, brango trąšos ir degalai.  „Šiuo metu grūdų kaina palyginti su pernai metais išaugo bveik dvigubai.

Lietuvos kiaulių augintojai skundžiasi, kad netrukus turės bankrutuoti, o pusė milijono kiaulių tiesiog išskersti. Išbrangus energijai ir pašarams, kiaulių auginimas esą tapo nuostolingas. Ūkininkai reikalauja skubios vyriausybės paramos. Be milijoninių subsidijų, esą 90 proc. verslininkų tiesiog bankrutuos. Tačiau vyriausybė pinigų kiaulių augintojams dalinti neskuba ir ketina įdėmiai skaičiuoti, kiek jų skundai pagrįsti.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai gruodį buvo 427,2 euro už toną – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 metų gruodį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. ir buvo 321,6 euro, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 466,6 euro už toną. – 4,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.

Daržovių kainos Lietuvoje užkopė į naujas aukštumas. Per metus dalis gėrybių: bulvės, kopūstai, burokėliai šalyje pabrango dvigubai. Ūkininkai aiškina, kad tokį kainų šuolį lėmė ir prastas praėjusių metų derlius, o prekybininkai tikina, kad kainos grįžo į priešpandeminį lygį. Ekonomistai perspėja dėl tolesnio brangimo. „Jeigu mažesnės – 30 centų, didesnė su vidutine – 50, o jau rinktinės gražios tinkančios cepelinams po 60-imt centų prekiaujam“, – sako ūkininkė Edita Balčiūnienė.

Žemės ūkio taryba ragina trauktis iš pareigų Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Kaltina jį nekompetencija, melu, ir šalies žemės ūkio naikinimu, taip pat dalis žemdirbių kritikuoja ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Savo ruožtu ministras atšauna, kad priežasčių trauktis neturi, o planas su ūkininkais esą buvo derinamas. Štai vienas Tauragės rajono gyventojas Eigirdas darbuojasi savo šeimos pienininkystės ūkyje su maždaug 140 galvijų.

12 kilometrų nuo Druskininkų šurmulio nutolęs Didžiasalio kaimas jau daugiau nei dešimtmetį džiugina gardžiais ir lietuviškam skoniui egzotiškais naminiais sūriais. Ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Gražina Auguvienė sako, kad išmokti gaminti kažką naujo yra paprasta, o išmokti iš savo veiklos pragyventi – tikras menas. Gražina Auguvienė su vyru maždaug prieš 20 metų ūkį pradėjo kurti Druskininkų pakraštyje, ramioje kaimo vietovėje.

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų gali tekti atkurti daugiametes pievas, suartas per pastaruosius dvejus metus. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar atsiras tokia prievolė. Ar ūkininkai privalės atkurti pievas, paaiškės iki kitų metų vasario pabaigos, pranešė ministerija.

Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas – norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos – jomis galima tręšti laukus. Galvijų fermos – tai ne tik pienas ir mėsa, bet ir milžiniška aplinkos tarša.

Aplinkosaugos aktyvistai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus reikalaudami nustoti remti taršų ūkininkavimą. Pasak aktyvistų, dėl ūkininkavimo pusė Lietuvos upių ir ežerų yra blogos būklės, vyksta dirvožemio erozija. Aplinkosaugininkai sako, kad jei politikai nepakeis žemės ūkio ir kaimo plėtros plano, Lietuvą ištiks žemės ūkio krizė. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad aplinkosauginių reikalavimų ir taip užtenka.

Ūkininkams spalį ir lapkritį išmokėta beveik 365 mln. eurų tiesioginių išmokų avansų, o iki Kalėdų planuojama išmokėti dar 160 mln. eurų šių išmokų. Likusi dalis – daugiau kaip 40 mln. eurų – žemdirbius pasieks iki kitų metų birželio pabaigos, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ji patvirtino 2021 metų tiesioginių išmokų už plotus dydžius – bus mokama 76,16 euro už hektarą pagrindinė tiesioginė išmoka – 11 proc.

Parduotuvių lentynose šiemet už kai kurias daržoves tenka mokėti kone dvigubai daugiau nei pernai tokiu pačiu metu. Daržovių augintojai tikina, kad tokį kainų šuolį lėmė mažesnis derlius. O žiemą, pasak jų, daržovių gali imti trūkti, tad, tikėtina, kad jų kainos dar didės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tokiu pačiu metu už bene populiariausių Lietuvoje daržovių bulvių kilogramą mokėjome 0,29 euro, o šiemet jau beveik dvigubai daugiau – 0,57 euro.

Nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veikla, ūkininkai toliau spaudžia jį atsistatydinti. Tačiau jį gina premjerė Ingrida Šimonytė. O pats ministras sako jaučiantis ir prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, tad trauktis neketina. Matydami, kad šieno rulonai ministrui įspūdžio nepadarė, ūkininkai jau grasina važiuoti į Vilnių protestuoti tūkstančiais, ir su traktoriais. Ūkininkai po Žemės ūkio ministerijos langais atvežė šieno rulonų.

Ūkininkai skaičiuoja, kad kiekvienais metais Lietuvoje mažėja kiaulių ūkių. Anot jų, smulkiųjų kiaulių augintojų jau nebeliko, netrukus gali nelikti ir stambiųjų. Ūkininkų teigimu, kiaulieną tenka parduoti už mažesnę kainą, nei siekia jos savikaina. Anot jų, patirdami nuostolius ūkininkai negalės ilgai išsilaikyti rinkoje. Apie kiaulininkystės sektoriaus padėtį Lietuvoje lapkričio 3 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje diskutavo kiaulių augintojai ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Lietuvos ūkininkai pasipiktinę – žemės ūkio ministerija liepė atsėti dalį jau užartų pievų. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai sako jau anksčiau juos pardavę, o galvijams skirtas ganyklas užsėjo grūdinėmis kultūromis. Bet šiemet sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti.  Ministras tikina, kad saugoti pievas įsipareigojo Europos Sąjungai, o ūkininkai klausia, kodėl ministerija atsibudo tik dabar ir negalėjo jų įspėti anksčiau.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Žemės ūkio ministro atsistatydinimo reikalaujantys ūkininkai ketvirtadienį paskutinį kartą bandė pasikalbėti su Kęstučiu Navicku. Tačiau atmosfera kaip reikiant kaito, kol ūkininkai konstatavo, kad ministro atsakymais liko nepatenkinti, tad ir toliau sieks jį nuversti, kitaip grasina protestais. O pats K. Navickas įsitikinęs, kad visas šurmulys yra dėl Europos žaliojo kurso politikos ir trauktis neketina.