Turkija

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Turkijos prezidentui dėl Gaziantepo mieste įvykdyto teroro akto, kuris nusinešė dešimtis nekaltų gyvybių. „Griežtai smerkiame tokį žiaurų ir nepateisinamą išpuolį. Šią sunkią valandą aukų artimiesiems ir visiems Turkijos žmonėms linkime stiprybės bei susiklausymo", – rašoma Prezidentės užuojautoje Racepui Tayyipui Erdoganui.

Turkijos Gaziantepo mieste vėlai šeštadienį per išpuolį prieš vestuvių šventę, kurį veikiausiai įvykdė sprogdintojas mirtininkas, susijęs su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), mažiausiai 51 žmogus žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti, sekmadienį pranešė pareigūnai. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad kruvino išpuolio „tikėtinas kaltininkas“ veikiausiai yra ekstremistinė IS.

Turkijos premjeras Binalis Yildirimas šeštadienį sakė, kad Ankara linkusi sutikti, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas atliktų kokį nors vaidmenį per pereinamąjį laikotarpį pilietinio karo krečiamoje jo šalyje. Visgi per susitikimą su užsienio žiniasklaidos atstovais B.Yildirimas pabrėžė, kad B.al Assadui nėra vietos Sirijos politinėje ateityje. Premjeras taip pat sakė, kad Turkija ateinantį pusmetį stengsis atlikti svarbesnį vaidmenį savo regione, ypač Sirijos atžvilgiu.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra jo šalies „strateginės partnerės, o ne mūsų priešininkės“, nors Ankara ne kartą kritikavo Vašingtoną, neišduodantį Pensilvanijoje gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno, Turkijos kaltinamo dėl nesėkmingo liepos 15-osios perversmo.

Turkijos parlamentas šeštadienį patvirtino sutartį, turinčią padėti normalizuoti santykius su Izraeliu, o šis žingsnis buvo atliktas vėliau negu planuota dėl praeitą mėnesį šalyje mėginto įvykdyti perversmo, pranešė valstybinė žiniasklaida. Įstatymų leidėjai, besiruošiantys išeiti vasaros atostogų, ratifikavo susitarimą atkurti abiejų šalių ryšius po šešerius metus trukusios nesantaikos. Pagal šią sutartį Izraelis sumokės Turkijai 20 mln. JAV dolerių (17,7 mln.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį lankysis Ankaroje, kur susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru. Lietuvos diplomatijos vadovas bus pirmasis Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių užsienio reikalų ministras, po liepos 15 dienos nepavykusio perversmo besilankantis Turkijoje.

Jungtinės Valstijos pradeda perkelti Turkijoje dislokuotus branduolinius ginklus į Rumuniją, pašlijus Vašingtono ir Ankaros santykiams, ketvirtadienį paskelbė internetinis leidinys „EurActiv“. Portalas remiasi dviem nepriklausomais šaltiniais, iš kurių vienas sakė, kad ši operacija labai sudėtinga techniniu ir politiniu atžvilgiu.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė, kad Ankarai reikia bendradarbiavimo gynybos srityje su NATO nepriklausančiomis šalimis, nes kai kurie partneriai Vakaruose nenori parduoti jo šaliai įrangos ar keistis su ja informacija.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu vokiečių dienraščiui apkaltino Europos Sąjungą (ES) Ankaros „žeminimu“ ir pakartojo savo vyriausybės reikalavimą įvesti bevizį kelionių režimą mainais į migrantų srauto sustabdymą. „Turkijos žmonės yra traumuoti“ nesėkmingo liepos 15-osios pučo, laikraščiui „Bild“ sakė M.Cavusoglu, kurio interviu buvo paskelbtas pirmadienį. „Užuot padėjusios Turkijai, (Europos šalys) mus žemina“, – sakė jis.

Drauge su nuodugniu ginkluotųjų pajėgų pertvarkymu, užsienio politikos persvarstymu ir didžiausiu per visą savo dabartinę istoriją „valymu“ Turkija per vieną mėnesį po liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą patyrė didelę transformaciją. Iš paviršiaus viskas atrodo gerai: Stambule ir Ankaroje, kur nesėkmingo pučo vakarą siaubo apimti gyventojai matė iš naikintuvų metamas bombas ir gatvėmis džerškančius tankus, gyvenimas grįžo prie normalaus bruzdesio.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį atsargiai pasveikino potencialų Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimą kovoje prieš Sirijos džihadistus, kurį Ankara pasiūlė Maskvai, nors abi šalys palaiko priešingas stovyklas. „Toliau palaikome glaudų ryšį su savo sąjungininkais turkais ir mūsų partneriais kovoje prieš „Daesh“, – sakė Valstybės departamento atstovė Elizabeth Trudeau, vartodama arabišką „Islamo valstybės“ akronimą. Veikti prieš šią džihadistų grupuotę „yra prioritetas mums visiems“, pabrėžė ji.

Turkijos pietryčiuose mažiausiai septyni civiliai trečiadienį žuvo per du bombų sprogimus, o vietos valdžia dėl šių išpuolių apkaltino kurdų kovotojus, pranešė saugumo šaltiniai. Keturių žmonių gyvybes nusinešė bombos sprogimas Dijarbakyro miesto centre, dar trys žmonės žuvo Kiziltepėje Mardino provincijoje. Čia per nelaimę sužeista 50 žmonių.

Rusija palaipsniui atšauks Turkijos verslui taikomas specialiąsias ribojimo priemones, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Po derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) organizuotoje bendroje spaudos konferencijoje V.Putinas sakė, rudenį turėtų įvykti dvišalės vyriausybių atstovų derybos, o ateinančių metų pirmąjį pusmetį planuojama surengti „bendros strateginio planavimo grupės“ posėdį.

Turkijos politinės partijos vykdys visuomenės valią, jeigu ši panorės, kad mirties bausmė šalyje būtų grąžinta po praeitą mėnesį mėginto įvykdyti perversmo, sekmadienį Stambule vykusiame mitinge pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Jeigu tauta priims tokį sprendimą (ir palaikys mirties bausmę), tikiu, kad politinės partijos paklus šiam sprendimui“, – R.T.Erdoganas sakė per vienybės mitingą Jenikapio aikštėje daug turistų pritraukiančiame Sultanachmeto rajone.

Lietuvai jau daugiau nei dešimtmetį esant Europos Sąjungos (ES) nare, šioje struktūroje vykstantys procesai buvo pradėję vis mažiau dominti lietuvius. Tačiau pastaruoju metu ES ir joje vykstantys įvykiai vis dažniau patenka į naujienų srautus.

Turkijoje ketvirtadienį išduotas oficialus orderis suimti JAV gyvenantį dvasininką Fethullah Guleną, siejamą su liepos 15-osios kariniu puču, kuriuo siekta nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas žodžių karą su Vakarais jau kariauja ir asmeniniuose reikaluose – antradienį jis patarė jo sūnaus veiksmus tiriantiems italų pareigūnams verčiau persekioti mafiją. Į tai netrukus aitriai atsikirto Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi, kuris tinkle „Twitter“ parašė: „Šioje šalyje teisėjai laikosi įstatymo ir Italijos konstitucijos, o ne Turkijos prezidento.

Turkija pirmadienį iškvietė vieną aukšto rango vokiečių diplomatą pasiaiškinti kitą dieną po to, kai Turkijos prezidentui nebuvo leista pasisakyti vaizdo tiltu per vieną mitingą Kelno mieste, pranešė Vokietijos ambasada. „Reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Turkijos užsienio reikalų ministeriją 13 val. (vietos ir Lietuvos) laiku“, – Vokietijos ambasados atstovės sakė naujienų agentūrai AFP.

Turkijos kariuomenės ir politiniai lyderiai pirmadienį susitiks Ankaroje su aukšto rango JAV kariuomenės vadu per pirmąsias tiesiogines dvišales derybas nuo praeitą mėnesį mėginto įvykdyti perversmo. JAV Štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas susitiks su Turkijos sostinėje su šios šalies Generalinio štabo viršininku Hulusi Akaru ir premjeru Binali Yildirimu.

Turistams baiminantis ekstremistų išpuolių, vietoj pamėgtų Turkijos kurortų teko ieškoti alternatyvų. Statistika rodo, kad šioje situacijoje daugiausia laimėjo Ispanija ir Portugalija.  Ispanija pirmąjį pusmetį sulaukė beveik 33 mln. svečių iš užsienio – 11,7 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Didžiosios Britanijos, rodo statistikos instituto INE paskelbti duomenys. Pasimėgauti saule ir šiluma į Ispaniją sausio-birželio atvyko beveik 8 mln.

Turkijos valdžia sekmadienį per naujausią valymo po nepavykusio perversmo raundą atleido dar beveik 1 400 karinio personalo narių, įskaitant ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėją. Apie naują žingsnį, R.T.Erdoganui siekiant perimti kariuomenės ir žvalgybos agentūros kontrolę, buvo pranešta oficialiame valdžios leidinyje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, siekdamas dar labiau sustiprinti savo valdžią šalyje po nepavykusio perversmo, šeštadienį pareiškė ketinąs teikti konstitucinių pataisų, kurios suteiktų jam tiesioginę šalies žvalgybos agentūros ir generalinio štabo kontrolę. Tuo metu šalyje ir toliau imamasi priemonių prieš tariamus perversmininkus, kurios kelia tarptautinės bendruomenės susirūpinimą. R.T.Erdogano teigimu, jau suima beveik 19 tūkst.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paragino Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas „rūpintis savais reikalais“, kai Vakarų šalys išreiškė susirūpinimą dėl besiplečiančio susidorojimo su įtariamais nepavykusio perversmo dalyviais ir šalininkais. „Kai kurie žmonės duoda mums patarimų. Jie sako esantys susirūpinę. Rūpinkitės savais reikalais! Žiūrėkite savo pačių darbų“, – R.T.Erdoganas pareiškė kalbėdamas prezidentūroje.

Turkijoje birželį viešėjusių užsieniečių skaičius sumažėjo daugiau kaip 40 proc. ir smukimą visų pirma lėmė teroristų išpuolių bei ankstesnės įtampos santykiuose su Rusija poveikis. Naujausiuose statistiniuose duomenyse neatsižvelgta į birželio 28 dieną pagrindiniame Stambulo oro uoste surengtą išpuolį ir liepos 15 dieną kariškių surengtą bandymą įvykdyti perversmą, o šie įvykiai greičiausiai atgrasė dar daugiau turistų.

Turkija trečiadienį paskelbė pašalinsianti 149 generolus ir nurodysianti uždaryti dešimtis žiniasklaidos kanalų, prieštaringai vertinamiems valymams po sužlugdyto perversmo žengiant į naują etapą. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atlaikęs didžiausią grėsmę jau 13 metų besitęsiančiam jo valdymui šalyje, kai jo šalininkai metė iššūkį pučininkams gatvėse, kaltino dėl liepos 15-osios perversmo Jungtinėse Valstijose gyvenantį dvasininką Fethullah Guleną.

Turkas Sinanas Uzunas (Sinan Uzun)Lietuvoje gyvena jau šešerius metus. Ir jam čia patinka. Sako, kuo toliau, tuo žmonės jį maloniau priima, geriau pažįsta, o ir kreivų žvilgsnių, žinant kai kurių lietuvių įtarumą musulmonams, pasitaiko vis mažiau. Sinanas sako, kad jo vaikai augs Lietuvoje – čia, pasak jo, geriau nei gimtinėje. „Atvažiavau į Lietuvą dėl savo žmonos – ji yra lietuvė. Su ja susipažinome prieš 11 metų Antalijoje (Turkijos kurortas – red.

Rusija ir Turkija tikisi greitai susitarti Akuju atominės elektrinės (AE) projekto įgyvendinimo, pareiškė Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius. „Atskirai aptarėme investicijų projektus, įskaitant Akuju AE“, – po susitikimo su Turkijos vicepremjeru Mehmetu Simseku sakė A.Dvorkovičius. „Reikalai juda į priekį. Su Turkija derinami dokumentai. Tikimės, kad viskas reikiama linkme klostysis gana greitai“, – pabrėžė Rusijos vicepremjeras.

Turkija pervardins vieną tiltą per Bosforo sąsiaurį Stambule sužlugdyto liepos 15-osios perversmo prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą aukų garbei, pirmadienį paskelbė premjeras. 1973 metais atidarytas tiltas, iki šiol vadintas tiesiog Bosforo tiltu, taps Liepos 15-osios Kankinių tiltu, premjeras Binali Yildirimas sakė žurnalistams po vėlai vakare pasibaigusio kabineto posėdžio.

Turkija sekmadienį rengiasi savo pirmam bendram partijų mitingui prieš kruviną bandymą įvykdyti perversmą – po Recepo Tayyipo Erdogano prezidentinės gvardijos išformavimo tęsiantis didelio masto „valymams“, nukreiptiems prieš įtariamus valstybės priešus. Masinį sekmadienio mitingą, kuris sustiprinto saugumo sąlygomis įvyks Stambulo Taksimo aikštėje, sušaukė didžiausia opozicinė grupė, pasaulietinė centro kairės Respublikonų liaudies partija.

Turkijos valdžia išformuos elitinę prezidento gvardiją – po to, kai po nesėkmingo pučo buvo sulaikyta beveik 300 jos narių, šeštadienį sakė premjeras Binali Yildirimas. „Prezidento gvardijos daugiau nebus, nėra tikslo, nėra poreikio“, – sakė B.Yildirimas televizijai „A Haber“. Prezidento gvardiją sudaro iki 2 500 žmonių, bet mažiausiai 283 jos nariai po nesėkmingo bandymo įvykdyti šalyje perversmą buvo sulaikyti.

Turkija sulaikė JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno, kurį Ankara kaltina dėl mėginimo surengti karinį perversmą ir nušalinti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, aukšto rango padėjėją, šeštadienį pranešė vienas pareigūnas. Saugumo pajėgos Hailsą Hanci suėmė Juodosios jūros pakrantės Trabzono provincijoje, sakė pareigūnas, kuris sulaikytąjį apibūdino kaip F.Guleno „dešiniąją ranką“, atsakingą už lėšų pervedimą Pensilvanijoje įsikūrusiam pamokslininkui.

Turkijos valdžia šeštadienį pranešė perėmusi daugiau nei 2250 socialinių, švietimo ir sveikatos apsaugos institucijų, kurios, jos teigimu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kontrolę, imdamasi naujų priemonių prieš įtariamus sąmokslininkus. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat sukritikavo Vakarų valstybes, kurios išreiškė susirūpinimą dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, valdžiai po nepavykusio perversmo vykdant valymus, per kuriuos jau bent 10 tūkst.

Turkija nenutrauks pastangų tapti Europos Sąjungos nare po nepavykusio perversmo ir laikysis susitarimo su Bendrija dėl pabėgėlių priėmimo sąlygų, šeštadienį pareiškė Turkijos ES reikalų ministras. „Nemanome, kad tai yra kelio pabaiga. Atėjo laikas naujoms pastangoms, – per Ankaroje surengtą spaudos konferenciją sakė ES reikalų ministras Omeras Celikas. – Susitarimas dėl pabėgėlių ir toliau bus įgyvendinamas be jokių kliūčių, nepaisant nepavykusio perversmo Turkijoje.

Turkijos parlamentas patvirtino naujas galias, kurios leis prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui imtis dar griežtesnių priemonių prieš perversmininkus, kurių pučas buvo sužlugdytas praėjusią savaitę. 550 narių parlamento posėdyje ketvirtadienį 356 balsais prieš 115 pritarta trijų mėnesių nepaprastajai padėčiai visoje Turkijoje.

Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja nevykti į tam tikrus regionus pietryčių Turkijoje, taip pat susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ankarą ir Stambulą.

Turkija trečiadienį pakėlė į orą naikintuvus, mėgindama sustabdyti du pakrančių sargybos laivus, artėjančius prie Graikijos vandenų, praėjus penkioms dienoms po nesėkmingo perversmo prieš Ankaros vyriausybę, pranešė vietos žiniasklaida.

Kalbos apie baimes Lietuvoje paprastai netyla. Bijome didėjančių kainų, liberalių Briuselio politikų ir, žinoma, Rusijos. Tačiau kartais viskas pasikeičia akimirksniu – kai kalba pakrypsta apie atostogas. Lietuviams, atrodo, nė motais, kad pamėgtoje Turkijoje po karinio perversmo galima tikėtis bet ko. Šeštadienio naktį ir paryčiais, kai pasaulis nė nežinojo kur žiūrėti – į kraujuojančią Nicą ar perversmo bandymo sukrėstą Turkiją – Vilniaus oro uoste nebuvo nieko naujo.

Turkijos interneto cenzūros įrankis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad šalyje neišplistų paviešintas valdžios narių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, praneša rt.com. Taip pat valdžia ėmėsi represijų prieš šalies mokslo žmones. „Wikileaks“, reaguodama į po nevykusio pučo vykdomą Turkijos valdžios susidorojimą su šalies teisine, švietimo sistema ir kariuomene, paviešino apie 300 tūkst. valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) narių laiškų.

  Praėjusią savaitę neramumų Turkijoje metu Lietuvos piliečiams buvo sunku prisiskambinti šalies ambasadoje dirbantiems konsulams, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „Besiklostančiai situacijai turės būti adekvatūs ir konsuliniai veiksmai, kad būtų efektyviau atsakoma į mūsų piliečių skambučius ir klausimus.

Turkijos valdžia pareikalavo, kad iš savo pareigų pasitrauktų 1577 aukštųjų mokyklų dekanai, įtariami sąsaja su penktadienį mėgintu surengti perversmu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.  Šalies aukštojo mokslo valdyba pareikalavo, kad valstybinių ir privačiai finansuojamų universitetų dekanai atsistatydintų, nurodė „Anadolu“. Anksčiau pranešta, kad Turkijoje daugiau kaip 15 tūkst.

Europoje vienam po kito aidint teroro išpuoliams, dauguma lietuvių baimės nejaučia. Esą gyvename saugiame užantyje, mūsų šalis teroristams neįdomi. Tačiau ar iš tikrųjų esame visiškai saugūs? Istorija rodo, kad siaubingos žudynės vyksta nebūtinai terorizmo tikslais. Turint omenyje, kiek psichologinių problemų turi tautiečiai, tragedijos galima laukti bet kada. Tai, kas įvyko prieš penkerius metus Norvegijoje, lig šiol mena visas pasaulis.

Turkijoje jau kurį laiką tęsiasi tiek politiniai neramumai, tiek vyksta teroristiniai išpuoliai, o praeitą savaitę nusitaikyta ir į kurortus – Nicą Prancūzijoje. Renkantis šalį, Lietuvos gyventojams pasiūlomi ir saugesni variantai, tačiau šie tokio populiarumo nesulaukia. „Neįmanoma nuspėti, kur kas nors gali vykti šiuo metu. Tuo labiau, kad patys teroristai grasino, jog populiariausiuose Europos kurortuose išpuoliai gali įvykti.

Buvęs Turkijos karinių oro pajėgų vyriausias vadas Akinas Ozturkas prisipažino planavęs karinį perversmą, kurį mėginta įvykdyti praėjusią savaitę, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ ir laikraštinis „Jenicag“. Pažymima, kad A.Ozturkas sakęs tardytojams, jog jis „veikęs su ketinimu suorganizuoti perversmą“. Anksčiau jis buvo sulaikytas, ir jam buvo nurodyta laikytis namų arešto režimo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Turkija po sužlugdyto perversmo turi visiškai laikytis teisinės valstybės ir demokratinių laisvių principų, kaip ir kitos Aljanso narės.

Savaitgalį daugelis lietuvių užgulė telefonus bandydami atšaukti keliones, arba anksčiau grįžti iš atostogų. Tačiau panika buvo trumpalaikė – šiandien daugelis žmonių jau teiravosi ar dėl įvykių nenukentės jų atostogos ir jie galės vykti į Turkiją. Atostogas pliaže praleidę lietuviai sako apie bandymą nuversti Turkijos valdžią išgirdę tik iš giminaičių Lietuvoje.

Neramumai pasaulyje vis daugiau lietuvių verčia atostogauti ne užsienyje, bet savo šalyje. Tokią tendenciją pastebėję regioniniai parkai ir kurortai tvirtina, kad šiemet kaip niekada sulaukiantys itin daug poilsiautojų. Turizmo departamentas sako taip pat skaičiuojantis, kad norinčiųjų atostogauti Lietuvoje šiemet dešimčia procentų daugiau nei pernai. Žmonės sako - namuose nors kai kur ir brangesnės atostogos, bet saugumas – svarbiausia.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai po nepavykusio karinio perversmo išreiškė paramą Turkijos valdžiai, tačiau paragino susilaikyti nuo represijų, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. „Suderinome tokias išvadas, kuriose dvejopa žinia.

Antrus metus Stambule gyvenantis lietuvis Andrius tv3.lt papasakojo, kas iš tikrųjų vyksta Stambule: pasirodo, žmonės bijo kalbėti tiesą, nes, jei ta tiesa nepatiks šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, žmogus gali atsidurti ir už grotų. Andrius sako, kad praėjusį savaitgalį vykusį karinį perversmą suorganizavo arba pats R. T. Erdoganas, arba jis puikiai apie jį žinojo ir jam nesipriešino, nes iš perversmo galiausikai išlošė tik jis su savo šalininkais.

Turkijos sostinėje Ankaroje ir toliau neslopsta aistros. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose praneša, kad buvo evakuotas šalies parlamentas. Aplinkinės gatvės ir privažiavimai yra užblokuoti automobiliais. Kai kurių pranešimų teigimu, pavojų sukėlė asmuo, šaukęs, kad netrukus bus įvykdytas dar vienas išpuolis. Šiuo metu ieškoma to asmens.